TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ilgas kelias į vienatvės namus

2011 02 15 0:00
Į pasimatymus G.Dauguvietytė eina ir dabar - susitinka su savo išleistų trijų knygų "Perpetum mobile", "Post scriptum" ir "Dialogai su savimi" skaitytojais.
Vyginto Grigonio nuotrauka

Televizijos režisierė Galina Dauguvietytė, teatro režisieriaus Boriso Dauguviečio ir aktorės Petronėlės Vosyliūtės duktė, net išnešdama šiukšles iš namų tikriausiai neišeitų bet kaip apsirengusi.

Ši charizmatiška moteris, būdama brandaus amžiaus, visada pasitempusi ir išsipusčiusi lyg eitų į susitikimą su brangiausiu žmogumi. Tik jai vienai būdingu kalbos tonu (reikia išgirsti, kaip ji tai sako!) pajuokauja, kad negali atrodyti bet kaip, nors ir nėra prieš ką puoštis.

Šalia G.Dauguvietytės jau keletą metų nėra jos brangaus ir mylimo žmogaus, jos vyro Jurgio, su kuriuo, kaip dažnai pati sako, jai buvo atmokėti keturiasdešimt dveji gyvenimo metai.

Bet į pasimatymus ji eina - susitinka su išleistų trijų knygų "Perpetum mobile", "Post scriptum" ir "Dialogai su savimi" skaitytojais, dalyvauja televizijos laidose, nuolat stebi, kas vyksta aplink. Režisierę ir dabar viskas domina, kaip vėliau pasakys, - tik ne namų aplinka ir interjeras.

Išėjo visi artimieji

Galina atidarė savo namų duris Vilniuje, ant Tauro kalno, kaip visada, su šypsena ir gera nuotaika. Priimdama svečius ji niekuomet neavi šlepečių ir nevilki seno megztinio. Pasitempusi ir atrodo kaip ką tik iš kosmetikos kabineto išėjusi - dailiai sušukuoti plaukai, vos matyti lengvas makiažas, avi moderniomis basutėmis. Tokia yra Galina, visų mylima ir gerbiama.

"Mane "bomžai" prie šiukšlyno pažįsta ir kaskart pasisveikina, nors butelių jiems neatnešu. Ką jau sakyti apie kitus žmones. Turiu gražiai atrodyti. Puoštis man patiko visą gyvenimą, tačiau to negalėčiau pasakyti apie savo namų, kurių mano gyvenime buvo ne vieni, aplinką ir daiktų interjerą - tie dalykai manęs niekada nedomino", - atkirs nepiktai Galina.

Tarp namų, kurių šios garsios moters gyvenime buvo ne vieni, Vilniuje ant Tauro kalno esantys - bene svarbiausi G.Dauguvietytės gyvenime. Iš jų Anapilin išėjo visi trys jai brangiausi žmonės - tėvas B.Dauguvietis, mama P.Vosyliūtė ir jos pačios vyras Jurgis. Ji liko viena. Ją globoja jos režisuoto televizijos serialo "Petraičių šeimoje" buvęs operatorius Vygintas Grigonis. Globėjo ir jos nuotrauka atsirado ant stalo svetainėje, šalia kitų Galinai svarbių žmonių atvaizdų. Bet daugelio jų, kaip ir tėvo pirmosios santuokos dukterų, jau nebėra.

Vilniuje ant pastato pakabinta memorialinė lenta, liudijanti, kad čia 1947-1949 metais gyveno režisierius B.Dauguvietis. Galina patikslino: "Kai pasibaigus karui iš Vokietijos grįžome į Lietuvą, mano tėvai gavo nedidelį butą prie dabartinio Jaunimo teatro. Vėliau persikėlėme čia, į daugiau nei šimto kvadratinių metrų erdvų ir didelį butą. Jame buvo šeši kambariai. Tėvas tame bute pagyveno tik vienus metus - savo sveikata nesirūpino, nors ir sirgo. Nėjo pas gydytoją, vaistų negėrė. Tarsi skubėjo išeiti. Mums, likusioms su mama, tas didelis butas buvo per didelis", - pasakojo G.Dauguvietytė.

