TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ieško žuvis pasėjusio laivo

2011 03 29 0:00
Dėl dviejų kilometrų pajūrio ruože pasėtų žuvelių bus tikrinami laivai.
Gedimino Gražulevičiaus nuotrauka

Užsienio valstybių tarnybos, kontroliuojančios žvejybą Baltijos jūroje, tikrins prie Lietuvos krantų brėtlingius gaudžiusių laivų įrangą.

Įtariama, kad kelias tonas šių žuvelių bangos į Smiltynės paplūdimį išmetė sugedus laivų siurbliams arba plyšus tinklams. Žvejybą Baltijos jūroje kontroliuojančios Lietuvos tarnybos paprašė Danijos, Švedijos ir Vokietijos kolegų patikrinti laivų, praėjusią savaitę gaudžiusių brėtlingius prie mūsų krantų, žvejybos įrangą.

Tūkstančius negyvų brėtlingių Smiltynės paplūdimyje žmonės rado praėjusį trečiadienį. "Žuvų gaišenos nuklojo pustrečio kilometro ilgio ir kelių metrų pločio pajūrio ruožą. Beveik visos bangų į krantą išmestos žuvys buvo vienodo dydžio, nesumaitotos, neskleidė blogo kvapo", - pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos aplinkosaugininkas Gediminas Gražulevičius. Jis vienas pirmųjų išvydo tokį vaizdą ir tikino to anksčiau niekada neregėjęs.

Mūsiškiai nekalti?

Daugiau kaip dviejų kilometrų pajūrio ruože į krantą galėjo būti išmesta per penkias tonas 10-12 cm ilgio žuvelių. Specialistai kėlė įvairias neįprasto reiškinio priežastis. Tačiau labiausiai tikėtina ir šiuo metu tikrinama versija, kad žuvys į krantą buvo išmestos iš kurio nors žvejybinio laivo. Maždaug toje vietoje, apie 20 jūrmylių (36 km) nuo kranto, Baltijos jūroje brėtlingius gaudė du lietuvių ir du vokiečių laivai.

Žuvininkystės tarnybos (ŽT) direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus vakar teigė, esą viename lietuvių laivų, "Gilijoje", tuo metu, kai galėjo būti išmestos žuvys, buvo šios tarnybos darbuotojas, jis tvirtino, kad laivo įranga tikrai nebuvo sugedusi. "Mūsiškiai žvejai tikrai nekalti, tad paprašėme užsienio kolegų, kad jie patikrintų Vokietijos laivų žvejybos įrangą", - LŽ sakė V.Petkus.

Tikrins visus laivus

Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas mano, kad būtina tikrinti ne tik Vokietijos laivus. "Paprašėme, kad būtų patikrinti visi tuo metu brėtlingius prie mūsų krantų gaudę laivai: ir Lietuvos, ir Vokietijos. Manau, kad žuvys į aplinką pateko sugedus siurbliui, siurbiančiam jas iš tinklo į laivų triumus, arba suplyšus pačiam tralavimo tinklui. Kaltininką galėsime nustatyti tik gavę duomenis apie visų laivų įrangą", - sakė R.Šatkauskas.

Jo teigimu, žuvys negalėjo būti nei apnuodytos, nei pritrenktos, nes kitą dieną kai kurios jų buvo dar gyvos, o nugaišusiųjų žiaunos tebebuvo raudonos.

R.Šatkauskas tikisi, kad duomenis apie laivų įrangos būklę gaus per savaitę. "Kai turėsiu specialistų išvadas, tada ir vertinsiu, kas kaltas", - LŽ komentavo aplinkosaugininkas. Apie baudos už aplinkos teršimą dydį R.Šatkauskas vakar dar kalbėti nepanoro.

Realiausią versiją neigia

Laivų "Gilija" ir "Tovė" savininkas Algirdas Aušra vakar neigė, kad brėtlingiai į pakrantę galėjo patekti sugedus jo laivų žvejybos įrangai. "Mažai tikėtina, kad tos žuvelės buvo sugautos traluojant, o paskui jomis atsikratyta. Juk trale jos susispaudžia ir nugaišta, o krante rastosios dar buvo gyvos, beveik nesumaitotos", - LŽ sakė verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"