TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įmonių neūkiškumas tapo "paveldu"

2011 04 11 0:00
"Lietuvos geležinkelių" plėtrai ir gamybai modernizuoti bus galima skirti tik apie 14 proc. gauto pelno.
LŽ archyvo nuotrauka

Blogai besitvarkančios valstybės valdomos įmonės jau tapo neatsiejama Lietuvos ūkio kultūros dalimi, o didžiausias šio "paveldo" puoselėtojas yra su šiomis įmonėmis suaugęs šalies politinis elitas. "Lietuvos žinios" domėjosi, ko vertos valdžios pastangos pajudinti šią monolitinę sistemą.

Vyriausybė šiemet pasiryžusi nustatyti konkrečius finansinius rodiklius, kurių turės pasiekti valstybės valdomos bendrovės. Tačiau neaišku, kaip bus elgiamasi su keliamų tikslų nepasiekusių įmonių vadovais. Kaip jie bus baudžiami, Vyriausybė kol kas nesvarsto, mat senu papročiu šių įmonių vadovai ir taip keičiami ne pagal darbą, o kintant politinio gyvenimo ciklui. Šiuo metu nekeliamas klausimas ir apie nuostolingai dirbančių įmonių galimą dalinį privatizavimą, nors kai kuriems ekonomistams būtent toks sprendimas atrodytų racionaliausias.

Nustatys konkrečius finansinius planus

Finansų ministerija yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų privalomai nustatyti valstybės valdomų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių finansiniai rodikliai 2011 metams. Juo numatoma įpareigoti 41 valstybės valdomų įmonių akcijų valdytojus imtis priemonių, kad bendrovių veikla 2011 metais užtikrintų didesnę kapitalo grąžą, nei bus nustatyta būsimame Vyriausybės nutarime.

Geriausių finansinių rodiklių tikimasi iš AB "Lietuvos energija" antrinės įmonės UAB "Energijos tiekimas", kuriai numatyta 28,4 proc. kapitalo grąža. Finansų ministerijos duomenimis, nuostolingiausiai šiuos metus baigs UAB "Visagino energetikos remontas", kuriam numatoma beveik 5 proc. neigiama kapitalo grąža. Nuostolingai ir toliau dirbs AB Lietuvos paštas (-2,99 proc.), AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (-1,4 proc.) bei UAB "Lietuvos kinas".

Valstybės valdomos įmonės būtų įpareigojamos ne tik siekti didesnės kapitalo grąžos, bet ir iki kitų metų vasario 15 dienos pateikti nustatytų rodiklių įgyvendinimo ataskaitą bei paaiškinti, kokias priemones taikė, bei nurodyti priežastis, jeigu keliamų tikslų pasiekti nepavyktų.

Balandžio 4 dieną Vyriausybė priėmė sprendimą, kad valstybės kontroliuojamose įmonėse dividendams skiriama paskirstytinojo pelno dalis didinama nuo dabartinių 40 iki 80 procentų. Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl to planuotos valstybės biudžeto pajamos 2011 metais išaugs apie 35 mln. litų.

Tikisi daugiausia

Finansų ministerijos duomenimis, pernai iš valstybės valdomų įmonių planuota gauti apie 12 mln. litų dividendų už 2009 metų pelną, tačiau Vyriausybei peržiūrėjus šių įmonių galimybes, jos praėjusiais metais į valstybės biudžetą pervedė 74,7 mln. litų.

Šiais metais į valstybės biudžetą dividendų planuota gauti apie 43 mln. litų, bet Vyriausybė patvirtino naujus dividendų dydžius - skirstant 2010 metų pelną, bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, dividendams skiriama pelno dalis bus ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo, o bendrovės paskirstytina pelno dalis didinama nuo 40 proc. iki 80 procentų. Būtent todėl dividendų planuojama gauti beveik dvigubai daugiau.

