TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

IAE aferų voratinklis

2010 04 07 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ar prokurorai išsiaiškins, kodėl Ignalinos AE konkursus dažnai laimi niekam beveik nežinoma Visagino įmonė "Specialus montažas-NTP", kurią sieja stiprūs ryšiai su Lietuvos energetikos institutu (LEI) ir IAE uždarymo procesą komplikuojančia rusų nupirkta "RWE Nukem"?

Naujasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) direktorius Osvaldas Čiukšys savo veiklą pradėjo nuo to, kad perdavė Generalinei prokuratūrai dokumentus apie viešuosius elektrinės pirkimus. Įtariama, kad jie galėjo būti neskaidrūs, dėl to vilkinami bei branginami jėgainės uždarymo projektai.

Nors neskelbiama, kokie sandoriai kelia daugiausia įtarimų, LŽ šaltinių duomenimis, tai galėtų būti ne tik milijardo litų vertės "RWE Nukem" ir "GNB" konsorciumo panaudoto branduolinio kuro ir kietųjų radioaktyvių medžiagų saugyklų bei dar keli projektai, bet ir Visagino įmonės "Specialus montažas-NTP" laimėti konkursai. Visagine ši įmonė kartais vadinama lietuviškuoju "Nukem".

Užsienio įmonės - tik priedanga

Specialiosios tarnybos per dešimt metų nesugebėjo nustatyti ir ištirti, kas iš tiesų vykdė IAE užsakymus jai veikiant, kas rengia IAE uždarymo projektus ir kokia projekto vertės dalis tenka nykštukinėms įmonėms, kurių vienintelis pranašumas - laimėti beveik visus konkursus, kuriuose dalyvauja.

Atsidarius IAE įvykusių konkursų tinklalapį akys raibsta nuo Vakarų Europos firmų, dalyvavusių konkursuose arba juos laimėjusių. Tačiau labiau įsigilinus aiškėja, kad konkursuose dalyvavo kelių įmonių sukurtas konsorciumas, kurio dalyviu būtinai tampa arba mažai žinoma, 70 darbuotojų turinti Visagino įmonė "Specialus montažas", arba kokia kita Visagino įmonėlė.

Šiame sąraše nedaug Rusijos mokslinio tyrimo institutų, projektavusių Ignalinos AE ir jos reaktorius. Tačiau iš tiesų jie dalyvauja beveik kiekviename projekte. Rengiant IAE uždarymo projektus Lietuva nežengia nė žingsnio negavusi Rusijos specialistų patarimų ir leidimų.

Tai būtų logiška, jeigu nebūtų slepiama po užsienio firmų iškabomis. Ignalinos AE sumontuoti Rusijoje sukurti kanaliniai RBMK reaktoriai (reaktor bolšoj moščnosti kanalnyj). Tokio tipo reaktorius kūrė tik Rusija, kitos šalys yra pasirinkusios iš esmės kitokius VVR (vandens reaktorius). Todėl, kad ir labai norėdami, užsieniečiai negali imtis esminių IAE uždarymo projektų, nes tai gali daryti tik projektuotojas.

Apsukrūs vertelgos sugebėjo puikiai išnaudoti labiau politinį nei praktinį Lietuvos, o galbūt ir ES nenorą matyti Rusijos institutų pavadinimus tarp konkursų nugalėtojų. Todėl sukurta ir sėkmingai veikia tokia schema, kad kuri nors Lietuvos ar užsienio firma laimi konkursą. Laimėtojų subrangovais tampa ne tokius sudėtingus statybų ir montavimo darbus atliekančios Lietuvos įmonės ir saugyklų bei deaktyvavimo projektus rengiantys Rusijos branduolinės energetikos mokslinio tyrimo institutai.

Tokia eiga itin pabrangina projektus, nes savo dalį pasiima konkursą sugebėjusios laimėti įmonėlės ir vadinamieji rangovai - tokie, kaip "RWE Nukem", kurie, turėdami vos 80 žmonių kolektyvą, patys nesugeba projektuoti sudėtingų objektų ar įgyvendinti projektų.

Dėl tokios tvarkos projektų derinimas vyksta per tarpininkus, kurie nelabai supranta, ką derina, kyla nesusipratimų ir vėlavimų. "RWE Nukem" atveju vėlavimai jau peržengė trejų metų ribą. Bet blogiausia tai, kad atsakomybė už projektą pasiskirsto tarp daugybės vykdytojų, jos tarsi ir nelieka.

