Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Į Vokietiją pabėgęs siras gali būti grąžintas į Lietuvą

 
2017 03 27 10:52
Sipa/Scanpix nuotrauka

Vokietijos migracijos tarnybos informavo Lietuvą apie vieną grąžinamą pabėgėlį. Nors jis Lietuvos dar nepasiekė, pabėgėlių integraciją organizuojantys nevyriausybininkai sako, jog tai gali būti įspėjimas, kad grąžinamų pabėgėlių artimiausiu metu bus daugiau.

Kaip BNS sakė Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje direktorius Robertas Mikulėnas, prieš kelias savaites Migracijos departamentas informavo, kad Vokietijoje esantis viengungis siras, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje, turėtų būti grąžintas į Lietuvą.

„Buvo pranešta, kad grąžins vieną asmenį iš Vokietijos, bet kažkodėl jis neatskrido. O kokios priežastys jo neatskridimo, aš nežinau. Kalbama apie vieną asmenį“, – sakė R. Mikulėnas.

Už pabėgėlių integraciją atsakingo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Ilma Skuodienė BNS teigė, kad šis atvejis yra „pirmoji kregždė“, rodanti, jog Vokietijos migracinė politika griežtėja ir į Lietuvą gali būti grąžinama daugiau čia perkeltų ir teisinę apsaugą ar pabėgėlio statusą gavusių asmenų.

„Viskas priklauso nuo šalies, į kurią jie vyksta, šiuo atveju – nuo Vokietijos, nuo jų politikos. Jeigu kam nors suteiks leidimus gyventi po to, kai juos jau suteikė Lietuva, tai gali vykti į Vokietiją. Bet jei tuos žmones Vokietija intensyviai pradės grąžinti kelių mėnesių laikotarpiu, tiems, kurie gavo leidimus, tai ir kiti nebenorės vykti. Vienas žmogus jau buvo, gal tai jau pradžia. Kol kas labai aiškių signalų nėra, bet pagal Dublino konvenciją, pirmoji valstybė, į kurią yra atvykęs asmuo, į ją ir turi būti grąžintas pabėgėlis“, – BNS sakė I. Skuodienė.

Ji spėjo, kad minėtam sirui buvo nupirktas bilietas į Lietuvą, tačiau jis tiesiog neįsėdo į lėktuvą ir galėjo likti tiek Vokietijoje, tiek persikelti į bet kurią kaimyninę valstybę, pavyzdžiui, Austriją.

Pasak I. Skuodienės, „Caritas“ neturi naujausios informacijos, kaip sekasi į Švediją išvykusiai irakiečių šeimai. Ji pirmoji atvyko į Lietuvą pagal ES sutartą pabėgėlių priėmimo programą ir jau prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Naujausiais „Carito“ duomenimis, šeima Švedijoje dirbo nelegaliai, tačiau neatmetė, jog irakiečiai dokumentus susitvarkė.

I. Skuodienė pabrėžė, kad pabėgėliams užsilikti Lietuvoje neleidžia ne tik gana menkos išmokos, už jas didmiesčiuose neturint darbo sudėtinga pragyventi, bet ir kultūriniai, kalbos barjerai: iki šiol daugiausia pabėgėlių pritapo Vilniuje ir Kaune, tačiau visi be išimties moka anglų kalbą.

Ji taip pat priminė, kad šiuo metu svarstomas modelis, kai pabėgėliai iš stovyklų Graikijoje ar Italijoje būtų apgyvendinti šalies savivaldybėse. Nors anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo užsiminęs ir apie Alytų, šiuo metu kandidatai yra trys didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Migracijos pareigūnai balandžio pradžioje turėtų vykti į Graikiją, kur pabėgėlių stovykloje kalbėsis su pabėgėliais.

R. Mikulėnas sakė, kad jei padidės į Lietuvą perkeliamų pabėgėlių srautas, naujoji tvarka leis lengviau jį suvaldyti paskirstant dalį asmenų į Ruklą, dalį – į didmiesčius. Iš viso centras vienu metu gali priimti daugiausia 150 asmenų, jei atvyksta šeimos, šis skaičius yra mažesnis.

Vis dėlto pabėgėlių kuratorė nepuoselėja didelių vilčių, kad pati nauja metodika labiau sulaikys pabėgėlius Lietuvoje.

„Projektas taip ir vadinasi „pilotinis“. Nes didžiausias klausimas, kaip išgyventi. Jei tu esi penkių asmenų šeima ir moteris negali įsitraukti į darbo rinką dar ir dėl to, kad vienas vaikelis ant rankų, tai vienam žmogui išlaikyti šeimą yra be galo sudėtinga. Antra, pati bendruomenė, kiek jie turi socialinių ryšių. Vokietijoje nuėjęs į bet kokią įmonę gali sutikti arabakalbį vadovą, jis padės sėkmingai integruotis į darbo rinką. Negaliu nusakyti procentais, bet retas kuris turi anglų kalbos pagrindų (...). Kai kurie sutinka įdarbinti, bet už minimumą“, – pasakojo nevyriausybininkų atstovė.

Pagal ES susitarimą, Lietuva iki šių metų rugsėjo įsipareigojo perkelti 1105 pabėgėlius. Migracijos departamento duomenimis, į Lietuvą jau buvo perkelti 262 pabėgėliai, tik keliolika jų apsigyveno šalies savivaldybėse, o apie 180 jau išvyko į kitas valstybes. R.Mikulėno teigimu, išvykusiems asmenims po mėnesio stabdomas išmokų mokėjimas.

Šiuo metu pabėgėliams per kelis mėnesius trunkantį integracijos laikotarpį mokamos 71 euro mėnesinės išmokos smulkioms išlaidoms, persikėlus į savivaldybes, trijų asmenų šeima gauna 408 eurus, dviejų asmenų – 306, jei tai yra vienas asmuo, jis gauna 204 eurus. Jei šeimoje yra daugiau nei trys asmenys, už kiekvieną paskesnį mokama 51 euras. Po pusės metų išmokos mažėja perpus, jos mokamos iki metų. Pabėgėliai taip pat gauna vienkartines išmokas įsikurti – 204 eurus suaugusiajam ir 102 eurus vaikui.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"