Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Imigrantas: „Lietuva – tai pasaka be korupcijos“

 
Asmeninio albumo nuotrauka

Praėjus 5 metams po masinės emigracijos bangos 2011–2012 metais, Vilniuje apsigyvenęs politinis pabėgėlis papasakojo, kaip atrodo Rusija emigranto akimis ir kuo skiriasi savanoriškas ir priverstinis išvažiavimas iš šalies.

„Prieš išvykdamas buvau politiškai labai aktyvus dar iki visų masinių protestų Išvykau 2013 m. pradžioje dėl „vietinių problemų“, – rusų kalba leidžiamam latvių interneto portalui „vesti.lv“pasakoja emigrantas į Lietuvą Vsevolodas Černozubas. – pirmiausia rinkome senųjų aktyvistų būrį, paskui buvo atsirado dokumentas, kuriame buvo ir mano pavardė. Supratau, kad jau metas, ir išvykau į Ukrainą. Ten irgi irgi buvo nervingos aplinkybės, visi buvo sekami – nusprendžiau persikelti š Lietuvą, kur dar nuo sovietinių laikų yra aktyvus teisėsauginis judėjimas“, – pasakoja vesti.lv pašnekovas.

Jis pasakoja, kad vos gavę dokumentus, žmonės iš Ukrainos bėgo kam kur papuolė – kas į Čečėniją, kas į Kanadą, JAV, nes ten akivaizdi pabėgėlių priglaudimo pažanga. Vis dėlto dauguma politinių aktyvistų nenori važiuoti toli, nes tikisi neprarasti ryšių su savo giminėmis, artimaisiais ir bendrapiliečiais. „Dabar Lietuvoje su JTO politinio pabėgėlio pasu, kuris suteikia galimybių valstybėje gyventi nuolatos. Su šiuo pasu galiu laisvai judėti visoje ES. Paskui atvyko ir žmona; su ja jau Lietuvoje sulaukėme kūdikio“, – pasakoja Vsevolodas.

Darbas

„Rusijoje kovotojai už žmogaus teises ir politiniai aktyvistai neturi teisės verstis sau patinkančia darbine veikla. Niekas netgi nesupranta, kad tai gali būti profesija, – pasakoja politinis pabėgėlis. – Čia. Lietuvoje, toliau esu aktyvistas, kiek tai įmanoma ir galima. – Vilniuje organizuojame susitikimus, fotografijos parodas, akcijas. Lietuvoje yra daug žmonių, per pastaruosius 3–5 metus palikusių Rusiją. Dali jų turi oficialų pabėgėlio statusą; tarp jų nemaža dalis ir verslo emigrantų, t. y. įregistravusių įmones ir gavusių teisių apsigyventi Lietuvoje. Dauguma jų yra irgi atvykę dėl politinio klimato – pavyzdžiui, nenorėjo, kad jų vaikams mokykloje būtų kalamos stačiatikių dogmos.

Pažįstama iš Maskvos man pasiūlė redaguoti interneto svetainę. Tuo dabar ir verčiuosi. Tokiems darbams galima gauti šiek tiek ES organizacijų ir fondų paramos. Be to, kad redaguoju svetainę, kartais verčiuosi politinėmis konsultacijomis, kad neprarasčiau formos, bet tai sunku laikyti darbu – vis dėlto kita kalba, kitas kontekstas.

Gyvenimas

Mano vaikas lanko lietuvių vaikų darželį. Tai privatus darželis, nes veikia išankstinės registracijos sistema – į Vilnių, kaip sostinę, atsikelia daug žmonių, todėl valstybiniuose vaikų darželiuose trūksta vietų. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, sudarytos virtualios eilės, pagal kurias vietų valstybiniuose vaikų darželiuose gauna užsirašiusieji anksčiausiai. Kiti vietų randa privačiuose darželiuose, kurių ketvirtadalį kainos kompensuoja merija.

