TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iki skandinavių emancipacijos lietuvėms dar toli

2013 03 08 3:47
N.Steponkutė: "Moterims reikia duoti šansą." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos moterų draugijos pirmininkės Nijolės Steponkutės teigimu, mūsų šalyje daugelyje sričių moterys nelaikomos lygiavertėmis su vyrais. Jų pusėn neretai kandžiai mestelima: "Boba."

Su Nijole Steponkute LŽ kalbasi apie moterų padėtį Lietuvoje ir užsienyje, lyčių stereotipus, smurtą šeimose.

Gera ne visoms

- Ar Lietuvoje moterims gyventi gera?

- Nesu mokslininkė ar teoretikė. Tačiau daugybę metų dalyvauju moterų judėjime, domiuosi su tuo susijusiais klausimais, tad labai gerai žinau realią situaciją.

Ar moterims gera gyventi Lietuvoje? Priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Jei su laikotarpiu, buvusiu prieš 20-30 metų, sakyčiau, kad moterims dabar ne lengviau. Ypač turinčioms šeimą, auginančioms vaikus. Seniau puikiai veikė vaikų darželių sistema, moterys žinojo, kad bet kokiu atveju turės darbą. Dabar turint šeimą integracija į darbo rinką labai sudėtinga. Darbdaviai nenori vaikų turinčių darbuotojų. Nors mūsų moterys labai išsilavinusios, nuolat tobulinasi, lanko įvairiausius kursus, vis tiek nemaža dalis darbdavių palankiau žiūri į darbuotojus vyrus. Moterims sunkiau daryti ir karjerą.

Su vyrais Lietuvoje didelė bėda - jų mažai, jie išlepinti moterų dėmesio nuo jaunystės, gali keisti žmonas, meilužes - pasirinkimas didelis. Tuo metu moterys dailios, darbščios, tik ir laukia vyruko, kuriam galėtų tarnauti. Tradicijos mūsų krašte irgi nepalankios moterims - jos turi laikyti tris namų kampus.

Lietuvoje gera gyventi, jei esi jauna, graži, sveika, turi gerą šefą, gerą vyrą, sveikus, gerus vaikus. Tačiau jei esi sena, ligota, neturtinga - tai ne ta šalis, kurioje gera gyventi.

- Lietuvoje itin gajūs lyčių stereotipai. Kokie jie?

- Pas mus gajūs stereotipai, kad vyrai yra protingesni, geresni vadovai, o karjerą darančios moterys - vyriškos. Dažnai stereotipiškai tebemąstoma, kad moterys netinkamos užimti vadovaujamus postus, esą jos kaprizingos, neobjektyvios, mėgsta apkalbas. Tačiau aš daug metų dirbau vyrų kolektyvuose, ojojoi, kaip ten apkalbinėjama, tik temos kitokios: apie politikus ir jų elgesį, apie tai, kas kokią mašiną nusipirko.

- Kaip moterų padėties srityje atrodome kitų valstybių kontekste?

- Daug keliauju. Neseniai grįžau iš Azijos, lankiausi Vietname, Kambodžoje, Malaizijoje, Indijoje. Kaip Indijoje moterys puošiasi, kokios jos mielos! Tačiau jos gyvena dideliame skurde. Palyginti su Azijos šalių gyventojomis, lietuvės yra be galo laisvos, savarankiškos, išsilavinusios, gerai apsirūpinusios materialiai.

Palyginti su kaimynėmis Lenkija, Rusija, Latvija, Baltarusija, šioje srityje atrodome neblogai, o su Skandinavijos kraštais - liūdnai. Ten moterims sudarytos geros sąlygos. Skandinavijos šalyse veikia rimti moterų teises ginantys įstatymai. Be to, požiūris į moteris ten pavyzdinis - jos laikomos lygiavertėmis vyrų partnerėmis. Neįsivaizduoju, kad kokioje Švedijoje ar Danijoje kas nors galėtų pasakyti: "Ko norėti iš bobos." Tačiau ir skandinavės turi problemų. Neretai jos yra vienišos, dėl begalinio kontraceptinių priemonių vartojimo turi gimdymo sunkumų. Dažnai jos labiau panašios į vyrus nei moteris.

Mažiau pasitiki savimi

- Mūsų šalyje gyvena beveik 240 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Ar jos pakankamai dalyvauja priimant sprendimus politiniame, visuomeniniame gyvenime?

