TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Imigracija: grėsmė ar dideli iššūkiai?

2012 05 25 7:17

Lietuvos žmonės emigruoja, tad po kurio laiko čia atvyks gyventi kiti - galbūt nelabai suvokiantys, kur atvažiavo, nežinantys tautos istorijos, kultūros, nemokantys kalbos. Ar esame tam pasirengę, jei imigrantai mūsų krašte įsikurs, o ne pasklis toliau po Europos Sąjungos (ES) platybes?

Ar imigracijos problema yra suprantama Lietuvoje ir kaip į ją žiūrima? Jeigu valstybė neturi išvykusių savo žmonių grąžinimo politikos, kaip turime priimti imigracijos iššūkį?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Kultūros kongreso tarybos pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius doc. dr. Boguslavas Gruževskis, buvęs Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas, nepriklausomas migracijos klausimų ekspertas Dainius Paukštė, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos "Apskritojo stalo" valdybos narys Karolis Grigaliūnas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Demografiniai pokyčiai nebegąsdina?

A.Medalinskas. Sovietmečiu atsisakėme, kad Kaliningrado sritis būtų prijungta prie Lietuvos, nes žinojome, jog tai labai pakeistų demografinę padėtį pačioje Lietuvoje. Augant ekonomikai verslas ims reikalauti palankesnių sąlygų įvežti darbo jėgą. Universitetai džiaugiasi, kad atvažiuoja studentų iš užsienio. Ar galimų demografinių pokyčių baimė Lietuvoje jau dingo?

D.Paukštė. Pasaulis yra pasidalytas ir migracijos srautų požiūriu. Matau, kad į Lietuvą atvažiuoja studentų iš tokių šalių, kuriose net bombos sproginėja. Man baisu, kad aukštosios mokyklos pavirsta UAB'ais, pardavinėjančiais aukštojo mokslo diplomus. Atvažiuok, mokėk už mokslą penkerius metus, gausi diplomą. Lietuva tokio tipo imigracijai yra beveik rojus.

A.Medalinskas. Nes kitaip čia niekas nenori atvažiuoti?

D.Paukštė. Taip. Todėl ir atvažiuoja neretai prasčiausi studentai iš kitų šalių. Ir ne tik studentai. Emigracija ir imigracija - skirtingos tos pačios monetos pusės. Jas galima vadinti ir susisiekiančiais indais: viena pusė nuseko, kita turi papildyti. Tai ne tiek ekonominė, kiek politinė ir socialinė kategorija. Sakykime, šalyje beveik nėra nedarbo. Tada liberalizuoti atvykimo sąlygas - racionalus žingsnis. Bet koks dabar nedarbo procentas Lietuvoje? 11, 12 proc.? Darbdaviai sako, kad reikia žmonių iš kitų šalių. Pirmiausia pasirūpinkime tais, kurie čia sėdi be darbo. Politikai turėtų pasakyti: "Aprūpinkite darbu tuos, kurie jo neturi." Tada galėsime atkelti vartus, įsileisti kitų. Neatsakinga elgtis kitaip. Esu dirbęs Migracijos departamente. Žinau, kad buvo patvirtinta ekonominės migracijos strategija ir imigracijos strategija. Ekonominės migracijos reikalų komisija per beveik ketverius šios Vyriausybės darbo metus net nebuvo susirinkusi. Rezultatus matome.

A.Medalinskas. Ar ES ir Jungtinės Tautos gali reikalauti iš mūsų įsileisti vis daugiau imigrantų?

D.Paukštė. Ne, nes imigracijos klausimai šiandien yra pačių valstybių reikalas. Vis dėlto reikia turėti galvoje, kad ir visa ES, ir Lietuva sensta. Pradėta kalbėti, kad senstančius Europos gyventojus vis tiek turės pakeisti nauja darbo jėga. Todėl kasmet į ES atvažiuoja apie 2 mln. trečiųjų šalių piliečių. Tik dabar ir Europoje suvokta, kad tuos imigracijos srautus reikia valdyti, būtina turėti ES imigracijos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras jau pasiūlė atnaujinti vidinę sienų kontrolę Šengeno erdvėje. Pietinės valstybės nesusitvarko su nelegaliais imigrantais, šie per jas plūsta ir į kitas ES šalis. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos lyderiai pareiškė, kad jų šalys ir visa ES jau turi problemų dėl imigrantų. Juoba kad tie žmonės gali būti nelojalūs valstybei.