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas LŽ sakė, kad didžiausios grąžos tikimasi gauti iš energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių. "Buvo pastebėta, kad įmonės iš paskirstytino pelno kaupia per didelius rezervus ir jų nenaudoja. Valstybė dėl to gauna mažesnę naudą, nes dividendai skaičiuojami nuo paskirstytino pelno - kuo daugiau pelno paskirstoma į rezervus, tuo mažiau jo lieka dividendams išmokėti. Siekiant, kad bendrovės nesinaudotų galimybėmis iš pelno kaupti didesnius, nei nustato įstatymai, rezervus, akcijų valdytojai įpareigoti į bendrovės paskirstytiną pelną (nuostolius) pervesti nepanaudotus rezervus. Nustatydama 2011 metų valstybės valdomų įmonių kapitalo grąžos rodiklius, Vyriausybė toliau sieks didinti šių įmonių veiklos efektyvumą ir atitinkamai gauti didesnę naudą valstybei", - LŽ teigė viceministras A.Vitkauskas.

Finansų ministerijos duomenimis, Latvija ir Estija, be pelno mokesčio, iš valstybės įmonių kasmet gauna dar apie 900 mln. litų dividendų. Lietuva - tik apie 30 mln. litų, nors daugelis įmonių dirba pelningai.

Nebeliks lėšų modernizavimui

80 proc. visų numatomų papildomų biudžeto įplaukų turės sudaryti AB "Lietuvos geležinkeliai" (LG) įnašas, sieksiantis 28 mln. litų. Be to, pagal 2010 metų veiklos rezultatus LG į valstybės biudžetą perves apie 67 mln. litų (12 mln. litų pelno mokesčio ir 56 mln. litų dividendų). Pelnas prieš apmokestinimą siekia 78,2 mln. litų. Finansų ministerija nori, kad "Lietuvos geležinkeliai" įsipareigotų 2011 metais pasiekti 3 proc. kapitalo grąžą. Pernai ji siekė 2,5 procento.

"Dėl naujojo Vyriausybės sprendimo bendrovės faktinis pelno mokestis sudarys 86 procentus. Tad plėtrai ir gamybai modernizuoti bus galima skirti tik apie 14 proc. gauto pelno, t. y. 11 mln. litų. Siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinių vežimų, generuojančių apie 70 proc. jos pajamų, rinkoje tik 14 proc. pelno dalies disponavimas yra nepakankamas. Priėmus Vyriausybės nutarimą dėl dividendų dalies padidinimo iki 80 proc., bendrovei reikės atitinkamai patikslinti investicinę programą, kartu ir strateginį veiklos planą. Bendrovės gamybinio potencialo plėtros ribojimas atitinkamai turės įtakos ir jos veiklos rezultatams, kartu lems ir mokesčių, sumokamų į valstybės ir "Sodros" biudžetus, dydį", - nuomonę apie susidariusią padėtį LŽ dėstė "Lietuvos geležinkelių" direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Jis kritiškai vertina ir Vyriausybės nutarimo nuostatą, pagal kurią skirstant 2010 metų pelną valstybės įmonių dividendams skiriama pelno dalis bus ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo.

"Lietuvos geležinkelių" nuosavas kapitalas 2010 metais siekė 2,6 mlrd. litų. 62 proc. kapitalo sudarė viešosios geležinkelio infrastruktūros turtas - keliai ir statiniai, reikalingi krovinių bei keleivių vežimo komercinei veiklai vykdyti. Jeigu valstybė priima sprendimą, kad turi būti priskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą dividendai nuo geležinkelių infrastruktūros turto, tokia pati nuostata turėtų būti taikoma ir autokelių infrastruktūros turtui. Priešingu atveju valstybė dar labiau padidintų šiuo metu jau esančią nesąžiningą konkurenciją tarp vežėjų, kurie naudojasi atitinkamai geležinkelių ir autokelių infrastruktūra", - teigė A.Šimėnas.

Šiuo metu mokestis už geležinkelių infrastruktūrą geležinkelių vežėjo savikainoje sudaro apie 50 proc., tuo metu autotransporto vežėjas autokelių infrastruktūra naudojasi nemokamai.

A.Šimėnas pateikė ir viešai skelbiamus duomenis, kad antai Lenkijos geležinkelių kompanija PKP 2009 metais disponuodama 2854 vnt. lokomotyvų parku pervežė 30 mlrd. t/km krovinių. LG per tą patį laikotarpį pergabeno 12 mlrd. t/km krovinių ir darbui panaudojo 173 lokomotyvus. "Taigi "Lietuvos geležinkelių" lokomotyvų parko panaudojimo efektyvumas buvo 6,6 karto didesnis negu Lenkijos geležinkelių", - pabrėžė A.Šimėnas.

