TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Imti kyšius patartina po darbo

2008 05 27 0:00
Asmenims, kurie specialiosioms tarnyboms praneša apie reikalaujamą kyšį, pareigūnai ne visada gali padėti. Neseniai paskelbta Aukščiausiojo Teismo nutartis rodo, kad kyšininkai išsisuka nuo bausmės, nors jų kaltė lyg ir akivaizdi.
LŽ archyvo nuotrauka

Asmenims, kurie specialiosioms tarnyboms praneša apie reikalaujamą kyšį, pareigūnai ne visada gali padėti. Neseniai paskelbta Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartis rodo, kad kyšininkai išsisuka nuo bausmės, nors jų kaltė lyg ir aiški.

Precedento Lietuvoje dar neturinčios istorijos pradžia siekia 2006 metus. Du Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai Aleksandras Šutovičius ir Robertas Bacenskas tikrino bendrovės "Vigvila" veiklą ir nustatė keletą administracinių teisės pažeidimų. Už tai, kad jie nebūtų nustatyti ir bendrovė išvengtų dar vieno patikrinimo, iš jos direktoriaus, kaip rašoma bylos dokumentuose, policininkai pareikalavo tūkstančio litų kyšio. Bendrovės vadovas kreipėsi pagalbos į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jos pareigūnai vyriškiui davė diktofoną ir garsajuostę, kad šis galėtų pateikti įrodymus dėl kyšio paėmimo. Remdamiesi bendrovės direktoriaus padarytais įrašais pirmos ir apeliacinės instancijos teismai policininkus pripažino kaltais. Vienas jų išėjo iš darbo dėl ligos, kitas buvo atleistas įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. Atrodė, teisingumas įvykdytas.

Tačiau netrukus viskas apvirto aukštyn kojomis. AT septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, nusprendė, kad būta procesinių pažeidimų. Abu dabar jau buvę pareigūnai išteisinti, nors nepaneigta, kad kyšio jie vis dėlto reikalavo. Tačiau garso įrašymo priemonę bendrovės vadovui davę STT pareigūnai taikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o tam nebuvo gauta teismo sankcija.

Nuomonė skirtinga

Veikiausiai AT sprendimas galėjo būti kitoks, jei "Vigvilos" vadovas būtų turėjęs savo diktofoną. Mat būtent ši priemonė tapo įrodymu, kad STT pritaikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Pasak advokato Rimo Andrikio, akivaizdu, kad šios tarnybos pareigūnai savo darbą atliko neprofesionaliai ir nepreciziškai. "Baudžiamasis procesas yra formalus dalykas. Iš neteisėtos pradžios negali būti teisėto vidurio ar teisėtos pabaigos. Jie privalėjo kreiptis į teismą dėl sankcijos", - teigė R.Andrikis.

Vis dėlto Generalinė prokuratūra laikosi kitokios nuomonės. "Techninės priemonės panaudojimas dar nėra modelio taikymas", - generalinio prokuroro Algimanto Valantino poziciją LŽ perdavė Generalinės prokuratūros atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Žemaitytė.

Tačiau AT nutartis - galutinė ir neskundžiama. "Jei išplėstinė kolegija nusprendė, kad modelis buvo nesankcionuotas, aš to komentuoti negaliu, - LŽ sakė Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas. - Tačiau šis atvejis galbūt galėtų būti pretekstas koreguoti įstatymus. Gal iš tiesų esama atvejų, kai teismo sankciją gauti nėra laiko ir galimybių."

Modeliui išimtis netaikoma

Įstatymai leidžia išimtiniais atvejais sankciją teisme patvirtinti vėliau. Atlikti kratas, poėmius ar klausytis telefoninių pokalbių galima turint tik pareigūno, pavyzdžiui, prokuroro, nutarimą.

"Skaudančia širdimi priimdami įstatymą palikome tokią galimybę. Iš pradžių manėme, kad to nereikia. Tačiau teisėsaugos darbuotojai mus įtikino, kad būna išskirtinių atvejų, kai nėra laiko kreiptis į teismą dėl sankcijos", - LŽ sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Politiką labiausiai įtikino atvejis, kai viename šalies miestelių buvo pagrobtas vaikas ir reikalaujama išpirkos. Pareigūnai, sužinoję jo buvimo vietą, neturėjo kada tvarkyti dokumentų ir ieškoti teisėjo, jie nedelsdami ėmėsi išlaisvinimo operacijos. Galimybės vėliau teisme patvirtinti sankciją esama visais atvejais, išskyrus nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Čia jokių išimčių įstatymu nenumatyta.

Kai laukti nevalia

Lietuvoje gauti teismo sankciją taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį nėra paprasta. Tam reikia parengti šūsnį dokumentų. Be to, teisėjai tokių dalykų nesprendžia skubos tvarka. Geriausiu atveju sugaištama diena, dažniau - dvi ar trys.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis teigia, kad toks laiko gaišimas suteikia puikių galimybių nusikaltėliams. "Žmogus praneša, kad iš jo reikalaujama kyšio. O ką jam pasakys pareigūnai - palauk porą dienų, kol mes čia popierius sutvarkysime? Daugelis nusispjaus į STT ir nuneš pinigus piktadariui. Ypač tada, kai reikalas skubus", - svarstė I.Mikelionis. Jis patikino, kad prokurorai nenori piktnaudžiauti ir viską daryti skubos tvarka, tačiau esama atvejų, kai delsti negalima.

