TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įkyrėjęs lietus pasitrauks negreitai

2007 07 11 0:00
Algirdo Ragausko nuotrauka

Vakar prasidėjo Septynių miegančių brolių metas. Sinoptikai tikina, kad prietaras turėtų pildytis - bent septynias dienas lietaus turėtume gauti sočiai.

Pastarosiomis dienomis šalį merkiantys lietūs jau net ir optimistus baigia įtikinti, kad klimatas Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, sparčiai keičiasi. Žmonės mano, kad jei liepos 10-ąją lyja - lis septynias dienas ar net septynias savaites.

Etnologai sako, kad minėto laikotarpio pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius - tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o vėliau užmigusius ir iki šiol neatsibundančius. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Viršijo normą

Tačiau, kaip žinoma, liūtys Lietuvoje prasidėjo anksčiau, negu "užmigo" Septyni broliai - dar Valstybės dienos išvakarėse. Naktį iš liepos penktosios į šeštąją, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, itin gausiai (iki 38 mm) lijo šalies vakaruose, o dieną smarkus lietus pylė daugelyje rajonų.

Šį savaitgalį Trakų apylinkėse pliaupusio lietaus vandens kiekis daugiau nei 2,5 karto viršijo mėnesio normą. Ištvino upės: hidrologų duomenimis, per praėjusią parą vandens lygis šalies upėse pakilo nuo 1 iki 228 cm. Ypač patvino Žemaitijos upės.

Atšils kitą savaitę

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji sinoptikė Izolda Marcinonienė tvirtina, jog pastarosiomis dienomis virš Lietuvos buvo susilieję trys ciklonai - jie ir "vaišino" didžiąją mūsų šalies dalį lietumi.

Sinoptikai tikina, kad iki šio penktadienio lietus nesiliaus, ypač daug kritulių iškris pajūryje. Tad Septynių brolių prietaras tarsi pildosi - bent jau septynias dienas nuo liepos dešimtosios lietaus gausime sočiai ir nebus labai šilta.

Tik nuo šeštadienio orai pasikeis - Azorų anticiklonas atneš didelę šilumą. Liūčių dar gali būti, bet jos bus bent jau šiltos - kitą savaitę prognozuojami net 30 laipsnių karščiai.

Pačiu laiku: juk čia pat jau liepos 16-oji - Škaplierinė, arba Prapjovos. Ši diena senovėje laikyta rugiapjūtės pradžia.

Maldauti jau vėlu

Ar galima anksčiau užčiaupti tą jau įkyrėjusį lietų? Sovietų laikais būdavo tvirtinama, esą žmogus yra stipresnis už gamtą ir gali orus valdyti. Prieš šventinius paradus Maskvoje iš patrankų šaudydavo į debesis ir taip juos išsklaidydavo.

Mūsų šalies artilerija vargu ar pajėgtų nuginti debesis, tad belieka prisiminti, kaip tvarkėsi mūsų protėviai - sako, jie mokėdavo numaldyti net ir Septynis miegančius brolius. Tačiau, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, giedros reikėjo prašyti kiek anksčiau.

G.Kadžytė pabrėžė, kad Dievuliui apie savo norus ir planus dera pranešti iš anksto ir ne po vieną, o daugeliui žmonių kartu, antraip Kūrėjas nežinos, kuriam įtikti. "Sutarimo žmonėms visada trūko ir trūksta, tad ir lietaus nestokojame", - juokdamasi apibendrino etnologė.

Vanduo - tai gyvybė

Neliūdina pastarieji lietūs ir garsaus gamtininko Selemono Paltanavičiaus. Pasak jo, lietus gamtai nėra ir negali būti pragaištingas. "Vanduo - tai gyvybė. Pasižiūrėk, kaip atsigauna po lietaus augalai. Net jei jie jau žydėjo, sumezgė sėklas - atsiranda naujų žiedų. Po lietaus augalija suveši, o tai labai svarbu vidurvasarį. Juoba kad Pietų Lietuvoje ir daug kur neretai būna sausra", - aiškino gamtininkas.

Anot jo, po šių liūčių atsigaus ne tik augalai bei grybai, bet ir vabzdžiai bei kita gyvūnija. "Panaši vasara buvo prieš porą metų - taip pat daug palijo. Paskui stojo šiluma, ir pelkėse, balose suknibždėjo uodų lervos bei kitokie gyviai, o jų lesti sulėkė daugybė tilvikų, ančių ir kitokių paukščių. Taip bus ir šiemet", - prognozavo S.Paltanavičius.

Augalai, gyvūnai, grybai ir kitokia gamta seniai prisitaikė ir kasdien taikosi prie įvairių gamtos sąlygų. Tik žmogaus dirbtinai sukurti produktai tam neatsparūs - lietūs neretai išguldo javus, prigirdo bulves, pakenkia dekoratyviniams augalams ir t.t.

Prognozės nedžiugina

Lietuvos nacionalinio klimato kaitos komiteto narys, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius Mečislovas Žalakevičius apie klimato permainas kalba neslėpdamas nerimo.

Pasak jo, mokslo tyrimai leidžia tvirtai prognozuoti, kad oras šils dar sparčiau, todėl dar labiau padaugės kritulių, padažnės ir taip jau neretos audros bei uraganai, potvyniai.

Tai ypač grėsminga pajūrio žmonėms - kasmet vandens lygis ties Baltijos krantais pakyla beveik centimetru. Pasak M.Žalakevičiaus, liūtys turėtų paskatinti žemdirbius kitaip ūkininkauti - sėti ir sodinti naujas, atsparesnes veisles.

"Jau mažai kas abejoja, jog klimatas keičiasi dėl pramoninės žmonių veiklos - gamyba sparčiai didina į atmosferą išmetamų vadinamųjų šiltnamio dujų kiekį, todėl orai šiltėja. Tam įtakos turi ir spartus miškų kirtimas, monokultūrų auginimas, melioracija, trąšų, pesticidų ir kitokios chemijos naudojimas. Žodžiu, dėl besikeičiančių orų kalti esame patys", - aiškino mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"