TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ieškinys "Gazprom" - atsakas į nenorą derėtis

2012 10 03 14:17
A.Sekmokas/LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas trečiadienį pareiškė, kad maždaug 5 mlrd. litų vertės ieškinys Rusijos dujų koncernui "Gazprom" yra atsakas į jo nenorą kalbėtis su Lietuva dėl mažesnių dujų kainų. A.Sekmokas teigė, jog ieškinį prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže nuspręsta inicijuoti po to, kai su koncernu nepavyko susitarti derybų keliu.

"Buvo labai svarbūs keli veiksniai - vienas dalykas tie arbitražiniai ieškiniai, kuriuos "Gazprom" prieš Lietuvą iškėlė šiais metais. Mes matėme tam tikrus žingsnius iš "Gazprom", kad jis neina derybiniu keliu, ko visą laiką siekėme - susitarti. Taip pat vyko derybos su "Gazprom", kurias rėmė Europos Komisija - buvo visa eilė susitikimų pavasarį (...), šitos derybos rezultatų nedavė. Antras svarbus veiksnys - Stokholmo arbitražas, kuris pripažino Lietuvos teisę dėl dujų kainos nagrinėti Stokholmo arbitraže, ir trečia - Europos Komisijos tyrimas, kuris oficialiai buvo pradėtas visai neseniai. Šie veiksniai ir lėmė tą pasirinkimą", - atsakydamas į klausimą, kodėl tik dabar Lietuva nusprendė imtis tokių veiksmų, kai iki Seimo rinkimų liko kelios savaitės, po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Jo teigimu, "teisinga" dujų kaina nėra apibrėžta nei 2002 metais Vyriausybės ir "Gazprom" pasirašytoje "Lietuvos dujų" akcininkų sutartyje, nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje.

"Pirmiausia mums reikalinga arbitražo pozicija, ir kartu derybos su "Gazprom". Teisinga kaina nėra apibrėžtas veiksnys nei akcininkų sutartyje, nei privatizavimo sutartyje. Tai čia pirmiausia būtų palyginama kitų energetinių resursų, tarkime, biokuro kaina Lietuvoje", - sakė A.Sekmokas.

Ministro teigimu, Lietuva pastaruoju metu kelis kartus kreipėsi į "Gazprom", tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta. Anot energetikos ministro, ginčas su "Gazprom" Stokholmo arbitraže gali trukti iki dvejų metų.

Lietuva trečiadienį nusprendė inicijuoti ieškinį prieš Stokholmo arbitraže. Lietuva prašo jos vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, esą neteisinga kaina tiektas Lietuvai nuo 2005-ųjų, kai pradėta keisti 2002-aisiais sutartyje su "Gazprom" įtvirtinta palanki Lietuvai dujų kainos formulė.

Pasak šaltinių Vyriausybėje, ieškinys arbitražui turi būti įteiktas trečiadienį.

"Matome, kad sąžiningos kainos principas matomai nebuvo išlaikytas, ir dėl to Lietuva kreipėsi į arbitražą ir ieškiniu prašo padengti nuostolius, sukurtus vartotojams, kurie, mūsų skaičiavimais, sudaro iki 5 mlrd. litų. Mūsų apskaičiavimai yra kainų skirtumas tarp tos kainos, kuri yra mokama nuo 2004 metų už pirktas dujas, ir kainos, kuri būtų mokama už dujas pagal pirminę formulę, įvedant pataisymą, įvedant tą brangimą, kuris būtų susidaręs, augant kitų palyginamų energetinių resursų kainos augimą, pavyzdžiui, biokuro", - žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Anot jo, "Gazprom" dujų kaina Lietuvai 2004-2012 metais išaugo 6 kartus - nuo 84 JAV dolerių iki 497 JAV dolerių.

"Atlikus paskaičiavimus pagal tuos kiekius, kuriuos "Lietuvos dujos" pirko iš "Gazprom", susidaranti suma yra iki 5 mlrd. litų. Ieškinio turinys yra trečiojo energetikos paketo kontekste, siekiant, kad arbitražas nustatytų nuostolių atlyginimą vartotojams, susidariusią dėl formulės keitimo", - pridūrė energetikos ministras.

Jis sakė, kad nuostolių atlyginimas būtų derybų su "Gazprom" objektas.