LEI paslaptys

Tokia slapta schema buvo išbandyta ir puikiai suveikė dar 2003-2006 metais, Lietuvos energetikos institutui (LEI) įgyvendinus išliaupsintą "Ignalinos AE 1-ojo energijos bloko branduolinio kuro sudeginimo 2-ojo energijos bloko reaktoriuje technologijos sukūrimą ir įdiegimą."

LEI direktorius Eugenijus Ušpuras dar 2006 metų 10-ame "Mokslo ir gyvenimo" numeryje išsamiai aprašė, kaip vyksta dalinai panaudoto, o todėl itin radioaktyvaus, kuro pergabenimas iš vieno bloko į kitą. Pasigyręs, kad sukurta analogų neturinti technologija, kad projektas atominei elektrinei sutaupė 100 mln. litų, kuriuos būtų reikėję išleisti naujam kurui pirkti, E.Ušpuras kukliai užsiminė, kad projektą įgyvendino konsorciumas, sukurtas su Lietuvos ir užsienio partneriais.

Tačiau konsorciumo dalyvių ir sumos, gautos už projektą, E.Ušpuras nepaminėjo. Ir tikrai ne atsitiktinai. Nes projekto partneriu buvo skandalingai pagarsėjusi UAB "Energetikos tiekimo bazė", kuriai vadovavęs Sergejus Rusakovas dėl aferų pakliuvo į Rusijos specialiųjų tarnybų akiratį, o dėl IAE tiektų iš Leningrado AE pavogtų servopavarų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Vėliau į projektą, pasak E.Ušpuro, "Energetikos tiekimo bazė" įtraukė UAB "Specialus montažas". 2003 metų lapkritį įsteigtos UAB "Specialus montažas" akcininkais, 2008 metų duomenimis, yra tik du žmonės - visaginiečiai Andrejus Sladkopevcevas ir Marijušas Koženevskis. A.Sladkopevcevas yra dirbęs elektrinėje inžinieriumi branduolinės saugos skyriuje. Išėjęs iš elektrinės jis su S.Rusakovu dirbo "Energetikos tiekimo bazėje", kol nuo jos atskilo.

Buvo ir trečias, itin slepiamas konsorciumo narys - Rusijos mokslinis tyrimo institutas VNIPIET, kurį vėliau pakeitė Kurčiatovo institutas.

IAE reaktorių cecho viršininkas Vytautas Galkauskas puikiai prisimena šį projektą, kurį įgyvendinus iš tiesų buvo išspręsta nemažai elektrinės problemų, sutaupytas branduolinis kuras ir vietos labai brangiuose panaudoto kuro konteineriuose. Pasak V.Galkausko, darbams vadovavo ir idėją, kaip pergabenti kurą iš vieno bloko į kitą, sugalvojo IAE darbuotojai, jie kontroliavo, kad projektas būtų atliktas idealiai, ir tai pavyko.

Išradimo bendraautoriai

Tačiau V.Galkauskas tik iš žurnalistės sužinojo, kad 2005 metais Valstybinis patentų biuras įregistravo išradimus G21C 7/04 ir G21C 7/00 dėl pakartotinai naudojamų rinklių (branduolinio kuro kasečių - red.) iš kito bloko. V.Galkauskas nustebo, kad išradimo autoriai, be LEI direktoriaus E.Ušpuro ir LEI branduolinių įrenginių laboratorijos vadovo Sigito Rimkevičiaus, tuomečio IAE technikos direktoriaus pavaduotojo Georgijaus Krivošeino, dar ir UAB "Specialus montažas" akcininkas A.Sladkopevcevas bei trys Kurčiatovo instituto darbuotojai - kanalinių reaktorių skyriaus direktorius Evgenijus Burlakovas, techninių mokslų daktaras Aleksandras Fedosovas ir Aleksandras Krajuškinas.

Taip išaiškėjo paslaptis, kurią kruopščiai slėpė LEI, kad projektas įgyvendintas su Rusijos mokslininkais. Įregistravęs išradimą, šis septintukas galėjo pareikalauti iš IAE mokesčio už išradimo panaudojimą. Ar taip ir buvo padaryta, sužinoti nepavyko. IAE tinklalapyje informacija apie šį unikalų projektą kažkodėl nepaskelbta. Niekur viešoje erdvėje nepavyko rasti informacijos, kiek kainavo projektas, šios kainos neįvardijo IAE finansų direktorius Eugenijus Grumskas, nežino jos ir Energetikos ministerija.

