TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ilgiau nei žmogaus gyvenimas

2012 10 26 5:15
  

"Achemos grupė", prieš metus netekusi Druskininkuose užgesusio dr. Bronislovo Lubio, neužsisklendė gedule. Koncernas planuoja vidines pertvarkas ir išorinius projektus, kuriems pagrindus padėjo jo kūrėjas.

Prieš metus Anapilin išėjęs dr. B.Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, koncerno "Achemos grupė" kūrėjas, mėgo kartoti: koncernas turi gyventi ilgiau nei žmogus. Naujuoju "Achemos grupės" prezidentu akcininkų ir valdybos valia tapęs ilgametis koncerno viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, greta dr. B.Lubio buvęs nuo 1985-ųjų, svarsto, jog minėtas posakis išreiškė ne vien norą, kad bendrovė gyvuotų ilgai.

"Tai rodo ir platesnį prezidento matymą: žmonės, galvojantys apie ateitį, turėtų veikti taip, kad likusieji po jų galėtų gyventi ne blogiau nei prieš tai buvusi karta", - interviu "Lietuvos žinioms" kalbėjo koncerno vadovas Arūnas Laurinaitis.

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas A.Laurinaitis: "Dr. B.Lubio tolerancija ir pagarba žmogui, jo nuomonei lydėjo visus bendro darbo metus." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Svarbiausia - nenuvilti

- Mirus dr. B.Lubiui kalbėjote, kad praradote ne tik verslo partnerį, bet ir artimą žmogų.

- Per bendro darbo metus jo tolerancija ir pagarba kitam žmogui, kitai nuomonei lydėjo visą laiką. Visada jaučiau jo vidinę šilumą - ypač jei kažkas nepasisekdavo. Kai atrodydavo, kad tikrai sulauksi priekaištų, išgirsdavai palaikymo žodžius, dažnai kartojamą frazę: "Mes padarėme viską, deja, nesugebėjome to įveikti. Tegu tai bus mums pamoka ateičiai." Tais momentais, kai jausdavausi šiek tiek nejaukiai, nes, atrodydavo, ne viską iki galo padariau, jis sakydavo: "Labai gerai", ir įsijungdavo vidinis varikliukas, noras nenuvilti žmogaus pasitikėjimo.

Dr. B.Lubys pasižymėjo tolerancija ir gebėjimu atskirti, kas priklauso nuo žmogaus pastangų, o ką lemia aplinkybės. Mano supratimu, vadovų, kurie, turėdami tokias galias, elgiasi supratingai ir žmogiškai, yra labai nedaug.

Užpildyti tuštumą

- Kaip koncernui sekėsi šiais, netekties paženklintais, metais?

- Per metus, kai gyvename be dr. B.Lubio, šalia įprasto verslo organizavimo atlikome ir tęsiame būtinus vadybos pokyčius. Atsirado nepriklausoma valdyba, į kurią įėjo žmonės, turintys didžiulę valdymo patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Suomijoje - šalyse, kurios mums visiems yra sektinas pavyzdys. Sustiprėjusi valdyba su tarptautine patirtimi leis nubrėžti ir kitą koncerno vystymosi etapą, gerokai platesnį - tai bus prielaida dr. B.Lubio priesakams įgyvendinti.

Be abejo, dabar, priimant sprendimus, nebeliko koncentracijos į vieną centrą, reikia ilgiau diskutuoti dėl strateginių klausimų sprendimo su valdyba, akcininkais. Nutrūko viena gija - nebeliko žmogaus, su kuriuo buvo galima kalbėtis ir kaip su savininku, ir kaip su idėjų generatoriumi. Atsirado tuštuma, bet ją turi užpildyti valdyba, kaip viena pagrindinių strategijos formuotojų, ir akcininkai.

- Dirbdamas su dr. B.Lubiu buvote atsakingas už investicijas, verslo plėtrą. Žinojote, kokią ateitį koncernui planuoja prezidentas?

- Po dr. B.Lubio mirties sudarėme visų antrinių bendrovių vystymo perspektyvą iki 2020-2022 metų. Ši strategija patvirtinta jam dar esant gyvam. Tačiau keičiantis gyvenimui, verslas taip pat privalo keistis, prisitaikyti. Mes pradėjome nuo vadybos politikos strategijos pakeitimo. Tai - vienas svarbesnių dalykų pereinant nuo uždaresnio valdymo būdo prie korporatyvinio valdymo. Po to jau galima grįžti prie bendrovių strategijos peržiūros.