B.Gruževskis. Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. pensininkų. Yra ir kitų žmonių, kuriems mokamos išmokos. Dirbančiųjų - apie 1,4 milijono. Turime apie 1,3 mln. "Sodros" įmokų mokėtojų. Mūsų skola - 2,5 mlrd. litų kasmet. Koks gali būti problemos sprendimas, kai pensininkų vis daugėja, o dirbančiųjų mažėja? Kasmet į rinką per pastaruosius 10-15 metų ateidavo apie 50 tūkst. jaunų žmonių, jie yra darbingiausi. Šiemet šis skaičius yra 44 tūkstančiai. Ir visi suprantame, kad dėl emigracijos, mažo gimstamumo, šie skaičiai vis mažės. Dabar į pensiją kasmet išeina 27-30 tūkst. žmonių. Kai po 10 metų į pensiją išeis mano karta, mūsų jau bus 50 tūkst., o į darbo rinką ateis tik 27 tūkst. žmonių. Matote problemą?

A.Medalinskas. Matau. Todėl ir siūlau visų pirma ieškoti galimybės sumažinti darbo jėgos trūkumą, sudarant sąlygas grįžti mūsų žmonėms. Kiti siūlo įsivežti iš užsienio.

B.Gruževskis. Dabar - ne sovietmetis. Negalime tiesiog imti ir įsivežti žmonių. Žmonės atvažiuos, jeigu bus ko čia važiuoti. Reikėjo tolimųjų reisų vairuotojų, darbdaviai nuvažiavo į Kirgiziją. Tikėjosi surinkti 50 žmonių, bet rado tik 37. Tie vairuotojai norėjo gauti 4 tūkst. dolerių, o mūsiškiai tegalėjo pasiūlyti pustrečio tūkstančio. Ekonominiame kontekste dar esame nepatrauklūs. Ką galime pasiūlyti? Minimalų atlyginimą? Mūsų ekonomika negeneruoja patrauklių darbo vietų.

D.Paukštė. Pakalbėkime apie dar vieną sritį. Laivų suvirintojai dar prieš 15 metų išvyko į Norvegiją ir Daniją, kur yra geresni  atlyginimai. 10 metų verslininkai, kuriems reikėjo kuo nors pakeisti išvažiavusiuosius, naudojosi ukrainiečių darbu. Bet vėliau ir šie išvyko Į Norvegiją, Daniją. Tada atvyko kinai. Ateis laikas, kai juos pakeis filipiniečiai ir t.t.

A.Medalinskas. Kaip Lietuvos žmonės vertina stiprėjantį imigracijos procesą?

V.Gaidys. Požiūris yra neigiamas. Pats žodis "imigracija" turi neigiamą atspalvį. Lietuvoje ir prieš 30 metų tai buvo vertinama neigiamai. Atliktas tyrimas, užduodant klausimą: "Kaip manote, ar imigracija į Lietuvą yra neigiamas, ar teigiamas reiškinys?" Teigiamu jį laikė 19 proc., neigiamu - 58 proc. respondentų. Tačiau jei klaustume, ar norėtumėte, kad į Lietuvą imigruotų žmonės iš Norvegijos ir imtųsi veiklos, atsakymas būtų teigiamas. Bet tik ne iš trečiųjų šalių, ypač - iš Afrikos. Į klausimą, su kokių šalių imigrantais norėtumėte dirbti, net 30 proc. apklaustųjų atsakė, kad iš Rusijos. Iš Azijos - 4 proc., Afrikos - 4 proc.. Iš  Kinijos - 6 procentai. Į imigraciją neigiamai žiūrima ir dėl to, kad imigrantai išstumia iš darbo vietų lietuvius. Tai paminėjo 72 proc. apklaustųjų. Kad nesusikalbėsi lietuviškai, rūpi tik 32 proc. respondentų.

A.Medalinskas. Įdomus dalykas - mūsų ekonomikai imigrantų lyg ir reikėtų, bet lietuviai jų atžvilgiu nusiteikę neigiamai, o valdžia nedaro nieko, kad sulaikytų išvykstančiuosius mūsų žmones arba sudarytų sąlygas grįžti anksčiau emigravusiesiems.