"Tai yra derybinis kontekstas su "Gazprom". Mes matome pavyzdžius kitų valstybių. Konkrečiai yra susitarimas "Gazprom", kai ieškovas atsiėme savo arbitražinį ieškinį ir buvo susitarta dėl palankesnės dujų kainos atbuliniu laikotarpiu", - sakė A.Sekmokas, atsakydamas į klausimą, ar Lietuva prašo atlyginti konkrečius nuostolius dėl patirtos žalos.

"Gazprom" ir Vokietijos kompanija E.ON šių metų vasarą pasirašė sutartį dėl ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų koregavimo atgaline data. Be to, kompanijos nusprendė nutraukti bylos nagrinėjimą arbitraže.

"Šiuo požiūriu Lietuva eina tuo keliu, kuriuo ėjo ir kitos kompanijos. Be to, labai svarbu yra tai, kad Europos Komisija oficialiai pradėjo tyrimą dėl "Gazprom" galimai nesąžiningos kainų politikos Centrinėje ir Rytų Europoje. Apie tai mes tiesiai su "Gazprom" vadovybe esame kalbėję ne vieną kartą. Labai aiškiais argumentais stengiamės juos įtikinti, kad "Gazprom" galėtų kainas koreguoti, nelaukiant štai tokių arbitražinių veiksmų, bet mes to nesulaukėme", - sakė premjeras A.Kubilius.

Energetikos ministerijos teigimu, pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų "Lietuvos dujų" akcijų privatizavimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis  ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp "Lietuvos dujų ir "Gazprom".

"Laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2012 metų "Gazprom" tiekiamų dujų kaina ženkliai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas", - teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Pasak jo, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir "Lietuvos dujos" valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne "Lietuvos dujų", o "Gazprom" naudai. Vyriausybei atstovaujantys teisininkai teigia, kad ieškinys Stokholmo arbitražui bus pateiktas artimiausiu metu. Manoma, kad jis bus nagrinėjamas mažiausiai metus, o gal ir ilgiau, nes reikės apklausti nemažai liudytojų bei ekspertų.

5 mlrd. litų Lietuva reikalauja už brangesnes dujas, kurias pagal ilgalaikes sutartis pirko "Gazprom" ir Vokietijos "E.ON Ruhrgas" valdoma bendrovė "Lietuvos dujos".

Socialdemokratų partijos lyderio, 2010 metais mirusio Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004 metais, privatizuojant "Lietuvos dujas", tvirtino, kad tuomet pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis numato, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, "Gazprom" tiekiamų dujų kaina Lietuvai iki 2015 metų išliks stabili bei prognozuojama. Tačiau "Gazprom" tuomet teigė, kad kainos formulė, kuri priklausė nuo mazuto kainos, ateityje gali keistis.

Teigiama, kad dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista 5 kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.

Lietuva siekia, kad kai tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.

"Gazprom" ir Lietuvos Vyriausybė 100 mln. litų vertės 34 proc. bendrovės "Lietuvos dujos" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2004 metų sausė, o sandoris buvo baigtas kovo mėnesį.

Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl "Gazprom" veiklos Vidurio ir Rytų Europoje - be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams. Komisijai Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžiavimo, nustatant dujų kainą, apskundė Lietuvos Vyriausybė.

Lietuva mano, kad "Gazprom" šaliai, kuri pirmoji ši Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų "Lietuvos dujų" veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.

"Gazprom" Stokholmo arbitraže šių metų liepą nepavyko pasiekti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų įpareigota atsisakyti jos inicijuoto "Lietuvos dujų" veiklos tyrimo, tačiau ginčai dėl gamtinių dujų tiekimo ir tranzito sąlygų bei kitų " Gazprom" ir "Lietuvos dujų" komercinių santykių, kurios reguliuoja akcininkų sutartis, anot arbitražo, turi būti sprendžiami ne Lietuvos teismuose, o arbitraže.

"Todėl šie reikalavimai šiandien yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže", - rašoma Energetikos ministerijos pranešime.

Lietuvos teismas, daugiau nei metus nagrinėjęs Energetikos ministerijos ir bendrovės "Lietuvos dujos" ginčą, rugsėjo pradžioje nutarė pradėti bendrovės veiklos tyrimą. Bendrovė šį sprendimą apskundė.

"E.ON Ruhrgas International" priklauso 38,9 proc., "Gazprom" - 37,1 proc., Energetikos ministerijai - 17,7 proc. " Lietuvos dujų" akcijų, kurios kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"