Tačiau V.Galkauskas prisimena, kad pradinė projekto kaina buvo 16 mln. eurų, vėliau jis pabrango iki 17,5 mln. eurų (60 mln. Lt). Kiek iš šių milijonų nubyrėjo išradimo autoriams, gali išsiaiškinti tik specialiosios tarnybos.

Susidainavo?

Išradimo bendraautoriai E.Užpuras ir A.Sladkopevcevas nuo to laiko dažnai laikosi kartu. 2006 metais juodu buvo įtraukti į preliminarią Arizonos universitete vykusio tarptautinio branduolinei energetikai skirto simpoziumo programą, turėjo skaityti pranešimą apie savo išradimą. Tačiau, pasak E.Ušpuro, į simpoziumą nuvyko ne jie, o trečias išradimo bendraautorius S.Rimkevičius.

Per pastaruosius keletą metų LEI kartu su UAB "Specialus montažas-NTP" laimėjo ne vieną IAE uždarymo konkursą.

- 10,297 mln. eurų vertės projektas B25-1 (Trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo lygio radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas - projektavimas).

- Iš dviejų dalių susidedantis 3 mln. ir 16,7 mln. eurų vertės projektas B19 (Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynas).

- 1,5 mln. eurų vertės projektas B 12 (1-ojo bloko vidaus kontūro deaktyvavimo įranga ir medžiagos).

- 2,096 mln. eurų vertės projektas B9-0 (Inžineriniai dokumentai 1-ojo bloko 117 pastatui deaktyvuoti), kurį LEI laimėjo kartu su "Nukem Technologies" ir Didžiosios Britanijos kompanija "British nuclear group project services".

- 3,371 mln. eurų vertės projektas B9-2 (V1 pastato įrangos išmontavimo ir deaktyvavimo projekto rengimas), kurį laimėjo LEI, "Nukem Technologies", VT Nuclear services (Didžioji Britanija), Ansaldo nucleare (Italija). Kaip papildomos subkonsultantės pasitelktos "Specialus montažas-NTP" ir "Tecos". Įmonė "Tecos" neseniai Lietuvos spaudoje aprašyta dėl to, kad vienas jos valdybos narių yra "Nukem" atstovas Lietuvoje, buvęs kadrinis KGB karininkas Kęstutis Puidokas.

Tos pačios keturios kompanijos kartu su "Specialiu montažu-NTP" ir "Tecos" bandė laimę 1,886 mln. eurų vertės projekto B 9-5 konkurse (119 pastato išmontavimas ir deaktyvavimas), tačiau nesėkmingai.

"Institutas atlieka teorinę projekto dalį, o "Specialus montažas" užperka įrangą, - bendradarbiavimo motyvus paaiškino E.Ušpuras. - Dalyvaudami konkursuose kaskart žiūrime, su kuo geriau pavyks laimėti konkursą."

Laimi prieš mokslininkus

UAB "Specialus montažas-NTP" savo tinklalapyje skelbia apie devynis vykdomus IAE projektus. Bendrovei pavyko tapti konkurso nugalėtoja net tuose projektuose, kuriems įgyvendinti reikia specifinių žinių, unikalios laboratorinės įrangos. Už rašomojo stalo nesukursi "ŠIEL apvalkalų, panaudotų šilumą išskiriančių rinklių (PŠIR) ardymo IAE 2-ojo bloko "karštojoje kameroje" metu, hermetiškumo kontrolės sistemos". Tai su milžiniška radiacija susijęs projektas. 2008 metais pradėjusi vykdyti šį projektą kartu su LEI, bendrovė 2009 metais laimėjo antrą tokį pat projektą, bet jau IAE 1-ajam blokui. Ir šį atlieka kartu su LEI. O specialių fizikos žinių reikalaujantį projektą "Kietų radioaktyvių atliekų nuklidinės sudėties tyrimas ir aktyvumo įvertinimo metodikos parengimas" bendrovė atlieka kartu su Fizikos institutu.

Prarastas laikas

Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai ilgai nesidomėjus IAE projektais prarasta daug laiko ir lėšų. Akis specialiosioms tarnyboms atvėrė neleistinai vėluojantys "Nukem" projektai. Bet ar neatsitiks panašiai ir su kitais darbais, kai juos imasi atlikti bet kas, sugebantis laimėti konkursus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"