K.Stoškus. Tai aiškus priekaištas valdžiai, kuri mus išduoda. Partijų nėra: jose visose žmonės tokie patys, tik pavidalai kiti. Verslas ir nusikalstamas kapitalas suaugęs su valdžia. Lobizmas, teisinė sistema... Kodėl neįmanoma valdžios pagerinti? Tai - mūsų pilietinės visuomenės problema. O emigracijos problemos valdžia negali išspręsti. Žinoma, labai svarbi jos laikysena. Valdžia bent jau galėtų parodyti, kad nori sudaryti kuo geriausias sąlygas, tik neturi galimybių. Tai pakeistų klimatą. Lietuvoje nėra net valstybinės demografinės politikos programos, kurioje turėtų būti nagrinėjama emigracijos problema.

A.Medalinskas. Ir imigracijos?

K.Stoškus. Tai yra dvi skirtingos to paties medalio pusės, bet nieko nenorima keisti. Nusivylimas, beviltiškumas - didžiulis. Tai - baisiausia liga. Dėl vienos mergaitės grąžinimo motinai debatai vyksta trejus metus. Šiuo klausimu rūpinasi visi - nuo kairės iki dešinės. O tai, kad kasmet iš Lietuvos išvyksta tiek žmonių, kiek gyvena Ukmergėje, valdžiai nusispjaut. Visuomenė turėtų būti sujudinta. Turėtume žiūrėti ne tik į politikus - ir į save.

A.Medalinskas. Ar jaunimo požiūris į emigrantus yra liberalesnis? Net ir tautinio jaunimo? Kas būtų, jeigu tautiškai nusiteikęs jaunuolis nuspręstų vesti kitos tautybės merginą arba tautinę ideologiją išpažįstanti mergina panorėtų tekėti už kitataučio jaunuolio?

K.Grigaliūnas. Pažįstu vieną tautininką. Jis mokosi Anglijoje, o jo mergina - slovakė. Slovakų tautininkė, kuri taip pat mokosi Anglijoje. Tai yra priimtina.

A.Medalinskas. Vadinasi, jei imigruotų žmonės iš Vidurio Europos,  tautininkams tai nebūtų problema?

K.Grigaliūnas. Nematau problemos, jei tie mastai nebūtų dideli, kultūra ir tradicijos būtų artimesnės, religija ta pati. Kiekvienas matėme reklamą stotelėje, kurioje pavaizduoti penki juodaodžiai ir užrašas  "Lietuva - Baltijos širdis". Ta kampanija - iš jaunimo organizacijos lėšų, ES projekto skirtų pinigų. Yra dvi stovyklos: kairioji-liberalioji ir dešinioji. Dominuoja kairioji-liberalioji. Ją remia ES fondai. Esu prieš multikultūriškumą. Nenoriu, kad mūsų miestai būtų apaugę savotiškais getais lyg Paryžius, o pačiame Paryžiuje prancūzą sunkiai pamatysi.

V.Gaidys. Jaunimas yra tolerantiškiausias imigracijos atžvilgiu. Vyresni žmonės į ją reaguoja vienareikšmiškai neigiamai.

K.Stoškus. Žmonės ne visada skiria toleranciją ir abejingumą.

Tik pereinamasis kiemas?

A.Medalinskas. Ar turime Lietuvoje parengę instrumentų imigracijai reguliuoti?

D.Paukštė. Ne. Šiuo metu Lietuvoje yra 0,9 proc. trečiųjų šalių piliečių, bet jų skaičius, matyt, ims augti. Galime tam pasiruošti, pasimokyti iš kitų ES valstybių klaidų, bet mūsų politikai to nenori daryti. Mums nežinomas ir čia minėtas reiškinys kaip trečiųjų šalių piliečių kolonijos. Atvykusiųjų procentas mūsų krašte yra išsisklaidęs, jie nėra susitelkę vienoje vietoje. Todėl atvykusiųjų lyg ir nepastebime. Kai priartėsime prie 3 proc. ribos, ims kurtis, pavyzdžiui, kolonijos ar kvartalai. Kodėl senosios ES šalys turi problemų dėl trečiųjų šalių piliečių? Ten atvykėliai penkeriems metams gauna leidimą laikinai gyventi šalyje. Po to gauna teisę prašyti leidimo gyventi šalyje nuolat. Šis leidimas suteikia politinių teisių: jie gali balsuoti savivaldos rinkimuose. Pavyzdžių galime neieškoti toli. Latvijoje rusai dalyvauja savivaldos rinkimuose, bet nedalyvauja rinkimuose į parlamentą, jei neturi Latvijos pilietybės. Bet tada atsiranda valstybė valstybėje. Rygos Dūma labai skiriasi nuo Latvijos Saeimos.