Apskritai buitis Vilniuje gerokai komfortiškesnė, negu Maskvoje. Aš vaiką į darželį arba vedu pėsčiomis, arba per 5 minutes nuvažiuojame „Uber“ už porą eurų. Gyvename visiškai šalia istorinio sostinės centro, o ne kur nors miegamajame rajone – Maskvoje gyvenau Bibirevo rajone. Maskva – tai didžiuliai atstumai, automobilių spūstys, namai be sodų greta, žmogui pikta aplinka. Kol parvažiuoji namo, užverdi neapykanta viskam ir visiems aplinkiniams. Vilniuje žmonės labiau atsipalaidavę ir mandagūs.

Svarbiausia, ką man davė emigracija, – tai normalaus gyvenimo patirtis. Kai iš tavęs kiekviename žingsnyje nesityčioja, kai atvykęs pas notarą pajunti dėmesį ir jis galvoja apie tave, o ne kaip tavo sąskaita sutaupyti, o ne dešimteriopai uždirbti, kai kaimynai vienas su kitu sveikinasi –lengvai išsprendžiamos ir problemos.

To visiškai nepajunti vos atvykęs, bet užtenka įsigilinti – ir suvoki, kad čia bendraujama visiškai kitaip. Čia nėra sovietinių, stalinistinių santykių, kad visas gyvenimas turi būti organizuojamas pagal vieną schemą. Čia ir konkuruojama, ir diskutuojama.

Man, pabėgėliui, vos gavus statusą, iškart buvo skirtos socialinės išmokos. Tada tai buvo 200 eurų asmeniui, o šeimai – šiek tiek daugiau kaip 400. Teoriškai pašalpos gali būti mokamos keletą metų, nors kasmet po 20 proc. mažėja. To užtenka buto nuomai. Lietuva, be kita ko, apsigyventi nepadeda. To reikėtų vykti į Suomiją, Švediją arba Vokietiją.

Medicinos paslaugos

Medicininio aptarnavimo sistema Europoje visada buvo griežta. Lietuvoje ganėtai ilgos eilės ir nepatogi užsirašymo pas gydytoją sistema. Užtat iš esmės nėra korupcijos. Retai gydytojas pataria vaistus nuo slogos pirkti ne už 3, o už 10 eurų, nes farmacijos kompanija jam esą ką nors už tai yra pažadėjusi. Gydymo įstaigos stengiasi gerinti savo paslaugų kokybę. Dabar norima, kaip ir Lenkijoje, sukurti valstybinių vaistinių tinklą prie poliklinikų, kur vaistais būtų prekiaujama be komercinių antkainių.

Kitoks ir požiūris į pacientus: kai žmona gimdė, keturias dienas praktiškai gyvenau su ja vienoje palatoje. Tai mums kainavo 800–900 eurų. Be to, gydytojai visą laiką stengėsi taupyti mūsų lėšas analizams ir procedūroms. Čia visi supranta, kad gimdymas – tai svarbu ir brangu ypač jauniems. Rusijoje prie gimdyvių arba neprileidžia, arba leidžia pabūti vos kelias valandas, netgi sumokėjus keletą tūkstančių JAV dolerių.

Kitas požiūris

Žvelgiant iš už sienos, gyvenimą Rusijoje vertinti sunku, kadangi mus pasiekia tik koncentruotos naujienos. Maskvoje įprastai sėdi jaukiame biure, bendrauji su draugais, vaikai auga, žmonės linksminasi, gyvenimas bėga. Bet juk gyvenimas tęsiasi bet kokio režimo sąlygomis, žmonės džiaugiasi gyvenimu visur. Šiuo požiūriu emigrantui, vis dar besidominčiam gyvenimu tėvynėje, sudėtinga. Banaliai pasidalyti savo nuotaikomis nėra su kuo – pažįstamam lietuviui tokios problemos neaktualios. Daugumai emigrantų skaudu dėl koncentruotų blogų naujienų; jie jomis gyvena.

Tarsi matai – tokios pat parduotuvės, žmonės vilki tų pačių garsių firmų drabužiais, bet viskas iš principo kitaip. Pradedi suvokti, kad čia paprastas gyvenimas – rečiau galvojama apie tai, kad Krymą nusavino arba kad Trumpą išrinko, o dažniau apie tai, kokio pločio turėtų būti patogesnis kelias, ir kiek kainuoja pienas arba šildymas.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"