Nenorėtų visiškai nustekenti įmonių

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras LŽ negalėjo įvardyti, kokie konkretūs finansiniai tikslai šiemet keliami ministerijos kontroliuojamoms valstybės įmonėms. "Dėl kai kurių įmonių planuojamo būsimo uždarbio iki šiol vyksta diskusijos, kol jos nepasibaigusios, įvardyti tikslių skaičių nenorėčiau", - sakė jis.

Pavyzdžiui, "Smiltynės perkėla" praėjusiais metais gavo rekordinį pelną, tačiau nemažą jo dalį sudarė pajamos, gautos pardavus seną nereikalingą keltą. Tuo metu tiesioginės pajamos priklauso nuo gyventojų - kuo didesnis srautas žmonių keliasi į Smiltynę, tuo daugiau uždirbama. "Valstybinio jūrų uosto sėkminga veikla labiausiai priklauso nuo pervežtų ar perkrautų krovinių kiekio. Didžioji dalis krovinių atkeliauja iš užsienio, o tiksliai prognozuoti jų kiekį labai sunku, žinant, kad Klaipėda turi konkuruojančių uostų", - LŽ sakė A.Štaras.

Jo nuomone, gerėjanti ekonomikos situacija šalyje ir tarptautinėse rinkose didina tikimybę, kad akcininkai gaus didesnę grąžą. Tačiau A.Štaras prieštarauja siekiams spausti iš valstybės valdomų bendrovių paskutines sultis. "Norint, kad įmonės uždirbtų daugiau, jos taip pat turi turėti lėšų investicijoms. Pinigų išsiurbimas iš įmonės duotų trumpalaikį teigiamą efektą, tačiau nustekenus įmonę ji prarastų galimybę uždirbti daugiau ateityje", - LŽ sakė viceministras.

A.Štaras tvirtino, kad ministerija įmonėms neketina nurodinėti konkrečių būdų, kaip mažinti sąnaudas. Ką daryti, - atleisti darbuotojus, karpyti atlyginimus ar kitas išlaidas,- spręsianti įmonių vadovybė. "Kiekvienoje įmonėje situacija labai skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvos pašte išlaidos darbuotojų atlyginimams sudaro didžiausią dalį, o kitose įmonėse - kur kas mažiau", - teigė viceministras.

Lietuvos pašto Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Kęstutis Jaržemskas LŽ sakė, kad bendrovė planuoja mažinti sąnaudas uždarydama pašto skyrius kaime. "Ne vienus metus matome tendenciją, kad ypač atokiose kaimo gyvenvietėse pašto paslaugomis gyventojai beveik nebesinaudoja. Dėl to reaguodami į rinkos pokyčius paštus perkeliame į klientams patrauklesnes ir pasiekiamesnes vietas - prekybos centrus. Tą darysime ir ateityje", - sakė K.Jaržemskas. Be to, šiemet bendrovė sieks, kad pelningai dirbtų finansinių paslaugų, pasiuntinių, logistikos, tarpininkavimo, elektroninių paslaugų sektoriai.

Dabartinė vadovybė pagrindines Lietuvos pašto neefektyvios veiklos priežastis mato praeityje. "Ne paslaptis - pastaraisiais metais Lietuvos paštas dirbo nuostolingai. Du trečdaliai mūsų paštų vis dar yra nekompiuterizuoti. Atsiliekame net nuo tokios šalies kaip Baltarusija, kurios visi paštai aprūpinti kompiuteriais. Turime net tokių paštų, kurių darbuotojai priversti naudotis lauko tualetais", - varganą bendrovės padėtį apibūdino K.Jaržemskas.

Pernai, audituotais duomenimis, Lietuvos paštas savo nuostolius sumažino 57,6 mln. litų. Šiuo metu bendrovės nuostoliai siekia 10,2 mln. litų. Įmonė planuoja 2011 metais uždirbti 600 tūkst. litų grynojo pelno.

