TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ieškojo būdų tautinėms mažumoms reikštis

2007 04 14 0:00
Mykolo Riomerio universiteto profesoriaus Egidijus Jarašiūno konferencijoje išsakytos mintys tapo diskusijų objektu
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Balandžio 11 dieną vykusioje tarptautinėje konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos tautinės mažumos kol kas pernelyg vangiai dalyvauja kuriant pilietinę visuomenę

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) drauge su partneriais - Lietuvos žmogaus teisių centru bei Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedra - surengtos tarptautinės konferencijos tikslas buvo ieškoti būdų, kaip stiprinti tautinių mažumų aktyvumą kuriant pilietinę visuomenę. Anot TMID direktoriaus Antano Petrausko, kalbų apie tautinių mažumų padėtį nebuvo ir nėra per daug, nes pilietinė visuomenė Lietuvoje vis dar kuriama. "Deja, tautinės mažumos pernelyg pasyviai prisideda prie šio proceso", - sakė Petrauskas. "Jų dalyvavimas priimant aktualius sprendimus galėtų ir turėtų būti efektyvesnis", - antrino TMID direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Vidtmannas. Konferenciją sveikinęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pritarė, kad tautinių mažumų galimybės naudotis savo teisėmis, dalyvauti darbo rinkoje, puoselėti papročius didele dalimi priklauso būtent nuo jų pačių pilietinio aktyvumo.

Išskirtinė - romų situacija

"Lietuvos visuomenė ne visada tolerantiška tautinėms mažumoms. Tyrimai rodo, kad labiausiai yra nemėgstami romai. Kartais - žydai ir musulmonai", - priminė A.Lydeka. Jis išskyrė romų situaciją: daugelis šios tautybės suaugusiųjų neturi darbo, asmens tapatybės dokumentų, gyvena žibalinių lempų šviesoje, nekalba valstybine kalba. "Todėl įtraukti romus į valstybės gyvenimą tebėra ypatingos svarbos uždavinys", - pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas. "Turėtume juos traktuoti kaip vietos gyventojus, o ne kaip tautines mažumas. Problema, kad šių žmonių negina jokia valstybė, nes tokios paprasčiausiai nėra. Jei, pavyzdžiui, būtų buvę nugriauti lenkų namai, kaip atsitiko sostinės romams, tikriausiai būtume gavę Lenkijos protesto notą", - skirtingų tautybių padėtį šalyje lygino Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininkas prof. Saulius Katuoka.

Tautinių partijų galimybės ribotos

TMID direktoriaus pavaduotojas S.Vidtmannas pabrėžė, kad tautinių mažumų dalyvavimas priimant sprendimus yra įtvirtintas Lietuvos bei tarptautiniais teisės aktais. Iki 1994-ųjų Lietuvos valdžios rinkimuose galėjo dalyvauti ne tik politinės partijos, bet ir organizacijos. Pasikeitus įstatymams susibūrė tautinėms mažumoms atstovaujančios partijos. Pasak S.Vidtmanno, vienai jų - Lenkų rinkimų akcijai - šiandien neblogai sekasi ginti lenkų mažumos interesus, ypač savivaldybėse. "Tačiau tokiu politiniu atstovavimu gali pasinaudoti ne visos mažumos, o tik stipriausios ir gausiausios", - pažymėjo S.Vidtmannas. Kito konferencijos pranešėjo MRU Teisės fakulteto profesoriaus Gedimino Mesonio nuomone, nacionaliniu pagrindu suburtų partijų galimybės atstovauti savo rinkėjams yra ribotos, tad tautinių mažumų atstovų priklausymas tradicinėms partijoms yra perspektyvesnis ginant savo rinkėjų interesus. G.Mesonio įsitikinimu, dabar egzistuojantis rinkimų barjeras neturėtų būti vertinamas kaip priemonė išstumti tautiniu pagrindu suburtas partijas. "Ši priemonė garantuoja atstovaujamosios institucijos darbo efektyvumą. Rinkimų barjero netaikymas ar sumažinimas vienai partijai pažeistų lygiateisiškumo principą", - kalbėjo G.Mesonis.

Vienas atstovavimo būdų - Tautinių bendrijų taryba

Konferencijos dalyvių nuomone, tautinės mažumos turėtų aktyviau naudotis ir kitomis savo interesų gynimo galimybėmis. Pavyzdžiui, konsultaciniais mechanizmais. Tokio mechanizmo funkciją šiandien atlieka patariamoji institucija prie TMID - Tautinių bendrijų taryba (TBT). Jos kadencija - treji metai. TBT gausiausiai atstovaujama daugiausia narių turinčioms mažumoms: lenkai ir rusai deleguoja po 3 narius, baltarusiai ir ukrainiečiai - po 2, kitos mažumos - po vieną.

S.Vidtmannas pabrėžė, kad ši taryba dalyvavo rengiant įvairius įstatymų projektus, o reikšmingiausiu indėliu pavadino jos vaidmenį formuojant švietimo politiką. "Manau, dabartinis visuomeninis TBT statusas yra tinkamiausias. Siekiant efektyvesnio darbo tikslinga būtų sudaryti institucijos darbo planą ir nustatyti jo įgyvendinimo terminus. Be to, labai svarbu, kad mažumų dalyvavimas priimant sprendimus neapsiribotų vien centriniu lygiu, o taptų aktyvesnis ir rajonuose", - sakė TMID direktoriaus pavaduotojas.

Svarbi partnerystė

Danijos žmogaus teisių instituto vyriausioji patarėja Mandana Zarrehparvar, kaip pabėgėlė į Daniją iš Irano atvykusi 1979-aisiais, savo šalies pavyzdžiais patvirtino, jog esama įvairių būdų, kaip įtraukti mažumas į visuomenės gyvenimą. "Labai svarbu, kad su kitos tautybės žmonėmis būtų dirbama kaip su partneriais, kad kitataučiai būtų kviečiami ne vien tada, kai norima jais kaip nors pasinaudoti. Dažnai susidaro įspūdis, jog tie žmonės prisimenami, kai siekiama pasirodyti, padėti paukščiuką ataskaitoje. Valstybės tarnautojai, kurie nesusiduria su tokiais sunkumais kaip kitataučiai, turėtų būti kantrūs bendraudami su jais", - dalijosi patirtimi viešnia iš Danijos.

Globalizacijos iššūkiai

MRU Konstitucinės teisės katedros vedėjas profesorius Egidijus Jarašiūnas pažymėjo, kad tik Rytų pasaulyje įprasta rūšiuoti žmones pagal tautinį etninį principą, o štai, pavyzdžiui, prancūzai nesistengia identifikuoti, kas yra kokios kilmės - visi, kurie gyvena Prancūzijoje, vadinami prancūzais. "Lietuvio apibrėžimas pilietiniu požiūriu mūsų šalyje nėra įprastas. Tačiau užsienyje visi mes esame lietuviai, nesvarbu, kokios būtume tautybės. Ir to nereikia bijoti", - dėstė E.Jarašiūnas. Profesorius svarstė, jog toliau stiprėjant globalizacijai, nusitrinant riboms tarp valstybių tautinio klausimo kėlimas gali įgauti visai kitokį pobūdį. "Ar nebus taip, kad daugybė žmonių bus susiję su daugeliu valstybių. Bet jei asmuo yra susisaistęs su kokiomis penkiomis bendruomenėmis, vadinasi, realiai nesusijęs nė su viena", - tolesnių diskusijų tautinių mažumų tema gaires nubrėžė E.Jarašiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"