TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Infliacija nebaisi tik valdžiai

2011 05 24 0:00
Šaltinis: žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos

Valdžiai džiugiai skelbiant ekonomikos krizės pabaigą, krašto žmonės gyvenimo gerėjimo nejaučia. Kainoms, ypač maisto produktų, sparčiai stiebiantis devintą mėnesį iš eilės, Vyriausybė renkasi pasyvų stebėtojos vaidmenį.

Balandį užfiksuota metinė infliacija, Statistikos departamento duomenimis, buvo 4,4 procento. Šiemet labiausiai brango drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Nedaug nuo jų atsiliko ir transporto grupės prekių bei paslaugų kainos.

Prognozuojama, kad kainos didės ir toliau. Konkurencijos taryba, pernai rudenį ėmusi tirti galimus kartelinius prekybininkų susitarimus, dabar tikina, kad tai - ilgas darbas, ir greito atsakymo nežada.

Valdančiųjų atstovai, paklausti apie veiksmus, tik skėsčioja rankomis - esą tokios jau pasaulinės tendencijos. Analitikai ir opozicija regi nemažai priemonių, kaip galima sumažinti kainų augimą. Tačiau jei nebus imtasi jokių veiksmų, didžioji dalis krašto žmonių netrukus gyvens prasčiau nei juodžiausiais krizės metais.

Kainų kreivė - vis į viršų

Parduotuvėse šeimos palieka gerokai daugiau pinigų nei pernai. Iš interneto svetainėje Produktukainos.lt pateikiamų duomenų matyti, kad per metus pabrango beveik visi maisto produktai. Pernai 1 kg kiaulienos kumpio be kaulo kainavo 13,23 lito, šiemet jau dešimtadaliu daugiau - 14,57 lito. Litras pieno nuo 2,38 lito pabrango iki 2,89 lito - 21,5 procento. Fasuotų lietuviškų bulvių kilogramas prieš metus kainavo 0,96 lito, dabar - net 1,94 lito. Batono kilogramo kaina 2010 metų gegužę siekė 5,30 lito, dabar daugiau nei litu daugiau - 6,49 lito.

Tiesa, yra ir atpigusių maisto produktų. Per metus beveik 19 proc. atpigo rudi vištų kiaušiniai. Taip pat sumažėjo vištienos kaina, atpigo agurkai, pomidorai, paprikos, svogūnai.

Rezultatų dar nėra

Kodėl maisto produktų kainos kyla kaip ant mielių, bandyta aiškintis dar pernai rudenį. Premjeras Andrius Kubilius neįžvelgė "iš esmės objektyvių" priežasčių, kodėl taip vyksta. Tuometis Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikė informaciją apie per pastaruosius metus nepaprastai išsipūtusias prekybos tinklų pelno maržas pagrindiniams maisto produktams - pienui, duonai, cukrui, sviestui. Tačiau prabilusi apie galimus kartelinius susitarimus ir savo iniciatyva pradėjusi kainų augimo tyrimą, Konkurencijos taryba iki šiol jokių rezultatų nepateikė. Esą tai ilgas procesas, numatyti tikslią jo pabaigą sudėtinga.

Kaip LŽ informavo Konkurencijos taryba, šiuo metu yra atliekami tyrimo veiksmai ir surinktos informacijos analizė. Kas konkrečiai daroma, nekomentuojama. "Galima tik paminėti, kad, gavus teismo sankciją, pažeidimu įtariamų ūkio subjektų patalpose buvo atlikti patikrinimai ir dokumentų poėmiai. Šiuo metu atliekami papildomi reikalingi tyrimo veiksmai", - LŽ sakė Konkurencijos tarybos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė.

Ne vien Lietuvos bėda

Premjero A.Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus teigimu, Vyriausybė akylai stebi, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų situacija, kai visame pasaulyje kyla maisto produktų kainos. "Vyriausybė gali ir žiūri, kad kainos nekiltų labiau nei kitose gretimose valstybėse dėl bendro maisto kainų kilimo tendencijų visame pasaulyje", - sakė jis.