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamose įmonėse efektyviau dirbti esą trukdo tai, kad jos priverstos teikti socialines paslaugas, kurių išlaidos yra didesnės nei pajamos, o valstybė šių paslaugų nekompensuoja ar kompensuoja nepakankamai. "Kaip pavyzdį galime paminėti keleivių vežimą traukiniais (apie 140 mln. litų nuostolių), Lietuvos pašto skyrių išlaikymą mažose gyvenvietėse ir spaudos platinimą (apie 15 mln. litų nuostolių)", - LŽ dėstė viceministras.

Nereikalausi, tai ir negausi

Komercinio banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Vyriausybės siekis sutvarkyti valstybės įmonių valdymą ir pagerinti jų ekonominius rodiklius yra labai geras, tačiau pavėluotas. "Pasaulyje retai pasitaiko, kad valstybė nustatytų įmonėms konkrečius finansinius rodiklius. Bet Lietuvoje to reikia, kadangi to nepadarius iš valstybės įmonių sunku tikėtis kokio nors rezultato. Iš tiesų efektyvesnė šių įmonių veikla būtų daug patrauklesnis pajamų šaltinis nei mokesčių didinimas", - LŽ sakė N.Mačiulis.

E.Mačiulis teigė, kad estų pavyzdys kaip tik ir įkvepia mūsų politikus. "Estai sunkiausiu ekonomikos recesijos laikotarpiu pareikalavo iš valstybės valdomų įmonių, kad šios visą nepaskirstytąjį pelną išmokėtų valstybei dividendų pavidalu. Kai pareikalauja, tai ir padaro. O kol nėra iškelta jokių finansinių tikslų, už valstybės įmones atsakingi žmonės nejaučia moralinės pareigos pildyti valstybės biudžetą", - svarstė ekonomistas.

Rezervų didinti veiklos efektyvumą, N.Mačiulio nuomone, yra visose valstybės valdomose įmonėse. Užtektų esą vien panaikinti kai kurias pareigybes. Tačiau ekonomistas retoriškai klausia: ar tai naudinga šalies politiniam elitui? "Esame ne kartą girdėję, kad valstybinių įmonių vadovai nevengia įdarbinti žmonių, kurie nesukuria didelės pridėtinės vertės. Iš tiesų šios įmonės dažnai vadinamos aktyvią karjerą baigusių politikų užuovėja, kur daug nedirbant galima gauti tam tikrą atlyginimą, - sakė N.Mačiulis. - Kita vertus, nėra geras metodas automatiškai mažinti darbo vietas, jeigu žmonės iš tikrųjų dirba, o nėra kieno nors statytiniai. Tai, ko gero, apsunkintų bendrovių darbą."

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas įžvelgia kitą, daug svarbesnę efektyvumo didinimo priemonę - įmonių išlaidas ir pirkimus. "Juk lygiai, kaip viešieji pirkimai yra neskaidrūs ir neefektyvus, taip ir valstybės įmonių perkamas prekes bei paslaugas iš kitų įmonių dažnai lemia ne jų pigumas ir gerumas, o tai, kas jas parduoda, - kalbėjo N.Mačiulis. - Toje srityje neabejotinai galima sutaupyti ne milijonus, o milijardus litų."

N.Mačiulio nuomone, svarbu ne tik nustatyti finansinius tikslus valstybės valdomoms įmonėms, bet ir žinoti, kas bus daroma toliau, jeigu įmonės iškeltų uždavinių neįvykdys. Ar bus apsiribojama tik įmonių vadovų kaita, o gal net ir to nebus? "Estams buvo paprasčiau - jų įmonės jau turėjo sukaupusios nepaskirstytojo pelno, vadinasi, jos jau anksčiau dirbo efektyviai. Jeigu šalyje yra daug įmonių, kurių veikla neefektyvi, jos teikia tokias paslaugas ir parduoda prekes, kurios neša nuostolius, ir Vyriausybė bei ministerijos nesugeba paskirti tokių vadovų, kurie padidintų tų įmonių veiklos efektyvumą, matau vienintelį būdą - į tas įmones turi ateiti privatus kapitalas. Nebūtina jų visiškai privatizuoti. Kitos valstybės tiesiog parduoda 30-40 proc. tokių įmonių akcijų. Kontrolinis paketas lieka valstybės rankose. Privatus investuotojas įneša savo asmeninius pinigus, jis arba pats vadovauja įmonei, arba paskiria tokį vadovą, kuris užtikrins teigiamą grąžą ir maksimalią naudą iš investicijų. Tuo metu valstybinės įmonės naudojasi valstybiniu turtu, atlieka tam tikrą funkciją ir visiškai nesirūpina, kokie bus finansiniai rezultatai. Nes jokios sankcijos joms netaikomos. Vadovų rotacija vyksta atsižvelgiant į politinį ciklą. Tad jiems nei persistengti, nei rizikuoti nėra jokių paskatų", - sakė ekonomistas.

