TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Imuniteto svarstymai tuština Seimo kišenę

2013 10 29 4:54
Procedūros, po kurių Seimas sutiko atimti iš “darbiečių” V.Uspaskicho, V.Vonžutaitės ir V.Gapšio teisinį imunitetą, įkainotas 40,5 tūkst. litų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarų teisinės neliečiamybės svarstymai - brangus malonumas tiek finansiškai, tiek sugaištamo laiko požiūriu. Teisinės tokių procedūrų pasekmės neretai būna beprasmės, nes bylos arba nutraukiamos, arba apsiribojama paprasčiausiomis baudomis.

Per ne visą dešimtmetį Seimas 20 kartų svarstė parlamentarų teisinio imuniteto klausimus. 13 kartų leidimas naikinti teisinę neliečiamybę buvo duotas, 7 atvejais atsisakyta. Šioms procedūroms buvo sugaišta 20 valandų plenarinių posėdžių laiko, 117 valandų dirbo specialios komisijos, 240 - Komisijų biuro darbuotojai. Mokesčių mokėtojams tokia biurokratinė klerkų veikla atsiėjo beveik 200 tūkst. litų. Apie trečdalis lėšų išleista per ne visus šios kadencijos Seimo darbo metus.

Tokią analizę parlamento pirmininkės Loretos Graužinienės prašymu parengė Seimo kanceliarijos Komisijų biuras. Praėjusią savaitę ją gavo Seimo valdybos nariai. Priimti sprendimus ketinama kituose valdybos posėdžiuose. Ekspertai mano, kad teisinio imuniteto sampratos revizija jau pribrendo.

Brangūs “darbiečiai”

Iš visų nuo 2004-ųjų dirbusių Seimų dažniausiai imuniteto klausimus svarstė praėjusios kadencijos (2008-2012 metų) parlamentas. Tokią procedūrą jam teko rengti 12 kartų, dviem atvejais ji buvo “dviguba” - svarstyti iškart dviejų Seimo narių neliečiamybės klausimai. “Grupiniai seansai” turi savo kainą. Teisinio imuniteto panaikinimas tuomečiams Darbo partijos (DP) lyderiams Viktorui Uspaskichui ir Vytautui Gapšiui 2008-ųjų lapkritį atsiėjo 17 tūkst. litų. Tokia suma kaip atlyginimas buvo išmokėti Komisijų biuro darbuotojams.

O pastarasis sutikimas atimti iš šių “darbiečių” imunitetą, prie draugijos prisidėjus dar vienai partijos bičiulei Vitalijai Vonžutaitei, kainavo kur kas brangiau - 40,5 tūkst. litų.

Nepigiai mokesčių mokėtojams atsiėjo ir “tvarkiečio” Petro Gražulio dėmesys gėjų eitynėms. Jo ir tuomečio Seimo nario Kazimiero Uokos elgesys per 2010-ųjų paradą įvertintas 14,4 tūkst. litų. P.Gražulio pasipriešinimas policijai šių metų analogiškame renginyje atsiėjo daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tiek pirmu, tiek antru atveju Seimas patraukti "tvarkiečio" baudžiamojon atsakomybėn neleido.

Narstė ir greičio mėgėjus

Beveik 8 tūkst. litų kainavo sutikimas patraukti buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą baudžiamojon atsakomybėn 2008 metų birželį. Pirmosios instancijos teismo jis buvo išteisintas, tačiau teisminiai procesai dar nėra pasibaigę. Praėjusios kadencijos Seimo nario Vinco Babiliaus greičio pomėgis ir pasišalinimas iš sukeltos avarijos Seimo kišenę paplonino apie 9 tūkst. litų. Liberalas Algis Kašėta, taip pat viršijęs greitį, tokių "nuostolių" Seimo kanceliarijai nepadarė – komisijos tyrimas dėl šio įvykio atsiėjo vos 2,8 tūkst. litų. Panašiai buvo įvertinti ir konservatoriaus Arvydo Vidžiūno vairavimo ypatumai.

Kur kas sudėtingesnė parlamento struktūroms buvo kito praėjusios kadencijos Seimo konservatoriaus Vito Matuzo byla dėl jam pareikštų įtarimų sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Tam prireikė per 10 tūkst. litų.

