TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Indėlius „kojinėse“ patogiausia legalizuoti

2014 04 09 6:00
Pasak K.Glavecko, pereinant prie euro, bandymų legalizuoti „šešėlinius“ pinigus plačiu mastu neturėtų būti – to neįvyko nei Latvijoje, nei Estijoje. LŽ archyvo nuotrauka

Artėjant euro įvedimui Lietuvos gyventojai, santaupas laikantys namie grynaisiais, raginami nešti jas į bankus, kur litai po Naujųjų ramiai virs bendrąja valiuta. Iškilti problemų neturėtų ir tiems, kurie lėšas keis patys. Tiesa, bandantys konvertuoti 15 tūkst. eurų viršijančias sumas gali sulaukti institucijų, besirūpinančių pinigų plovimo prevencija, dėmesio.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, šių metų vasarį mūsų šalyje cirkuliavo apie 10,5 mlrd. litų grynaisiais pinigais. Labai preliminariais vertinimais, maždaug pusę šios sumos laikė gyventojai. Ateinančiųjų metų sausio

1-ąją numatytam perėjimui prie bendrosios Europos valiutos klostantis pagal planą, jau 2015 metų pradžioje šios lėšos, taip pat 28,7 mlrd. litų vienadienių indėlių sąskaitose bankuose ir kredito unijose (14,4 mlrd. litų iš jų priklauso gyventojams) virs eurais.

Kaip nurodė Statistikos departamentas, šiuo metu neapskaitytos ekonomikos dalis bendrajame vidaus produkte sudaro apie 15 proc. – t. y. kiek daugiau nei šeštadalis Lietuvos ekonomikos yra šešėlyje. Tai kelia riziką, kad įsivedant eurą šešėlinius pinigus, galinčius siekti 3 mlrd. litų, bus bandoma legalizuoti keičiant į naująją valiutą.

Šalies valdžios atstovai tvirtina, kad perėjimo prie euro laikotarpis nebus skirtas šešėlinių pinigų medžioklei, o gyventojai ir verslo įmonės galės neatlygintinai ir neribojant konvertuojamos sumos keisti litus į eurus, nepriklausomai, ar jų lėšos saugomos sąskaitoje banke, ar stiklainyje po lova. Vis dėlto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vykdydama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, pripažįsta, kad norintieji keisti itin dideles sumas ar keliantieji įtarimų kitais veiksmais gali atsidurti po didinamuoju stiklu.

Valstybės garbės reikalas

„Manau, sumaišties keičiant valiutą nebus, nes to nebuvo nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Slovakijoje. Tuo labiau kad gyventojai paprastai keičia nedideles sumas. Manau, nekils problemų ir tiems, kurie, nepasitikėdami finansinėmis institucijomis, savo santaupas laiko namie ir galbūt turi sukaupę didesnes sumas. Kaip suprantu, jiems tiesiog reikės deklaruoti, kad turi tiek pinigų, jei nebuvo to padarę anksčiau. Tada pateikta suma bus iškeista. Niekas iš žmonių atimti pinigų nežada“, - LŽ aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Šių metų sausį Seime pristatydamas Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, kurį priimti parlamentarai planuoja jau netrukus, finansų ministras Rimantas Šadžius tikino, kad jokių išlygų keičiant litus į eurus nebus daroma, „nes euro įvedimo ir litų keitimo tikslas nėra vienokie ar kitokie grynųjų pinigų ribojimo ar kitokie tikslai“.

„Mes, Lietuvos Respublika, valstybė, kuri atlieka valiutos pakeitimo projektą savo viduje, turime parodyti, kad tas keitimas sąžiningas, o sąžiningas reiškia, jog bus keičiama tuo pačiu kursu visiems ir nemokamai, nepriklausomai nuo sumos. O valstybė, be abejo, privalo atsakyti už tai, kad pinigų plovimo kontrolės priemonės būtų vykdomos normalia tvarka“, - aiškino ministras.

Lietuvos bankas aiškina, kad patogiausias būdas išsikeisti litus gyventojams būtų grynųjų pinigų įnešimas į savo banko sąskaitą iki įvedant eurą. Taip pasielgti būtų patogiau, nei vėliau stovėti eilėse keičiant pinigus. Kaip žinoma, bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomi litai į eurus bus paversti automatiškai. Taip, beje, elgėsi mūsų kaimynai latviai, eurą įsivedę šių metų pradžioje: grynųjų pinigų apyvartoje Latvijoje pradėjo mažėti jau nuo praėjusių metų rugpjūčio, maždaug po 10 proc. kas mėnesį.

Teisėsaugininkai stebi

Nenorintys iš rankų paleisti grynųjų pinigų gyventojai juos išsikeisti į eurus nemokamai galės pusę metų nuo euro įvedimo datos – taigi iki 2015-ųjų vasaros. Po nemokamo laikotarpio kai kurie komerciniai bankai ketina ir toliau teikti litų keitimo paslaugą. Tačiau tada už ją jau gali būti imami komisiniai. Šią paslaugą piliečiams bent du pirmus mėnesius nemokamai teiks ir Lietuvos pašto skyriai, tačiau nenorint pritrūkti lėšų juose gali būti ribojamos keičiamų pinigų sumos.

Lietuvos bankas bet kokio dydžio grynųjų pinigų litais sumas į eurus nustatytu fiksuotu kursu žada keisti neribotą laiką. Taip siekiama padėti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nesuspėjo laiku atsisveikinti su litais.