N.Mačiulis prognozuoja, kad valstybės įmonių pertvarka nebus lengva, nes labai daug jėgų Lietuvoje nesuinteresuotos jokiais šios sistemos pokyčiais. "Prisiminkime, kaip priešintasi "Visuomio" idėjai, dabar vėl - didžiulis pasipriešinimas. Tai kultūros dalykas. Tiesą sakant, niekas tose valstybinėse įmonėse nenori, kad būtų dirbama efektyviai, kad kas nors stebėtų jų veiklos rezultatus", - mano jis.

Tai rodo ir beveik visuotinė neigiama reakcija į vienos ar kitos valstybės įmonės galimą privatizaciją.

"Šiuo atveju kalba tie patys, kurie ir nenori, kad kas nors keistųsi valstybinėse įmonėse, būtų reglamentuojami jų finansiniai rezultatai. Žmonės nenori prarasti galios tose įmonėse. Tuo metu privatizavimas tikrai nėra blogis, jeigu jis vykdomas skaidriai, jis net paskatina ekonomiką", - mano ekonomistas.

Apie privatizavimą nekalbama

Ministro pirmininko patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas:

- Šiandien galima tik numatyti, kokių veiksmų galėtų imtis Vyriausybė, jeigu valstybės įmonės neįvykdys joms keliamų finansinių užduočių. Kol kas susitarimų dėl šių įmonių finansinių rodiklių nėra. Kai jie bus nustatyti, tada ir kalbėsime apie tolesnius veiksmus, jeigu tie rodikliai nebus pasiekti. Tarptautinė praktika yra labai paprasta: jeigu rodikliai nepasiekiami, už tai atsakingi žmonės turi prisiimti atsakomybę. Ji gali būti įvairi.

Apie galimą valstybės įmonių privatizavimą niekas nesvarsto.

Pagal viešųjų finansų principus negali būti derybų su įmonėmis dėl to, kokių rodiklių jos turi pasiekti, nes įmonės turi vykdyti nurodymus. Diskusija vyksta su savininko - Lietuvos valstybės - teises įgyvendinančiomis institucijomis, t. y. su įmones kontroliuojančiomis ministerijomis, stebėtojų tarybomis. Pati įmonė diskusijoje dėl finansinių rodiklių nustatymo nedalyvauja, nes kyla interesų konfliktas. Įmonė pati negali nusistatyti rodiklių, kuriuos ji pasieks arba ne. Toks modelis morališkai ir technologiškai pasenęs. Diskutuoja akcininkai, jų suformuluotus uždavinius prisiima arba ne stebėtojų tarybos, o šios jau paveda įmonėms rodiklius įgyvendinti.

Valstybės įmonės - labai įvairios, veikiančios skirtinguose ekonomikos sektoriuose (energetikos, susisiekimo, nekilnojamojo turto ir pan.), todėl kiekvienos jų galimybės nagrinėjamos atskirai. O išlaidų, sąnaudų mažinimo, naujų rinkų paieškos galimybių yra, ir tai aiškiai matyti lyginant valstybines įmones su analogiškomis privataus sektoriaus įmonėmis. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jeigu įmonės negali pasiekti rezultatų, kurių pageidauja savininkai, būtų priimtas sprendimas jas privatizuoti. Ne, šiandien tiesiog vyksta diskusija dėl galimų geresnių finansinių rodiklių. Vėliau, tikiu, bus tariamasi ir dėl to, kokių veiksmų imtis, jeigu jie nebus pasiekti.

Šiandien diskusija tęsiasi, ir dar anksti kalbėti apie aiškius terminus, kada galėtų būti priimtas Vyriausybės nutarimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"