Priešais to pačio namo antrame aukšte, tik mažesniame bute tada gyveno operos solisto Juozo Mažeikos šeima. Kai Mažeikų butas atsilaisvino, į jį persikraustė aktorė P.Vosyliūtė su dukra Galina. Dviem moterims pakako keturių kambarių. Tiesa, dabar ant šio namo taip pat kabo memorialinė lenta dainininkui atminti. Tokia lenta iš tauraus metalo buvo skirta ir aktorei P.Vosyliūtei, tačiau kažkam prireikė metalo, ir ji dingo.

Linksmybės mergautiniame kambaryje

Bute durys iš svetainės veda į du mažesnius kambarius - miegamąjį ir Galinos vyro Jurgio darbo kambarį. Šalia virtuvės po senovei išliko beveik toks pats Galinos mergautinis kambarys.

Kiekvienas kambarys bute turi savo istoriją, kai kuri linksma iki ašarų ir graudi iki vienatvės liūdesio.

Galina leidžia žvilgtelėti į savo miegamąjį. Dvigulė lova paklota tik vienoje pusėje. Toje vietoje, kur miegojo Jurgis, prie lango pastatyta nedidelė spintelė. Galinos lovos pusėje jos nėra. Tiesa tokia: Galina toje spintelėje laiko savo vyro pelenų urną. Netrukus ji ištarė: "Jurgio urna iš šių namų iškeliaus, kai mūsų urnos stovės kartu. Jokių laidotuvių procesijų nenoriu."

Daugiau ji apie tai nekalba ir veda į Jurgio nedidelį darbo kambarį, kuris yra už miegamojo. Galina jame padarė šiokią tokią pertvarką - išnešė kompiuterį, prie kurio nuolat sėdėdavo jos vyras, bet stalą paliko. Liūdesiui nepasiduodama ji papokštavo: "Dabar šis kambarys - mano drabužinė. Mėgstu gražiai rengtis, tad sijonus pakabinau viešai - juos keičiu pagal reikalą ir nuotaiką."

Mergautinis jos kambarys - kitoks, nors jame viskas taip pat likę nuo tų laikų, kai jame susirinkdavo Galinos draugai paūžti. Dabar pati stebisi, kaip tokiame mažame kambarėlyje visi sutilpdavo. Bet svarbiausia - visiems buvo linksma.

"Kai ištekėjau už Jurgio, buvo nepatogu be vyro linksmintis kitur. "Kavinę" atidariau savo mergautiniame kambaryje", - prisiminė ji.

Jau senokai Galinos namuose nebūna pasilinksminimų. Daug draugų nebėra, o ir noro vakaroti nebelikę, sako, viskam - savas laikas. Dabar atėjo vienatvė.

Krosnis šildo iki šiol

Daug metų gyvenusi apsupta savo vyro Jurgio tvirtos vyriškos meilės ir globos, tik dabar ši talentinga ir kūrybinga moteris, slėpusi savo širdies skausmą, vis dėlto paskutinėje knygoje "Dialogas su savimi" prisipažino: "Gyvenu viena. Esu vieniša, labai vieniša, bet džiaugiuosi, kad gyvenu savo namuose, kuriuose man gera. Gyvenu tokioje ramybėje ir tyloje, kad man ta tyla zvimbia ausyse. Dabar taip yra, bet visas mano gyvenimas praėjo ne vienatvėje. Gyvenau su tėvu humoristu, su mama ir jos keistumais."

Kokie buvo jos mamos keistumai, klausiu G.Dauguvietytės. Bute nuo seno stovi krosnys, kaip Galina vadina, - "pečiai". Kai 1960 metais name buvo įrengtas centrinis šildymas, aktorė P.Vosyliūtė neleido išgriauti tų krosnių. Duktė bandė mamą perkalbėti, o ta - vis savo: krosnys bus. Dabar Galina džiaugiasi, kokia buvo įžvalgi mama: kai šalta, ji pasikūrena krosnis ir niekam nė ačiū.