A.Medalinskas. Jei valstybė turėtų kultūrinį stuburą, stiprų tautos identitetą, tie keli procentai atvykusiųjų gal ir nebūtų labai didelė bėda. Kitu atveju gali kilti problemų atvykusiesiems nenorint integruotis į Lietuvos gyvenimą.

K.Stoškus. Dabarties kultūroje nėra griežtų ribų. Kultūros ima jungtis. Masinė kultūra valdo labiau negu tradicinė. Yra ir vadinamoji kontrkultūra, kurią bandome įvardyti kaip "vamzdžio kultūrą". Tai - nihilizmo forma, kuriai išleidžiami didžiuliai pinigai. Žmonių manieros degraduoja, keikiamasi. Tos kultūros atstovai patys save vadina chuliganais.

B.Gruževskis. Bet tai - kultūra.

A.Medalinskas. Ne apie šią kultūrą kalbėjau.

K.Stoškus. Bet ji taip pat yra. Kaip šios kultūros kontekste pasipriešinti kultūrinei migracijai? Tada ir vyksta tautos identiteto naikinimas. Durys neigiamiems procesams atidaromos dar jiems net neprasidėjus.

D.Paukštė. Lietuva "traukiasi" ir mums kiekvienas atvykėlis atrodo tarsi siaubas. Atvažiuoja žmonių, kuriems reikia socialinių garantijų, gydytojų, ligoninių, poliklinikų, vaikų darželių, mokyklų, o valstybės išlaidos didėja sniego gniūžtės principu. Pavyzdžiui, Izraelyje ir Singapūre už kiekvieną atvykėlį reikalaujama tam tikro dydžio užstato. Jį valstybė naudoja žmonėms integruoti. Jeigu lieka pinigų, o asmuo išvažiuoja, ta užstato dalis darbdaviui grąžinama.

A.Medalinskas. Ką turėtų suvokti atvykęs žmogus, kad Lietuva jam netaptų pereinamuoju kiemu į Vakarų Europą? Gal reikia lietuvių kalbos, mūsų istorijos egzamino, jei toks žmogus norėtų čia gyventi?

K.Stoškus. Jiems būtina mokėti mūsų kalbą, žinoti įstatymus, tačiau šie mūsų norai yra kaip netikinčiojo persižegnojimas. Kokia dabar yra lietuvių kalba? Internete kai kurių tekstų net neįmanoma skaityti. Neraštingumas yra įteisintas. Tai pereina ir į spausdintus tekstus.

A.Medalinskas. Ar atvykusiajam turėtų būti privaloma žinoti Lietuvos istoriją?

K.Stoškus. Kas yra istorija? Istorija - tai istorikas. Į ją pažiūrėti galima įvairiai. Dėl istorijos kriterijų susitarti sunkiausia. Dabar pradėta kalbėti, kad reikia perrašyti Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Nesupraskite, kad ją reikia pataisyti kieno nors naudai. Nereikia gėdytis, kad mūsų istorija bendra. Bendros kultūrinės normos Lietuvoje dabar nėra, nes visos normos - pašlijusios.

A.Medalinskas. Koks turėtų būti imigrantas, kad priimtumėte jį į tautinio jaunimo būrį?

K.Grigaliūnas. Dalyvavau projekte "Jaunimo poveikis. Lenkų ir lietuvių konfliktas". Diskutavome apie Lietuvos lenkų ir lietuvių "konfliktą". Palaikau daugumos ekspertų nuomonę, kad jis yra dirbtinai pučiamas. Dėl imigranto priėmimo į tautinio jaunimo būrį daug kartų diskutuota. Atsakymas paprastas - priimti galima gerbiantį Lietuvos Konstituciją, įstatymus, suverenitetą, mūsų kultūrą ir papročius asmenį, tačiau jis turėtų būti iš artimos mums šalies.

