TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iki apkaltos beliko žingsnis

2013 12 13 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas apsisprendė pradėti apkaltos procesą devynis mėnesius parlamente nesirodančiai ir konstitucinės priedermės nevykdančiai Neringai Venckienei. Kai tik savo žodį tars Konstitucinis Teismas (KT), Seime bus surengtas lemiamas balsavimas.

Pritaręs specialiosios parlamentinės komisijos tyrimo išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltą posėdžių nelankančiai “Drąsos kelio” (DK) frakcijos seniūnei 42 metų buvusiai teisėjai N.Venckienei, Seimas vakar nutarė kreiptis į KT. Šio teismo prašoma išaiškinti, ar konkretūs Seimo narės veiksmai – plenarinių ir komiteto posėdžių nelankymas iš tiesų prieštarauja Konstitucijai. Už tai vakar balsavo 70, prieš buvo 15, susilaikė 20 parlamentarų.

Apkaltos iniciatorių liberalų pateiktus kaltinimus tyrusi komisija patvirtino, kad nuo balandžio iki lapkričio N.Venckienė praleido 64 plenarinius ir 25 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius. Taip ji galbūt sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Kvietimus išsiuntė

Frakcijos lyderės garbę, ragindami nepritarti komisijos išvadoms, vakar gynė jos bendražygiai. Povilas Gylys, konstatavęs, kad šis svarstymas yra „savotiškas politinis teismas“, klausė, ar iš N.Venckienės atimta teisė į gynybą. Pasak komisijos vadovo socialdemokrato Vytauto Saulio, kvietimai Seimo narei atvykti į tyrimą buvo išsiųsti visais žinomais adresais – į partiją, frakciją ir paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. „Tikrai pasinaudojome visomis komunikacijos priemonėmis“, - patikino V.Saulis. Be to, anot jo, gindamasi N.Venckienė galėjo atsiųsti savo advokatą arba kitą įgaliotą asmenį. „Laukėme iki paskutinės minutės, bet nieko taip ir nesulaukėme“, - apgailestavo komisijos pirmininkas.

„Ar matėte suvirintoją, kuris gautų atlyginimą už tai, kad nevirina, vairuotoją, kuris nevairuoja?“ - retoriškai klausė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis ragino „neversti dirbti žmogaus, kuris nenori“. Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, ragindamas palaikyti komisijos išvadą, tikino nematęs valstybės, kurios parlamentarai galėtų beveik metus nelankyti posėdžių, slapstytis užsienyje ir prašyti politinio prieglobsčio. Tačiau „darbietis“ Viktoras Uspaskichas teigė, kad teisę atimti mandatą turi tik rinkėjai, o ne Seimas.

Analogų būta

Lygiai prieš trejus metus toje pačioje salėje buvo surengtas apkaltos procesas dviem tuometiniams Seimo nariams – Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Abiem atvejais KT pripažino juos šiurkščiai pažeidus Konstituciją: pirmąjį - dėl praleistų posėdžių, kurių metu šis keliavo po Pietryčių Azijos šalis, antrąjį - kad per tas keliones balsavo už kolegą. Seimo nariai iš L.Karaliaus atėmė mandatą, o A.Sacharukas, pritrūkus balsų, jį išsaugojo. Pagal Statutą Seimo nario mandatas laikomas panaikintu, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių – ne mažiau kaip 85 iš 141.

LS frakcijos inicijuotą apkaltą N.Venckienei parašais parėmė 41 Seimo narys (socialdemokratai, konservatoriai bei Mišrios grupės atstovai). N.Venckienė Seime nesirodo nuo balandžio. Seimo valdybos sprendimu atlyginimas jai nemokamas. Manoma, kad DK lyderė su nepilnamečiu sūnumi yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Gegužės 9 dieną buvo pradėta N.Venckienės paieška. Politikei pareikšti įtarimai pagal šešias nusikalstamas veikas.

Privalo rodyti pavyzdį

Konstitucija numato tris pagrindus Seimo nariui pradėti apkaltos procesą. Jis galimas šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Seimo narys, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia gerbti Konstituciją ir įstatymus bei juos vykdyti. “Vienas iš Seimo nario konstitucinių pareigų – dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Jei asmuo ilgą laiką be pateisinamos priežasties nevykdo šios pareigos, yra pagrindas teigti, kad jis pažeidžia Konstituciją ir sulaužo priesaiką”, - LŽ yra sakęs Konstitucinės tesės žinovas M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Pasak jo, skelbti apkaltą galima ir ne Lietuvoje esančiam Seimo nariui. “Bendra taisyklė, kurios laikomasi, teigia, kad asmuo, kuris kuo nors kaltinamas, turi turėti teisę pasiaiškinti, pateikti įrodymys. Bet jei asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe, slepiasi, su juo neįmanoma susisiekti, jei jis vengia atvykti ir t.t., pačiame Statute numatyta, kad Seimas gali priimti sprendimus ir asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju nematyčiau konstitucinių, Statute numatytų kliūčių, kad apkaltos procesas būtų rengiamas ir asmeniui nedalyvaujant.”, - sakė profesorius. Pasak jo, savo veikloje Seimas turi vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, negali toleruoti nesąžiningumo, neteisingumo, negali rodyti blogo pavyzdžio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"