TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iliuzijos dėl Ignalinos seniai išsklaidytos

2008 03 13 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol Gedimino Kirkilo Vyriausybė neva slaptai derėjosi su Europos Komisija (EK) dėl galimybių pratęsti Ignalinos AE (IAE) darbą, grupė Seimo narių laišku kreipėsi į EK pirmininką Jose Manuelį Barroso ir vasario pabaigoje gavo aiškų atsakymą. Be jokių "misterių Ignalina" tarpininkavimo.

Nekartoti klaidų.

"Lietuva, padedant kitoms ES valstybėms, į IAE saugumą yra investavusi apie 300 mln. eurų. Branduolinės energetikos specialistai nurodo, kad ji dabar gerokai saugesnė, nei kada nors buvo anksčiau. Kaip žinote, kitos pasaulio valstybės, tarp jų ir Švedija, yra pareiškusios, jog modernizuos veikiančias branduolines jėgaines ir pratęs jų darbą dar 20 metų. Kodėl kitoms pasaulio valstybėms tai galima daryti, o Lietuvai - ne? Kodėl ES reikalauja IAE uždarymo vadovaudamasi politiniais lozungais ir dirbtinomis baimėmis, o ne argumentais ir specialistų išvadomis. Nėra jokių branduolinės energetikos specialistų išvadų, kad IAE nesaugi ir kad jos negalima modernizuoti. Buvo tokia pasaulio šalis, kuri priimdavo sprendimus vadovaudamasi politiniais lozungais, o ne konkrečiais argumentais. Tai buvo TSRS. Todėl ji ir žlugo. Nenorėtume, kad ES kartotų TSRS klaidas", - rašoma Seimo narių Juliaus Veselkos, Vidmanto Žiemelio ir kt. pasirašytame laiške EK pirmininkui.

Svarbiausia - saugumas

"Branduolinė energetika gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su šiandienos iššūkiais, tačiau ne saugumo kaina", - tokia esminė J.M.Barroso atsakymo į Seimo narių laišką mintis. Ji grindžiama ir platesniais argumentais. Yra IAE 2-ojo bloko uždarymo teisinis ir techninis kontekstas: šis reikalavimas numatytas Stojimo sutartyje ir jo negalima paneigti kaip politinio šūkio. Taip pat nevalia paneigti Vakarų Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos pateikto techninio vertinimo, kuriuo ir paremta Stojimo sutarties dalis dėl IAE. Vadovaujantis Stojimo sutartimi įsipareigoti turi abi šalys: Lietuva - uždaryti IAE, o ES - padėti Lietuvai

finansiškai. "ES laikosi savo įsipareigojimų ir teikia nemažą finansinę paramą Lietuvai. Ji tikisi, kad Lietuva savo ruožtu taip pat laikysis savo įsipareigojimų. Prašau atkreipti dėmesį į tai, jog Stojimo sutartyje nėra numatytos galimybės persvarstyti įsipareigojimą uždaryti AE. Remiantis 37 str. nėra jokios įsipareigojimo uždaryti AE išlygos, o rimtų ekonominių sunkumų atveju pati Komisija, bet ne valstybė narė spręs dėl atitinkamų poveikio mažinimo priemonių", - rašoma EK pirmininko atsakyme.

Įsipareigojimas uždaryti AE buvo paremtas išsamiu branduolinės energetikos ekspertų tyrimu. Dėl saugumo priežasčių pirmasis blokas uždarytas dar 2004 metais. Antrojo bloko uždarymas 2009-ųjų pabaigoje buvo kompromisas - pagal jį reikėjo nedelsiant pagerinti saugumą, apie kurį užsimenama. Žinoma, pirminė AE konstrukcija buvo stipriai patobulinta įgyvendinant saugumo gerinimo programą ir dauguma bendrų RBMK reaktorių saugumo klausimų išspręsta siekiant sumažinti IAE veiklos pavojų, tačiau tik turint omenyje, kad antrasis blokas, kaip ir numatyta, bus uždarytas 2009 metų pabaigoje.