V.Valentinavičius pažymi, kad rinkos ekonomikos sąlygomis tiesioginis kainų reguliavimas būtų kontroversiškas. "Juolab kad bet kokį kainų dotavimą turėtų padengti tie patys mokesčių mokėtojai. Tačiau jei kainos kiltų nevaldomai, valstybei reikėtų ieškoti būdų padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams", - aiškino jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko nuomone, infliacija yra beveik neišvengiama. Jis pažymi, kad maisto kainos didėja visose aplinkinėse rinkose. Padėti kainų augimą išgyventi sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams esą galima pertvarkius socialinių išmokų sistemą, paremiant maisto produktais.

Anot K.Glavecko, Kainų įstatymas numato galimybę laikinai reguliuoti kainas, jeigu jos kenkia ekonomikos funkcionavimui. Tačiau toks įsikišimas, jo nuomone, prilygtų katastrofai, dėl to padidėtų šešėlinė ekonomika.

Stručio pozicija

Opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus nuomone, tramdyti infliaciją nėra paprasta. Tačiau būdų, kaip tai padaryti, yra. Jeigu auga kainos, turėtų didėti ir pajamos, maisto produktams galima numatyti mažesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, akcizų politiką būtina vykdyti protingai, atsižvelgiant ir į gretimus kraštus. "Tačiau iš Vyriausybės pusės jokių veiksmų nematau. Ji nieko nedaro, tik kalba", - piktinasi A.Butkevičius.

Jis pasigenda aktyvių veiksmų derantis dėl gamtinių dujų kainos nustatymo. Juk perkant dujas pigiau, mažesnės būtų gamybos išlaidos ir prekių savikaina. A.Butkevičiaus teigimu, trūksta ir Vyriausybės paramos smulkiajam bei vidutiniam verslui, jį skatinant rastųsi daugiau konkurencijos ir mažėtų kainos.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad kainų kilimą Lietuvoje lemia ne vien pasaulinės tendencijos. Esą aplinkinėse valstybėse kainos daugeliu atvejų yra mažesnės. Vyriausybės laikysena kainų šuolio metu Seimo nariui primena stručio elgesį. "Galva slepiama smėlyje, guodžiantis, kad visame pasaulyje kyla maisto prekių kainos ir todėl padaryti neįmanoma. Tai neteisinga pozicija", - mano V.Mazuronis.

Pravalgome daugiau nei kaimynai

Finansų analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, infliacijos tendencijos išlieka nepalankios. Tačiau yra požymių, rodančių, kad kainų augimas nebebus toks spartus, kaip praėjusį mėnesį. "Tai reiškia, kad rytoj nebebus gerokai brangiau nei vakar. Tačiau palyginti su praėjusiais metais, vis tiek parduotuvėse, kavinėse ir restoranuose paliksime daugiau pinigų", - LŽ aiškino analitikė.

J.Rojaka pastebi, kad maisto produktams gyventojai Lietuvoje išleidžia bene daugiausia Europos Sąjungoje (ES). Net kaimynėse Latvijoje ir Lenkijoje pravalgoma gerokai mažiau pinigų. Priemonių infliacijai mažinti, anot analitikės, nėra daug. Antkainių ribojimas esą nėra tinkama priemonė, mat apeiti tokią tvarką yra daugybė galimybių. "Lietuvos rinka nėra didelė. Galbūt galima būtų tartis dėl tam tikro solidarumo su kitomis rinkomis, pavyzdžiui, kaimyne Latvija. Didesnei rinkai taikomos visai kitokios sąlygos ir teikiamų prekių kainos", - pažymėjo J.Rojaka.

Panacėja - viešumas

Finansų analitikas Vladimiras Trukšinas pažymi, kad infliacija - pinigų nuvertėjimas. "Todėl pas mus niekas nebrangsta, o atvirkščiai, pinga pinigai", - aiškina jis.

V.Trukšino teigimu, Vyriausybė negali sumažinti augančių kainų. Tačiau valdžia turėtų kontroliuoti veikiančias antimonopolines institucijas, kad jos skelbtų žemės ūkio produktų supirkimo kainas, antkainius ir pardavimo kainas, lygintų šiuos duomenis su tendencijomis gretimose valstybėse. "Tokia informacija turi būti viešinama. Tada savo akimis matysime, kas ką brangino. Juk kokiai nors pieno ar mėsos perdirbimo įmonei nebus malonu matyti savo pavadinimą ties brangstančios produkcijos kreive", - įsitikinęs analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"