Seime daugiau kaip pusmetį nesirodančios “Drąsos kelio” frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinio imuniteto atėmimo procedūros išlaidos siekė 18,5 tūkst. litų. Šeimoje smurtavusio konservatoriaus Egidijaus Vareikio “procesas” Seimo kišenę paplonino 4,3 tūkst. litų. Kaip žinoma, ši byla buvo nutraukta, kai politiko sutuoktinė atsiėmė pareiškimą. Iš viso šio Seimo teisinio imuniteto procedūros atsiėjo 73,6 tūkst. litų, per dešimtmetį - 187 tūkst. litų.

Siūlys palengvinimus

Seimo valdybos narys, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius mano, kad imuniteto atėmimo procedūrą galima būtų supaprastinti, ypač kai padaromi elementarūs administraciniai pažeidimai. “Pavyzdžiui, niekam nekyla abejonių dėl viršyto greičio, tačiau pagal procedūras klausimą reikia svarstyti labai rimtai. Tam gaištamas laikas ir leidžiami pinigai”, - LŽ sakė jis.

Siūlymą pagreitinti ir supaprastinti neliečiamybės atėmimo procedūrą numatant galimybę pačiam Seimo nariui atsisakyti imuniteto yra pateikę liberalai. Vienos iš pataisų autorių Dalios Kuodytės teigimu, Seimo statuto pataisos leistų politikams pasinaudoti teise pasielgti garbingai ir neužkrauti savo problemų visam Seimui, kartu išliktų visos galimybės į gynybą teisinėmis priemonėmis.

Dabar galiojanti tvarka numato, kad generalinis prokuroras perskaito savo prašymą dėl imuniteto panaikinimo, tuomet sudaroma komisija, kuri nagrinėja, ar toks prašymas neturi politinių motyvų, ir parengia Seimui projektą su siūlymu tenkinti arba ne prokuroro prašymą. Kad būtų panaikinta teisinė Seimo nario neliečiamybė, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Pagal Konstituciją,Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo.

Pribrendo reforma

Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, teisinio imuniteto samprata užsienio valstybėse skiriasi. „Labiau į Vakarus, kur senesnės demokratijos, imunitetas suprantamas gerokai siauriau, o labiau į Rytus, naujesnėse demokratijose, ši procedūra yra labiau apsunkinta. Mūsų šalyje imunitetas traktuojamas labai plačiai, numatytos detalios procedūros“, - LŽ sakė politologas.

Anot jo, Vakarų valstybėse su administraciniais pažeidimais susiję klausimai net „nekeliami parlamentiniu lygiu“. A.Lukošaitis mano, kad demokratėjanti visuomenė anksčiau ar vėliau privers politikus imtis šios srities reformų. „Imuniteto institutas prašyte prašosi tam tikrų revizijų. Jei nereaguosime į demokratijos pokyčius, brandumą, sąmoningumą, paprasčiausiai atsidursime komiškoje situacijoje“, - įsitikinęs ekspertas. Jo teigimu, kai dėl 20 litų „įsukama procedūra, kurioje labai daug emocijų, bergždžiai eikvojami parlamentinio darbo ištekliai, jokio sveiko proto nėra“.

Būtina atsakomybė

Konstitucinės teisės specialisto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, imuniteto paskirtis - apsaugoti Seimo narį nuo galimo susidorojimo dėl jo, kaip politiko, veiklos. „Kad vykdomoji valdžia, teisėsaugos institucijos negalėtų daryti įtakos parlamento nario veiklai“, - aiškino profesorius. Pasak V.Sinkevičiaus, imuniteto institutas nėra Lietuvos išradimas, jis turi istorines šaknis.

„Imuniteto atsiradimas susijęs su tuo, kai, formuojantis parlamentarizmui, parlamento nariai panoro būti apsaugoti nuo karaliaus valdžios. Kitaip tariant, be parlamento sutikimo jų negalima buvo traukti atsakomybėn“, - LŽ yra sakęs V.Sinkevičius.

Šią idėją perėmė visos demokratinės teisinės valstybės. Tačiau, teisininko teigimu, mūsų Seimas ne visada imuniteto institutą naudoja pagal paskirtį. „Seimo uždavinys - įsitikinti, ar parlamentaras persekiojamas dėl politinės veiklos. Deja, imunitetu neretai dangstomasi gelbstintis nuo atsakomybės“, - apgailestavo jis. Profesorius pabrėžė, kad imuniteto instrumentas reikalingas, bet Seimas juo turi naudotis labai atsakingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"