Toliau J.M.Barroso laiške teigiama, jog branduolinės energetikos ekspertai pabrėžia, kad vis dar išlieka būdingų AE sandarumo struktūros trūkumų, kurie nepriimtini pagal Vakarų Europos reaktorių sandaros principus. Ekonomiškai nerealistiška tobulinti reaktoriaus sandarumo, kad labai padidėjus slėgiui turinys nepasklistų į išorę. Todėl kalbant apie avarijų pasekmių sušvelninimą IAE negali būti pasiektas toks saugumo lygis, kokį turi to paties senumo lengvojo vandens reaktoriai, veikiantys Vakarų Europoje. Nevalia rizikuoti branduoliniu saugumu vadovaujantis konkurencingumo argumentais. Tokia yra pagrindinė saugumo kultūra.

"2009 metais uždarius antrąjį bloką Lietuva nepatirs tiekiamos elektros energijos trūkumo", - sakoma EK pirmininko laiške. EK pritaria šiai išvadai. Ji paremta dviem naujausiais tyrimais, kurie atlikti bendradarbiaujant su Lietuvos valdžia ir elektros energijos įmonėmis. Tokio trūkumo Lietuva nepatirs ir dėl nemažos Bendrijos finansinės paramos, skirtos IAE uždarymo darbams atlikti, ir priemonių efektyvaus energijos panaudojimo ir tiekimo srityse. Bendrijos finansinės paramos bus suteikta daugiau nei reikia siekiant kompensuoti antrojo bloko (1350 MW) uždarymą, nes jau 2010 metų pradžioje, modernizavus Lietuvos šiluminę elektrinę (1500 MW) ir pastačius naują kombinuoto ciklo dujų jėgainę (400 MW), bus pagaminama 1900 MW energijos. Reikėtų paisyti ir elektros taupymo galimybių Lietuvoje. Projektais, kurių įvairius įgyvendinimo etapus finansuos Bendrija, bus siekiama pagerinti energijos panaudojimo efektyvumą viešuosiuose ir privačiuose pastatuose, riboti sąskaitų už energiją didinimą Lietuvos gyventojams.

Siūloma nepiktnaudžiauti

J.M.Barroso laiške primenama, jog nuolatinis Lietuvos prašymas pratęsti IAE antrojo bloko darbą kelia grėsmę dabar įgyvendinamai Bendrijos paramos programai. Jei Lietuva ir toliau nenutrauks diskusijų bei nepradės laikytis įsipareigojimų, galimas dalykas, kad bus stabdomos jau įgyvendinamos elektrinės uždarymo ir poveikio mažinimo priemonės. Tai pablogintų Lietuvos padėtį po 2010 metų. Antrojo bloko uždarymas Lietuvai nėra jokia staigmena, todėl jei šalis nevykdytų savo įsipareigojimų, ji prarastų ES fondus, skirtus elektrinei uždaryti ir poveikiui mažinti. Elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją yra pagrindiniai ES energetikos politikos sistemos prioritetai siekiant užtikrinti tiekimo saugumą (taip pat krizių atveju) ir vidutiniu laikotarpiu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Elektros kainą adaptuos

Dabartinė maža elektros kaina Lietuvoje rodo, kad baigiamosios branduolinio kuro ciklo fazės (eksploatacinių atliekų, panaudoto kuro tvarkymas, elektrinės uždarymas) išorinėms sąnaudoms skiriama nedaug lėšų. Tai sąnaudos, kurios didele dalimi dengiamos iš Bendrijos paramos IAE uždarymo darbams. Dabartinę elektros kainą Lietuvoje reikės progresyviai adaptuoti. ES valstybės narės mano, kad naujoji AE bus visiškai konkurencinga ir ekonomiškai geriausia alternatyva

kitiems energijos šaltiniams. Jeigu Lietuva, atlikusi naujos atominės elektrinės ekonominį įvertinimą nepadarytų tokių pat išvadų, ji turėtų persvarstyti Nacionalinę energetikos strategiją. "Siūlymas pratęsti antrojo bloko darbą neatitinka Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų. Atlikti tyrimai suteikia būtiną pagrindą priimti strateginius sprendimus siekiant plėtoti darnų, efektyvų ir konkurencingą energetikos sektorių Lietuvoje. Esu tikras, jog Lietuvos valdžia sugebės sėkmingai plėtoti šalies energetikos sektorių ir po 2009-ųjų, kai bus uždarytas antrasis blokas. Norėčiau jus užtikrinti, kad EK padės Lietuvos valdžiai kur tik galės Bendrijos teisinės sistemos kontekste. Ir būtent dėl šios priežasties neverta net kvestionuoti antrojo bloko uždarymo iki 2009 metų", - rašo J.M.Barroso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"