„Tačiau svarbu žinoti: parengtame Euro įvedimo įstatymo projekte numatyta, kad bankai galės reikalauti, jog asmenys, norintys pasikeisti 15 tūkst. litų viršijančią sumą, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas praneštų bankams raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Keitimo metu tokiam asmeniui reikės turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“, - LŽ nurodė Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška.

Negana to, kliento vienkartinei operacijai grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų grynaisiais pinigais sumai viršijant 15 tūkst. eurų (51,8 tūkst. litų), bankai, kaip ir kitos finansų institucijos, privalo informaciją apie šį sandorį bei jį atlikusio asmens duomenis pranešti FNTT. To reikalauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

„Siekiant tinkamai valdyti rizikas, kai įžvelgiama didelė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė ar kyla įtarimas, kad siekiant apeiti įstatymo reikalavimus pinigų sumos gali būti skaidomos, kliento asmens tapatybė turi būti nustatoma net nepaisant keičiamos pinigų sumos, o apie įtartiną kliento veiklą ar operacijas FNTT privalo būti informuojama visais atvejais, nepriklausomai nuo operacijų sumos dydžio. Lietuvos bankas taip pat informuos atitinkamas teisėsaugos institucijas, jeigu tarp keičiamų pinigų bus rasta įtartinų padirbtais pinigų“, - nurodė M.Milieška.

Nenuleisti akių nuo būsimų operacijų žada ir pati FNTT. Kaip LŽ nurodė šios tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, FNTT su visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovais jau aptarė klausimą dėl galimų bandymų legalizuoti iš šešėlio gautas pajamas ir suderino priemones, padėsiančias vykdyti sustiprintą pinigų plovimo prevenciją. „Bankai yra įpareigoti kilus menkiausiam įtarimui, neatsižvelgiant į keičiamas pinigų sumas, taikyti pinigų plovimo prevencijos priemones“, - sakė FNTT atstovė.

I.Šimonytė ramina, kad gyventojai, kaupę litus grynaisiais, neturėtų bijoti sankcijų keisdami santaupas į eurus. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sąžiningiems bijoti nereikia

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė nesistebi, kad kai kurie žmonės kaupia pinigus namie. „Yra žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie pasitiki tik grynaisiais pinigais. Gyventojai, kaupę litus namie, tikrai neturėtų bijoti sankcijų keisdami juos į eurus. Kita vertus, bankai turi teisę paprašyti bet kurio kliento asmens dokumento ar atsakyti į kelis klausimus, reikalingus atliekant pinigų plovimo prevenciją. Tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad asmuo kažkuo kaltinamas arba įtariamas dalyvaujantis pinigų plovimo istorijose. Tiesiog tokia procedūra“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovė.

Pasak jos, gyventojai neturėtų piktintis ir tuo, kad FNTT ar kitos teisėsaugos institucijos perėjimo prie euro metu yra pasirengusios vykdyti savo funkcijas. „Niekada nedariau prielaidos, kad teisėsaugos institucijos veikia pikta valia. Jos yra tam, kad apgintų mokesčių mokėtojų interesus. Žinoma, klaidų kartais pasitaiko, bet tikrai nemanau, jog tai, kad gali įvykti kažkoks nesusipratimas dėl pinigų keitimo, turėtų tapti priežastimi neįsivesti euro“, - LŽ aiškino I.Šimonytė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas K.Glaveckas taip pat neįžvelgia galimybės, kad teisėsaugos institucijos galėtų piktnaudžiauti ar euro įvedimo metu pradėti persekioti didesnes sumas grynųjų pinigų keičiančius gyventojus. „Žinoma, jei kas nors norės iškeisti du ar tris milijonus litų grynaisiais, jo pajamų šaltiniais gali būti pasidomėta. Bet jei žmogus, ilgai taupęs - o bendraudamas su rinkėjais girdžiu, kad ypač kaimuose ne vienas namie grynaisiais laiko 20-30 tūkst. litų „pasikavojimui“, tai yra laidotuvėms – atneš tokią sumą į banką, problemų jokiu būdu neturėtų kilti“, - tikino parlamentaras.

Žengtas pirmas ES institucijų žingsnis

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas vakar pritarė, kad Lietuvoje 2015 metų sausio 1 dieną būtų įvestas euras. „Tai yra labai džiugi žinia vien dėl to, kad šis balsavimas buvo pirmas formalus ES institucijų žingsnis link sprendimo dėl Lietuvos narystės euro zonoje“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.

Europarlamentaro iš Vokietijos Wernerio Langeno parengtame pranešime pažymima, kad Lietuvos finansų sistema yra likvidi ir pagrįsta geru kapitalu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame sektoriuje dominuoja skandinaviški bankai, kurie užima 90 proc. rinkos. „Lietuva po nesėkmingo bandymo 2007 metais šiuo metu yra pasirengusi eurui“, - teigė W.Langenas. Kartu EP nariai atkreipė dėmesį į didelę Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir palyginti didelę energetikos išlaidų dalį vartojimo prekių krepšelyje. Europarlamentarai pripažino, kad Vyriausybė mėgina taisyti padėtį vykdydama ambicingą energetinės nepriklausomybės strategiją. „Viena iš Lietuvos problemų yra didelė priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, ją lėmė ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kurio reikalavo ES. Nepaisydama to, šalis deda visas pastangas siekdama diversifikuoti savo energetikos strategiją“, - sakė W.Langenas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"