A.Medalinskas. Juodaodį krepšininką, žaidžiantį Lietuvos komandoje, priimtumėte kaip savą? Tarkime, jis atvyko čia tik žaisti vienus metus ar kitus. O jeigu atvyktų įsikurti?

K.Grigaliūnas. Per Europos čempionatą Lenkijos rinktinėje žaidė juodaodis žaidėjas. Interneto erdvė buvo pilna pasišaipymų. Nenorėčiau, kad taip būtų šaipomasi iš Lietuvos komandos.

A.Medalinskas. O jeigu juodaodis ar iš Azijos atvykęs žmogus kalbėtų lietuviškai, žinotų Lietuvos istoriją, Konstituciją ir sakytų, kad myli Lietuvą?

K.Grigaliūnas. Nežinau. Viena, kai čia gyvena lenkas, kas kita - juodaodis. Su lenkais mus sieja artima kultūra, bendra istorija, Abiejų Tautų Respublika. Nors tai yra vienas mano nemėgstamiausių Lietuvos istorijos laikotarpių.

A.Medalinskas. O kaip jau minėti kinai ar filipiniečiai? Arba, pavyzdžiui, rytų slavai?

K.Grigaliūnas. Rinkčiausi slavą. Filipinietis yra iš visiškai kitos kultūros, jis mato pasaulį kitaip. Kodėl žlugo multikultūriškumas? Įsivaizduota, kad įsileidus musulmonų, azijiečių visi gyvens santarvėje. O kas nutiko? Musulmonai nežada atsisakyti savo principų. Prancūzijoje Kalėdos buvo pervadintos į Žiemos šventę. Tarp žydų ir musulmonų bendruomenių plieskiasi konfliktai. Apie kokią santarvę galima kalbėti? Štai kuo ten pavirto multikultūriškumas. Olandai jau bėga iš savo šalies dėl nusikalstamumo. Jis pasiekė neregėtą mastą, kai į Nyderlandus ėmė plūsti imigrantai.

K.Stoškus. Nyderlanduose jau išparduodamos bažnyčios. Ardomos istorinės vertybės, unikalus turtas.

A.Medalinskas. Bet tai, kaip suprantu, vyksta ne dėl multikultūriškumo. Dėl to gali pradėti dygti tik mečetės. Bažnyčios nyksta, nes Europa pati dar iki atvykstant musulmonams patyrė visų krikščioniško gyvenimo apraiškų naikinimą po prancūzų didžiosios revoliucijos.

D.Paukštė. Svarbu ne tautybė, o tai, kaip atvykęs žmogus priima šalį, kurioje gyvena. Jei dalyvauji kultūriniame gyvenime, kalbi lietuviškai, visa kita - nesvarbu. Mačiau Nyderlandų vyriausybės (ji vadinama nacionalistine, nes ėmėsi griežtinti imigracijos politiką) programą. Vienas jos punktų - suteikiant pilietybę reikalauti vietos kalbos mokėjimo. Be to, siūloma, kad kiekvienas trečiosios šalies pilietis, atvykęs į ES valstybę, pasirašytų integracijos kontraktą. Ko jis atvyksta? Tik dirbti? Ar gyventi, sieti ateitį su šia šalimi? Jei to nori, gaus leidimą laikinai gyventi šalyje, įsipareigos per dvejus metus išmokti kalbą, išlaikyti istorijos, Konstitucijos egzaminus.

A.Medalinskas. Kokie reikalavimai atvykėliams Lietuvoje?

D.Paukštė. Mes net pranašesni už olandus. Jie tik dabar suteikdami pilietybę reikalauja olandų kalbos mokėjimo, o Lietuvoje po penkerių metų gyvenimo pretenduojant į leidimą nuolat gyventi šalyje atsiranda tokie patys reikalavimai, kaip Nyderlanduose pretenduojant į pilietybę. Reikia išlaikyti Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminus.

A.Medalinskas. Lietuvos istorijos egzamino nėra?

D.Paukštė. Nėra.

A.Medalinskas. Kas sumoka už lietuvių kalbos kursus?

D.Paukštė. Pats asmuo. Kartais - jį atvežęs darbdavys.

Ar yra imigracijos politika?

A.Medalinskas. Ar galime sakyti, kad Lietuvoje sudarytos sąlygos atvykusiam kitos kultūros žmogui integruotis į mūsų valstybės gyvenimą?