- Manau, nepakankamai. Vyrai nenori užleisti savo patogių pozicijų. Ką reiškia pakliūti į struktūras, kuriose priimami reikšmingi sprendimai? Reiškia kažką iš ten išstumti, atimti postus iš vyrų. Vyrai turėtų norėti priimti daugiau moterų ir joms užleisti savo vietą. Kol kas nematau galimybių tam, kad kas nors greitai pasikeistų.

Profesinėje srityje kiek paprasčiau. Vis dažniau darbuotojai priimami pagal sugebėjimus ir kompetenciją. Ypač tai matyti finansų srityje, joje dirba nemažai moterų.

Prieš 15-20 metų moterų organizacijos jautė, kad mūsų balsas girdimas, nuolat bendravome su Seimo narėmis, Kovo 8-osios proga premjeras apdovanodavo aktyviausias moteris. Tikiuosi, naujasis Seimas atgaivins tradiciją susitikti su parlamentarėmis - diskusijose aptariama daug moterims reikšmingų temų.

- Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba apie 15 proc. mažiau nei vyrai. Kas tai lemia?

- Nors yra išsilavinusios, moterys renkasi ir mažiau mokamus, nekvalifikuotus darbus. Reikšmingas ir vyrų solidarumas: jie patyliukais dalijasi postus, žino situaciją - kas, kur, kada keisis, ir numato kandidatūras, žinoma, iš savų. Be to, vyrai kelia didesnius reikalavimus dėl atlyginimų.

- Statistika rodo, kad darbo neturinčių moterų mūsų šalyje yra keliasdešimčia tūkstančių mažiau nei vyrų. Ar iš tiesų moterys sėkmingiau veikia darbo rinkoje?

- Nemanau, kad jos veikia sėkmingiau. Jos tiesiog nespjauna net į jų kompetencijos neatitinkančius darbus. Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys sėdi ir prekybos centrų kasose, plauna laiptines ar dirba kiemsargėmis, kai neranda kito darbo. Be to, lietuvių moterų savivertės jausmas mažesnis, jos mažiau nei vyrai pasitiki savimi.

- Europos Komisija siūlo nustatyti privalomas kvotas moterims "biržinių" įmonių valdybose, o parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė - ir Seimo komitetų vadovybėje. Kaip vertinate tokius sumanymus?

- Kvotos būtų gera laikina priemonė, kuri sukurtų erdvę moterims "vyriškame" pasaulyje. Juk žinoma, kad tik tam tikras skaičius moterų struktūroje gali daryti įtaką. Oponentai sako, kad įteisinus tokią tvarką į vadovybes paklius nevertos moterys. Manau, taip tikrai neatsitiks. Moterims reikia duoti šansą. Kvotų sistema sumažina vyrų galimybes, tad daugelis jų daro viską, kad kvotos nebūtų įvestos, nes daliai jų tektų užleisti savo vietas moterims.

Pirmausime negreit

- Skaičiuojama, kad net 37 proc. mūsų šalies moterų yra bent kartą nukentėjusios nuo smurtaujančių artimųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaip žeminamos?

- Apie smurtą šeimose pradėjome kalbėti prieš porą dešimtmečių. Tada tikinta, kad tokios problemos nėra. Dabar pripažįstama, kad tai labai rimta problema - ir ne tik girtuoklių ar neišsilavinusių žmonių.

Į klausimą, kodėl moterys skriaudžiamos, galėtų atsakyti psichiatrai. Su agresyviais vaikais dirbantys specialistai sako, kad jie išaugs agresyviais žmonėmis, jiems bus būtina vartoti vaistus. JAV būtent taip ir daroma. Manau, daugelį smurtaujančių žmonių būtina gydyti, stebėti. Tačiau Lietuvoje tai sunkiai įmanoma - pasakykite kokiam vyrui, kad jam reikia psichiatro konsultacijos!

- Lietuva nepatenka į dešimtuką valstybių, kuriose moterų padėtis yra geriausia. Kokie veiksmai ir sprendimai turėtų užtikrinti, kad šioje srityje taptume viena pirmaujančių šalių?

- Nemanau, kad artimiausiu metu galėtume tapti pirmaujančia valstybe. Pirmiausia dėl savo tradicijų, mentaliteto, ekonominės situacijos, moterų požiūrio į save. Tai negreitai pakeičiami dalykai. Bus ką veikti ir dabartinei, ir anūkių kartai.

Moterų teisių srityje pirmaujančiose šalyse jau šimtmetį veikia galingos moterų organizacijos. Vien Vokietijos Niurnbergo mieste jų yra netoli 1000, o visoje mūsų šalyje - vos 17. Jos silpnos, valstybės finansiškai neremiamos. Nors dėl jų priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Lygių galimybių įstatymai, įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"