TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ieškoma atsako į „Brexit“ pasekmes

2016 07 15 6:00
Dalia Henke: "Niekas kitas dėl jų teisių nekovos. Pirmuosius signalus reikia siųsti jau dabar.” "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Brexit“ pasekmių išgąsdintų Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusių tautiečių puolė raminti Lietuvos politikos elitas. Siunčiami raštai naujiesiems JK vadovams ir brandinama idėja, kaip tautiečius susigrąžinti namo.

Po referendumo, kuriame JK piliečiai išreiškė valią trauktis iš Europos Sąjungos, gerokai sustiprėjusios antiemigrantinės nuotaikos skatina Lietuvos valdžią sukti galvą, kaip būtų galima pagelbėti Ūkanotajame Albione įsikūrusiems tautiečiams.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai neabejoja, kad į pagalbą mūsų šalies piliečiams nedelsdama turi skubėti Vyriausybė. Kartu randasi vis daugiau siūlymų, kaip, naudojantis „Brexit“ pasekmėmis, į Lietuvą susigrąžinti dešimtis tūkstančių išvykusiųjų. Skaičiuojama, kad JK šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.

Žinios verčia nerimauti

Didžiojoje Britanijoje gyvenančios lietuvės Lauros Gudauskienės, kurią praėjusią savaitę dėl jos kilmės nedideliame Rytų Anglijos miestelyje užsipuolė vietos gyventojas, istorija paskatino Darbo partijos pirmininką europarlamentarą Valentiną Mazuronį kreiptis į naująją JK vidaus reikalų ministrę Amber Rudd ir prašyti užtikrinti šioje šalyje gyvenančių lietuvių saugumą.

Anot politiko, po „Brexit“ referendumo nusikaltimų dėl neapykantos skaičius gerokai išaugo, tad šiai problemai reikia skirti daug dėmesio, o smurto toleruoti negalima. „Ypač daug dėmesio reikia skirti vaikams ir jų saugumui. Būtina pasirūpinti, kad ugdymo įstaigose prieš juos nebūtų vykdoma etnine ir rasine neapykanta grįstų bei kitokių išpuolių. Neabejoju, kad tuo suinteresuota ne tik Lietuva, bet ir Didžioji Britanija“, – vakar teigė V. Mazuronis.

Po birželio pabaigoje vykusio referendumo pagausėję pranešimai apie išpuolius etniniu pagrindu prieš imigrantus iš Vidurio ir Rytų Europos nepaliko abejingo ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus. Reikšdamas nerimą dėl šios informacijos, dar anksčiau jis išsiuntė laišką tuometei JK vidaus reikalų ministrei, o nuo trečiadienio – premjerei Theresai May. Lietuvos ambasados JK duomenimis, šiuo metu šioje šalyje vykdoma apie dešimt tyrimų dėl išpuolių prieš lietuvius etniniu pagrindu.

Vyriausybės pareiga – ginti

PLB valdybos pirmininkės Dalios Henke teigimu, Lietuvos Vyriausybė turėtų imtis visų priemonių, kad apgintų nerimą pastaruoju metu išgyvenančius lietuvius, įsikūrusius JK. „Susitarti dėl to su naująja Jungtinės Karalystės valdžia – mūsų Vyriausybės užduotis. Niekas kitas dėl jų teisių nekovos. Pirmuosius signalus reikia siųsti jau dabar“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Kita vertus, „Brexit“ referendumas, anot PLB valdybos pirmininkės, galėtų būti puiki proga Lietuvai susigrąžinti Didžiojoje Britanijoje įsikūrusius savo piliečius. „Vyriausybė į šalį galėtų vilioti ne tik investuotojus. Ji galėtų paskelbti akciją „Welcome!“ ir kviesti sugrįžti išvažiavusius savo piliečius. Tai tikrai didelis šansas“, – įsitikinusi D. Henke.

Tačiau prieš tai valdžia privalo tiesiai pasakyti, ką ji grįžtantiesiems galės pasiūlyti. „Žinoma, sunku nuspėti, kas iš to išeitų. Bet jei nieko nedarysime, nieko ir nebus“, – pabrėžė PLB valdybos pirmininkė.

Lietuvos ambasada JK ateinantį pirmadienį kviečia tautiečius aptarti po „Brexit“ referendumo iškilusių problemų. Renginyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius. Visus tautiečių klausimus žadama perduoti JK imigracijos ministrui.

Pavyzdys – Izraelis

Kad „Brexit“ galėtų paskatinti kampaniją „Welcome to Lithuania“, pritarė ir diplomatas Žygimantas Pavilionis. Jo nuomone, suvienijus jėgas su pasaulio lietuviais, „Brexit“ pasekmes galima sumažinti, o gal net ir jomis pasinaudoti. Tam, pasak Ž. Pavilionio, reikėtų „sustiprinti Lietuvą taip, kaip jau padarė Izraelis, Airija ar kitos šalys, kuriose diasporos vaidmuo visada būdavo ypač svarbus“.

„Dviguba pilietybė, Seimo nariai, renkami užsienyje, kurie galėtų atsirasti, jeigu lietuviai užsienyje balsuotų bent kelis kartus aktyviau, internetinis balsavimas, Grįžimo agentūra vietoj „Globalios Lietuvos“, aktyvus darbas pritraukiant JK investicijas“, – tokią viziją socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje išdėstė Ž. Pavilionis. Pasiekti Lietuvai šį tikslą, diplomato manymu, taip pat padėtų radikaliai kaip Izraelyje „apkarpyta“ biurokratija, jaunas profesionalių ekspertų korpusas, įvykdyta švietimo reforma, inovatyvi ekonomika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"