Artistų buveinė

Namas sostinėje ant Tauro kalno daug metų buvo laikomas Operos ir baleto teatro artistų buveine. Joje gyveno daug garsių meno žmonių, kai iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas pats teatras. Kaimynų pavardės iškilios - operos dainininkas Petras Oleka ir jo žmona balerina Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, J.Mažeika ir jo didelė šeima, muzikantų Vasiliauskų ir Sondeckių šeimos. Pasak Galinos, namas buvo lyg muzikos karuselė - jame niekada netrūko gyvos muzikos. Ji prisimena, kaip būdamas studentas savo bute virš jų buto smuiku griežė dabar garsus dirigentas Saulius Sondeckis.

Galina vėl randa šmaikštų žodelį sakydama, kad per šešiasdešimt metų, praleistų tame name, ji bene vienintelė čia ilgiausiai užsibuvo. Dar pagalvojusi prie senbuvių ji priskyrė dainininko Mariaus Berenio mamą Nijolę Pečiūraitę-Berenienę.

Kiekviena namų kertelė charizmatiškai moteriai - lyg gyvas priekaištas. Balkonas ir tas kelia liūdnų prisiminimų: vasarą jis visas skendi vijokliuose, kuriuos prieš penkerius metus pasodino jos vyras. Balkone Jurgis mėgdavo laukti žmonos, grįžtančios iš miesto su pirkiniais. Iš tolo pamatęs jai pamojuodavo ranka.

"Dabar, kai Jurgio nėra, vis jį regiu stovintį balkone, laukiantį manęs. Iš tos pačios vietos dėl įpročio noriu pamojuoti, bet suvokiu, kad jo ten nėra", - pasakojo Galina. Priešais - parkas, kuriame auga šimtamečiai medžiai. Kas pavasarį jie sužaliuoja ir gyvenimo viltį įkvepia. Galina vilties neprarado, bet džiaugsmo vis mažiau. "Kai pažvelgiu pro langą, vis kitos mamos savo mažylius sūpuoja vežimėliuose. Kartos keičiasi, o aš vis dar gyvenu", - ramiai kalba ji.

Nuo Konstancos iki Paryžiaus

Visas išsaugotas tėvų palikimas šiuose namuose - vienintelis senas toršeras, kuris vis dar Galinai tarnauja. Daug metų daiktas stovi toje pačioje vietoje - kambario kampe prie sofos. Toje pačioje vietoje nuolat ilsisi ir Galina. Čia pat telefonas. "Per karą neišliko nė vieno mano tėvų baldo. Viskas dingo", - pasakojo ji.

Bute ant sienų kabo jos tėvų nuotraukos. Stovi senas juodas pianinas, kuriuo jaunystėje Galina mokėsi groti.

Prieš metus sudegė senoji Dauguviečių sodyba, vadinama Dauguvietyne, kurią Galina labai mėgo, bet ši vieta jau turėjo kitus šeimininkus ir buvo naujai rekonstruota.

Lyg ir viskas.

Bet Galina netikėtai sugrįžta į jaunystės laikus, Konstancos miestą, prie Bodeno ežero, kur susikerta trys valstybės - Austrija, Vokietija ir Šveicarija. Konstancoje ji pirmą kartą ištekėjo - už karo gydytojo. Paskui jis išvažiavo į Paryžių. Ilgai nelaukusi paskui vyrą išvyko ir Galina. Bet lietuvaitė svetur neužsibuvo. Grįžo namo į Lietuvą. "Nuo to karto, kai palikau savo vyrą Paryžiuje, tame mieste nebuvau. Paryžiuje gyvenome prabangiame dviejų kambarių bute prestižinėje Vožiraro gatvėje. Kartą žiūrėjau laidą per televiziją apie Paryžių. Šovė į galvą mintis, kad būtų gerai vėl tą namą pamatyti. Pažįstamų paprašiau, kad nors pastatą nufotografuotų ir atvežtų nuotrauką. Nufotografavo. Bet būtent tas kadras kažkodėl tuščias, o visi kiti yra", - stebėjosi G.Dauguvietytė.

Gal vėl ji viena, kaip jaunystėje, leisis į tolimą kelionę, į Paryžių? "Kažin", - abejoja legendinė televizijos režisierė. Vis dėlto ji tikisi sulaukti nuotraukos to namo, kur kažkada, nors ir trumpai, buvo laiminga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"