Dr. B.Lubys, kaip savininkas ir akcininkas, manė, kad svarbu plėtoti įvairias verslo šakas. Dabar nepriklausoma valdyba pasiūlys strateginių naujovių. Jas pristatysime akcininkams: pasižiūrėsime, ar tai, kas siūloma naujo, yra geriau, efektyviau, ar reikia pokyčių. Jei kas nors supranta, kad dabartinės strategijos bus privaloma tvarka pakeistos, taip tikrai neatsitiks: jos bus naujai įvertintos, pasižiūrint iš šalies, ar naujieji savininkai ir nauja valdyba laikosi to paties verslo plėtojimo požiūrio.

Gandai nepasitvirtino

- Dr. B.Lubys viešų kalbų metu mėgdavo juokauti: "Nuolat girdžiu pranašysčių, kad "Achemos grupės" tuoj neliks, bet mes dirbame toliau." Dabar pasigirstančios kalbos - to paties lygio?

- Prezidento pozityvumas pasireikšdavo tuo, kad skepticizmas, kurį kartkartėmis kažkas rinkoje paskleisdavo ir ypač skleidžia dabar, po dr. B.Lubio mirties, mobilizuodavo jį. Mobilizuoja ir mus. Tai skatino ir skatina sutelkti jėgas bei pasiekti dar geresnių rezultatų, nei galėtume ramiai dirbdami.

- Viename paskutinių savo interviu prezidentas kalbėjo labiausiai bijantis, kad koncernas po jo mirties nebūtų išskaidytas. To nebus daroma?

- Ir anksčiau, ir dabar dedu visas pastangas, kaip ir akcininkai, kad koncernas išliktų monolitinis, kad nebūtų išdalytas gabaliukais, kaip kai kurie rinkos dalyviai galbūt norėtų ar spėliotų. Metai, praėję po prezidento mirties, rodo, kad tos spėlionės nesitvirtina. Akcininkai mato perspektyvą, koncerno ateitį, supranta, kad nėra prasmės išeiti, jeigu turtas, kurį jie patikėjo bendrovės vadovybei ir valdybai, tvarkomas ne blogiau, negu jie valdytų patys, ir kad koncernas turi gerokai didesnę pridedamąją vertę negu atskirai dirbančios įmonės. Tai akcininkus vienija ir leidžia negalvoti apie tai, kad koncernas bus išskaidytas.

- Prieš kelias dienas prakalbote apie būsimus koncerno pokyčius, būtinybę išgryninti veiklą. Ką planuojate įgyvendinti?

- Kaip prezidentas mėgstu kalbėti maksimaliai atvirai. Tai, ką minėjau ir dabar sakau, reiškia, kad turime apsispręsti, kas yra mūsų koncerno stuburas, pagrindas, o kas - šonkauliukai ir kitos kūno dalys, kad galėtume paskirstyti dėmesį bei investicijas galbūt pragmatiškiau nei iki šiol.

- Kalbate apie bendrovių strategijų peržiūrėjimą ar apie kokios nors veiklos atsisakymą?

- Ar bus atsisakoma veiklos? Jei svarstysime filosofiškai, tada taip. Kaip bus ir įsigijimų. Ir iki šiol per metus 4-5 bendroves įsigydavome, panašų skaičių parduodavome. Ar ateityje ta dalis bus didesnė, ar mažesnė, priklausys nuo sudėliotos strategijos.

Terminalo kaina

- Anksčiau minėjote, kad daugiausia dėmesio koncernas kreips į energetikos projektus.

- Energetika - ne tik mūsų bendrovės, bet ir Lietuvos ūkio veiklos pagrindas. Gaila, kad kai kurie politikai to nesupranta. Energetinė nepriklausomybė be ekonominės nepriklausomybės veda į žmonių skurdinimą ir valstybės bankrotą. Taigi energetika, kaip pagrindinis ekonomikos variklis, ir toliau lieka tarp mums svarbiausių krypčių, kaip ir gamybinė, uosto, logistinė kryptys.

- Koncernas ir toliau kalba apie Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo būtinybę?

- Viena svarbiausių problemų, turinčių įtakos mūsų gamybinei daliai - AB "Achemai", - yra gamtinių dujų kainos. Jei kaina taptų nepriimtina produkcijos gamybai, "Achema" būtų sustabdyta.

Deja, šįmet birželį Seimo priimtas SGD terminalo įstatymas atima bet kokios alternatyvos galimybę. Nors deklaruojama, kad Lietuvoje sukurta laisva gamtinių dujų birža, šis įstatymas, įpareigojantis absoliučiai visus vartotojus - tiek gyventojus, tiek verslo subjektus - pirkti iš būsimojo SGD terminalo dujas, rodo, kad viena monopolija, tai yra "Gazprom", keičiama dviem monopolijomis: "Gazprom" ir lietuviška privačia kompanija (kadangi "Klaipėdos nafta" yra privati kompanija).