"Įsivaizduokite situaciją. Į ligoninę atvežė sužeistą vaiką, chirurgas už operaciją reikalauja pinigų. Ar jūs lauksite, kol bus sutvarkyti dokumentai, gauta sankcija? Vaikas gali mirti. Nešite pinigus, ir tiek. Kyšininkas liks nenubaustas", - aiškino I.Mikelionis.

Tokios įstatymo nuostatos, pasak pareigūnų, mažų mažiausiai trukdo operatyviai reaguoti į daromus nusikaltimus. Susidaro kuriozinė situacija - teisėsaugininkai žino apie nusikaltimą, tačiau jų rankos surištos.

Teisėjai nepasiekiami

Kartais neįmanoma laikytis visų įstatymo reikalavimų. Priežastis paprasta - po darbo valandų ar savaitgaliais ne visada galima rasti budintį teisėją, kuris duotų leidimą taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. "Po darbo teisėjų nerasi. Poilsio dienomis budintys teisėjai būna, bet vos keletą valandų", - pabrėžė I.Mikelionis.

Kitaip tariant, patys teismai neužtikrina, kad veiktų įstatymo vykdymo mechanizmas, o vėliau dėl savo pačių kaltės atsiradus pažeidimams priversti skelbti išteisinamuosius nuosprendžius.

Advokatas R.Andrikis nenorėjo sutikti su prokurorų nuomone. "Galima teigti, kad tai teisėjų darbo brokas - jie nedirba tada, kai turėtų dirbti. Tačiau netikiu, kad neįmanoma jų rasti. Be to, ko čia taip skubėti, bėgti kaip akis išdegus ir kišti tuos pinigus", - aiškino jis. Advokato manymu, įstatymo pataisos, kurios leistų tvirtinti modelį skubos tvarka, būtų ydingos. "Skubotas modelio sankcionavimas - puikiausia dirva dirbti advokatui, nes bet kokia abejonė traktuojama kaltinamojo naudai", - tikino R.Andrikis.

Tuo metu prokurorai toliau pabrėžia, kad tam tikrais atvejais laukti nėra kada. "Kartais sulaikymo operacijai pasirengi per pusvalandį ar valandą. Jei teisėjo nėra darbo vietoje, sankcijos gauti neįmanoma. Jei net ir randame, kyla kita problema - sankcijų gavimas skubos tvarka neįteisintas. Dažnai girdime atsakymą, kad teisėjas galės priimti tik po pusdienio ar net kitą dieną", - aiškino I.Mikelionis.

Reikia taisyti įstatymą

Pareigūnai piktinasi, kad problema nesprendžiama. Jų manymu, galimos dvi išeitys, kaip taisyti padėtį. Arba teismai turi prisitaikyti prie įstatymo reikalavimų ir budintį teisėją būtų galima rasti kiaurą parą bet kuriuo laiku. Arba reikia keisti įstatymą ir išimtiniais atvejais leisti modelį sankcionuoti prokurorui ar kitam pareigūnui, vėliau tą sankciją patvirtinant teisme.

Dabar po AT kolegijos sprendimo pareigūnai pranešusiems apie galimą kyšio prievartavimą žmonėms tegali parodyti duris. Arba paprašyti ateiti vėliau, kai bus sutvarkyti reikiami dokumentai.

Seimo TTK pirmininkas J.Sabatauskas neneigė, kad įstatymą galbūt reikėtų tobulinti, tačiau jis pabrėžė, kad kol esama tvarka nepakeista, privalu jos laikytis.

"Galiu pateikti pavyzdį. Jungtinėse Amerikos Valstijose policininkas sulaikė žmogų, įtariamą ką tik įvykdyta vagyste iš namo. Sulaikytojo automobilyje buvo rasti vogti daiktai. Tačiau neatsirado liudytojų, kurie matė, kaip jis vogė, o policininkas neturėjo kratos orderio. Įtariamąjį paleido teismo salėje. Daugumoje valstybių įstatymo raidės laikomasi itin griežtai", - aiškino J.Sabatauskas.

Atveria kelią kyšininkautojams

Tačiau specialiųjų tarnybų pareigūnai nerimauja, kad AT nutartis, pagal kurią buvo išteisinti du minėti policininkai, atvers nišą kitiems panašiems nusikaltimams.

Po AT nutarties išteisintas R.Bacenskas turi galimybę bylinėtis dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir grąžinimo į darbą. Nors, regis, net pats AT nesuabejojo kyšio prievartavimo faktu ir pareigūnų padarytais tarnybiniais pažeidimais.

Tačiau koją pakišo procesiniai pažeidimai. Tad galima teigti, kad kyšio prievartautojams tereikia pasirinkti tinkamą laiką - po darbo, naktį ar savaitgalį, ir likti nenubaustiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"