B.Gruževskis. Tautininkui turėtų būti svarbiausi ne formalūs, o vidiniai, doros kriterijai. Kas iš to, jeigu koks tautininkas yra agresyvus chamas? Mes jau buvome žlugę šia prasme. Ar galima gerbti žmogų, kuris vagia, bet žingsniuoja su tautine vėliava?

A.Medalinskas. Ar tokių yra?

B.Gruževskis. Nežinau. Paminėjau kaip pavyzdį. Kleopas Mykolas Oginskis buvo Maskvos kunigaikštis, bet kovojo prieš imperatorių, su kuriuo sukosi toje pačioje aplinkoje. Jis Rietave baudžiavą panaikino 30 metų anksčiau. Įkūrė muzikos mokyklą, šalia - bendrabutį.

K.Stoškus. Buvo aristokratas.

B.Gruževskis. Tikrąja to žodžio prasme. Tai nesusiję su tautybe.

A.Medalinskas. Ar buvo klausta imigrantų, kaip jie jaučiasi Lietuvoje?

V.Gaidys. Buvo apklausti tik politiniai pabėgėliai stovykloje. Tai padarė Tarptautinė migracijos organizacija.

B.Gruževskis. Mes darėme tokią apklausą tarp atvykusiųjų iš trečiųjų šalių. Atsiliepimai - puikūs. Jie teigiamai vertina socialinę aplinką. Pajamos - kitas klausimas. 30 proc. apklaustųjų norėtų likti, jeigu būtų išsaugota darbo vieta, kiti liktų, jeigu pasikeistų kai kurios aplinkybės, 10-15 proc. nenorėtų likti. Ukrainos, Rusijos atstovai teigia, kad norėtų plėtoti mūsų verslo ir mokslo centrų ryšius.

A.Medalinskas. Vadinasi, apklaustieji dažniausiai buvo rytų slavai, į kurių atvykimą, kaip supratau, šiuo metu teigiamai žiūrėtų net ir tie, kurie kalba prieš imigraciją. Ar buvo apklausti vadinamieji juodadarbiai?

B.Gruževskis. Kalbu apie tuos, kurie kurtų vertę. Ne apie nekvalifikuotus žmones.

A.Medalinskas. Ar kas nors apskaičiavo, kiek žmonių turėtų atvažiuoti į Lietuvą, kad kompensuotų išvažiavusiųjų skaičių, jei ekonomika pasiektų ikikrizinį lygį?

B.Gruževskis. Tai nėra skaičiuota. Liūdna, kad to niekam Lietuvoje nereikia.

A.Medalinskas. Anksčiau Lietuvoje gyveno daugiau kaip pusketvirto milijono žmonių, dabar - apie tris milijonus. Ar sugebėsime surasti tą trūkstamą pusę milijono, kai ekonomika atsistos ant kojų? B.Gruževskis. Reikia ne tik juos surasti, bet ir įdarbinti.

D.Paukštė. Valstybė privalo turėti savo ateities viziją. Taip pat ir imigracijos, jei negali ir nenori stabdyti emigracijos. Negalima manyti, kad paprasčiausiai atsivešime trūkstamos darbo jėgos. Tam turime iš anksto ruoštis. Be to, trečiųjų šalių piliečiai atvažiuoja dirbti ne tik pagal darbo sutartis. Yra ir tokių, kurie čia atvažiuoja kurti savo verslo. Rusijos piliečiai norėtų gauti leidimą čia gyventi ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Latviai padarė didžiulę klaidą, kad tokią teisę suteikė tiems, kas įsigijo jų šalyje nekilnojamojo turto. Šią klaidą jie turės ištaisyti. Niekas negalvoja ne tik apie tai, ar užsienietis čia įkuria darbo vietų. Svarbus ir kitas klausimas - jei jis įkuria verslą, ką priima dirbti? Lietuvos piliečius ar atvykėlius? Šiuo metu Lietuvoje to niekas nekontroliuoja. Artėja rinkimai. Visų partijų programose turėtų atsirasti migracijos skirsnis su siūlymais.

K.Stoškus. Politika - nuo vienų rinkimų iki kitų. Nėra taisyklės tęsti ankstesnės valdžios darbų.

A.Medalinskas. Bet ką tęsti, jei tokios politikos nebuvo?

K.Stoškus. Žinoma, tęsti reikia tik tai, kas buvo gera. Pasimokyti iš ankstesnės valdžios klaidų.