Visada buvome už tai, kad SGD terminalas atsirastų, tačiau, kaip verslininkai, negalime mąstyti kaip politikai - "svarbu, kad būtų objektas". Kiekvienas objektas turi turėti prasmę, ir jeigu jo atsiradimas nužudys privačias kompanijas, o dešimtys tūkstančių darbuotojų atsidurs gatvėje, valstybė apie tai turėtų susimąstyti.

Tai, kas mūsų buvo pradėta 2008 metais, sukūrus bendrą įmonę (su valstybe - red.) SGD terminalo statyboms, pasikeitus politikams ir požiūriui (nors tuo metu nurodėme, kad jei "Achema" yra nepriimtina, galime pasitraukti), buvo nutraukta. Vietoj komercinio modelio, kurį tada planavome, kuris dabar realiai jau būtų buvęs arba įgyvendintas, arba artėtų prie pabaigos, ir kuriam įgyvendinti būtų prireikę 550-600 mln. litų, šiandien turime maždaug 5 kartus didesnes planuojamas išlaidas (apie 2,5 mlrd. litų) SGD terminalui statyti, ir jau ryškėja, kad tai nebus komercinis objektas, nes už jį turės mokėti tiek verslas, tiek gyventojai. Blogiausia, kad šiandien niekas nesugeba pasakyti, kiek apskritai sąnaudų bus paguldyta visuomenei ant pečių. Galbūt tai daroma nenorint iš karto šokiruoti, galbūt yra kitų motyvų, tačiau mus stebina pozicija, kad komercinis projektas, galėjęs gyvuoti, yra uždarytas, o kuriamas kitas modelis su neaiškiomis sąnaudomis ir neaiškiais įsipareigojimais.

Rūpindamiesi, kad mūsų bendrovė, jos darbuotojai galėtų dirbti ir toliau, lygiagrečiai rengiame studijas dėl analogiško terminalo, kurio komercinį modelį buvome numatę jau 2008 metais, projekto pratęsimo arba atnaujinimo. Ir nors atskiros ministerijos ar įstaigos mums, kaip privačiai kompanijai, kelia kitokias sąlygas bei reikalavimus negu valstybiniam terminalui, yra tikimybė, kad projektą vykdysime. Dujos yra "Achemos" išgyvenimo klausimas, ir mes padarysime viską, kad bendrovė galėtų dirbti.

- Anksčiau kalbėta, kad koncernas galėtų svarstyti ir dalyvavimą bendro su Latvija ar Estija SGD terminalo projekte?

- Iki šiol nėra išsamiai aptarta, kodėl buvo pasirinktas dabartinis SGD terminalo modelis, paliekant kaimynus nuošalyje. Turėjome ir tebeturime kontaktus bei pasiūlymus dėl bendrų projektų įgyvendinimo tiek Latvijoje, tiek Estijoje.

Mano supratimu, tariantis su latviais ir estais, galėjo atsirasti (ir dar šiandien yra galimybė, kad atsirastų) visoms šalims bendras terminalas, kuriam būtume gavę Europos Sąjungos (ES) finansavimą. Prieš kelias savaites buvau susitikęs su ES energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu, jis patvirtino, kad Baltijos valstybėms sutarus dėl terminalo, jis būtų finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, o šalims tereikėtų prisidėti simboliškai. Tada nei verslas, nei gyventojai nebūtų apkrauti našta, šiandien planuojama Vyriausybės, ketinančios įvesti mokesčius už naudą, kurią galbūt "kažkada" gausime. Tik visada kyla klausimas, kaip reikės išgyventi, kol "kažkada" įvyks?

Viltis - sveika logika

- Ateina naujas Seimas. Kokių pokyčių iš jo tikitės?

- Labai tikėčiausi, kad politikai sąžiningai laikysis prieš rinkimus duotų pažadų remtis LPK paskelbtais siūlymais, kuriuose akcentuojami ne tik verslo išgyvenimui, bet ir plėtrai svarbūs klausimai, kad ateityje politikams nereikėtų girtis kažką atvedus iš užsienio, kad ir Lietuvos kompanijų pinigai įgytų tokią pat vertę kaip užsieniniai. Noriu būti optimistas, tad viliuosi, jog sveika logika nugalės, kad ateinanti valdžia su verslu palaikys dialogą, ir kartu su nauju Seimu bei Vyriausybe galėsime duoti pakankamai didelę naudą Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"