TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Imigrantai į Lietuvą nesiveržia

2014 07 05 6:00
Ekonomistas Nerijus Mačiulis Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojams sparčiai senstant ir emigruojant, šalyje jau juntamas tam tikros darbo jėgos trūkumas. Piešiamas dar niūresnis artimiausių dešimtmečių scenarijus. Problemas padėtų spręsti ir imigrantai, tačiau atvykstančių svetimšalių skaičius kol kas yra menkas.

Leidimų gyventi mūsų šalyje prašo vis daugiau užsieniečių. Tačiau net ir pastaraisiais metais ūgtelėjusi imigracija, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, yra labai kukli. Pernai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti keliolikai tūkstančių kitų valstybių piliečių.

Mūsų šalis nelengvai įsileidžia užsieniečius iš trečiųjų šalių, esama daug biurokratinių barjerų. Tad kai kurie politikai ir ekonomistai kalba apie būtinybę mažinti suvaržymus.

Apsigyventi nori 9 tūkst. užsieniečių

Migracijos departamento duomenimis, šiemet iki birželio pabaigos leidimo gyventi mūsų šalyje paprašė per 9,2 tūkst. užsieniečių. Pernai tokius prašymus pateikė beveik 15 tūkst., 2012 metais - daugiau kaip 13,4 tūkst. asmenų. Tai gerokai daugiau nei kriziniais 2010 metais ar 2011-aisiais, kai dėl leidimų kreipėsi atitinkamai 9,4 tūkst. ir 11,2 tūkst. svetimšalių.

Tiesa, ne visiems prašytojams suteikti tokie leidimai. Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Miglės Juknevičienės teigimu, pernai priimti 156 sprendimai atsisakyti išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o iki 2014 metų birželio 23 dienos - 118 tokių sprendimų.

Daugiausia – Rytų Europos gyventojų

Šių metų pirmąjį pusmetį ir pernai daugiausia prašymų išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano, JAV, Kinijos, Izraelio, Armėnijos, Turkijos, Moldovos ir Uzbekistano piliečiai. „Akivaizdžiai daugėja Pakistano, Indijos, Nigerijos, Irako, Irano, Libano piliečių, kurie nori gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje“, - sakė M. Juknevičienė.

2013 metais prašymus išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje užsieniečiai pateikė dažniausiai šeimos susijungimo ir teisėtos veiklos (t. y. įsteigė arba įsigijo Lietuvoje įmones ir ketina vykdyti/vykdo veiklą) pagrindu, taip pat dėl turimų leidimų dirbti mūsų šalyje. Anot M. Juknevičienės, tos pačios tendencijos išlieka ir šiemet.

Per griežti suvaržymai

Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Šimašius mano, jog augantis Lietuvoje norinčių gyventi ir dirbti užsieniečių skaičius rodo, kad mūsų šalis tampa patrauklesnė. Jis įsitikinęs, kad vilioti darbo jėgos į mūsų šalį nereikia, nebent tam tikrus specialistus, kurių trūksta. Esą pirmiausia būtina sukurti palankias ekonomines sąlygas dirbti mūsų šalies piliečiams. „Jeigu tos sąlygos yra normalios ir žmonės ieškoti karjeros galimybių vyksta ne į Londoną ar Berlyną, o į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, reiškia, kad ir iš Baltarusijos ar kitos šalies gali atvykti pas mus ieškoti darbo, nes tai yra tiesiog palanku“, - aiškino parlamentaras.

Tiesa, R. Šimašius sutiko, kad ir į Lietuvą atvykstantiems gyventi ir dirbti užsieniečiams reikia sudaryti geresnes sąlygas. Esą biurokratiniai suvaržymai yra per griežti, valstybė neturi normalios imigracijos politikos. Politiko manymu, jeigu viskas būtų paprasčiau, durys kiek plačiau būtų pravertos bent jau šalia esančios Baltarusijos, Ukrainos piliečiams, puoselėjantiems vakarietiškas vertybes ir norintiems gyventi Lietuvoje, prisidėti prie gerovės kūrimo, imigrantų būtų daugiau.

Reikia keisti ne tik įstatymus

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad 15 tūkst. leidimų gyventi mūsų šalyje prašančių užsieniečių - mažas skaičius. „Tai yra maždaug 1 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Leidimų gyventi mūsų šalyje prašančiųjų skaičius šiek tiek auga, tačiau nuo labai žemos palyginamosios bazės. Todėl kalbėti apie tai, kad Lietuva yra patraukli užsieniečiams, yra labai sudėtinga“, - sakė jis.

Anot N. Mačiulio, mūsų šalis gana sunkiai įsileidžia užsieniečius iš trečiųjų šalių, net kvalifikuotai darbo jėgai yra gana daug barjerų. Nors Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti tam tikras priemones, palengvinančias užsieniečiams kelią į Lietuvos darbo rinką, ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams gauti leidimą gyventi ir dirbti mūsų šalyje nėra paprasta.

N. Mačiulio nuomone, reikia gerinti sąlygas svetimšaliams apsigyventi ir įsidarbinti Lietuvoje. Esą turime suvokti, kad mūsų šalies demografiniai rodikliai yra labai nepalankūs, visuomenė sensta sparčiausiai ES. Skaičiuojama, kad iki kito dešimtmečio pabaigos darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje sumažės trečdaliu, o per ateinančius 25 metus - 45 procentais.

Šiuo metu keturių darbuotojų mokamos socialinio draudimo įmokos suteikia galimybę mokėti pensiją vienam pensininkui. Per 20 metų šis santykis pasikeis į neigiamą pusę. „Vienam pensininkui teks tik du dirbantieji. Vadinasi, bus labai sudėtinga išlaikyti tokią socialinio draudimo sistemą, kokią turime dabar. O ji jau dabar nėra labai dosni“, - pabrėžė ekonomistas.

Vienas problemos sprendimo būdų - suteikti daugiau galimybių užsieniečiams dirbti, kurti darbo vietas Lietuvoje, konkuruoti dėl to su kaimynų valstybėmis. Tačiau kol kas ES kontekste neatrodome gerai: atlyginimai yra palyginti maži, visuomenė nepalankiai vertina imigrantus. „Reikia labai daug įdirbio. Ne tik pakeisti įstatymus, kurie leistų gabiems žmonėms, norintiems ir galintiems čia dirbti, atvažiuoti, bet ir sukurti tokią aplinką, kuri viliotų užsieniečius“, - tvirtino N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"