D.Paukštė. Patys esame savo laimės kalviai. Nuo mūsų politikų priklauso, kaip bus su imigracijos politika. Politikai dabar yra nežinia kodėl nusišalinę nuo šios srities klausimų, nematyti jų politinės valios. Kada nors kas nors paklaus, kodėl Lietuva, nevertindama išsimokslinusių žmonių, prarado dešimtis milijardų litų, o vėliau turėjo specialistų pasikviesti iš kitur. Nejaugi esame tokie turtingi?

B.Gruževskis. Lietuvoje per šį laikotarpį taip ir nepradėjome kurti valstybės. Turime tik jos kontūrus atitinkantį popierinį maketą. Geram ūkininkui blogos žemės nėra. Tą žemę jis išnaudoja, pavyzdžiui, ganykloms. Emigracija ir imigracija gali būti ir efektyvūs procesai. Kalbu apie darbo jėgos panaudojimą. Būtina šiuos procesus reguliuoti, ruoštis iš anksto.

D.Paukštė. Įsivaizduokime, kad prayra grūdų maišas. Ką daro geras ūkininkas? Bando surinkti grūdus, užsiuva maišą. O mūsų politikai tarsi sako: "Ai, tegul byra tie kviečiai. Paskui likusius sumaišysime su kukurūzais."

A.Medalinskas. Žmonėms išvykstant, valdžia gali džiaugtis geresne nedarbo statistika.

D.Paukštė. Taip. Ši Vyriausybė labai giriasi sumažėjusiu nedarbu. O to pasekmės liūdnos...

K.Grigaliūnas. Esu tautininkas ir manau, kad migracija - natūralus procesas, bet jo negalima dirbtinai skatinti. Prieštaraučiau dirbtiniam imigrantų paskirstymui po Vidurio ir Rytų Europą. Svarbu atvesti ir jaunuolius į protą, kad jie suprastų, jog nereikia vien šiaip sau, dėl linksmumo balsuoti už kai kuriuos politikus. Matydami niekieno nestabdomus tokių veikėjų darbus valdžioje, kai kurie žmonės iš Lietuvos išvažiuoja.

V.Gaidys. Emigracija - didžiulių Lietuvos problemų simptomas. Už jų slypi dar baisesni dalykai. Imigracija yra potencialios būsenos. Nenorėčiau, kad susirinkę po 10 metų kalbėtume, kaip blogai buvo pasiruošta ir šiam procesui.

D.Paukštė. Kai kam net laisvas asmenų judėjimas Europoje atrodo kaip grėsmė. Bet vakarietišku požiūriu jis nereiškia, kad koks nors vokietis visam laikui išvažiuos į Prancūziją. Jis ten nuvažiavo, pasimokė ir sugrįžo. Pradėjo verslą, prasuko, grįžo. Nesiejo to su nuolatiniu gyvenimu kitoje šalyje ar pilietybe. Kodėl staiga atsirado Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos lyderių pareiškimai dėl multikultūriškumo nesėkmės? Nes atvykę kitų kultūrų žmonės nesiintegruoja į šias valstybes. Jie 10 metų ten pagyvenę gauna net pilietybę, o trečioji karta vis tiek nekalba vietos kalba. Mes tai dar galime pakeisti. Bet tam reikia to, ko dabar neturime, - politinės valios.

K.Grigaliūnas. Tautiečių grįžimą iš užsienio gali paskatinti ir vis labiau neigiamas tampantis požiūris į migrantus Vakarų valstybėse. Norvegijoje juos jau žemina. Šveicarai mažina kvotas atvykstantiesiems. Pernai jie įsileido 6 tūkst. žmonių, dabar planuoja įvesti 2 tūkst. asmenų kvotą Rytų Europos šalims. Danija praėjusiais metais paskelbė, kad kiekvienam išvažiuojančiam migrantui duos po 50 tūkst. litų. Britai kalba, kad metas liautis įdarbinti svetimus. Vienas britų sociologas parašė straipsnį, kuriame teigia, jog imigrantai neišsprendžia darbo jėgos trūkumo problemos, nes patys ima steigti įmones. Tas burbulas anksčiau ar vėliau Vakaruose sprogs. Ne politikų kabinetuose, o gatvėse, kaip Los Andžele 1992 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"