Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Informacinio karo fronte Lietuvos pajėgumai per menki

 
2016 10 21 15:40
Reuters/Scanpix nuotrauka

Mūsų šalis, kaip ir kaimyninės valstybės bei Vakarų šalys, jau seniai yra atsidūrusi priešiškos Rusijos propagandos taikinyje. Nors informacinės grėsmės suvokiamos aiškiau nei anksčiau, kova su jomis dar nepakankama.

Siekdama užkirsti kelią pavojingai propagandai, kuri apibūdinama kaip rusiškos kilmės, Čekija įkūrė specialią tarnybą. Nurodoma, kad keliasdešimties profesionalų komanda mokys valstybės tarnautojus kovoti su priešiška informacija, nedelsiant reaguoti į dezinformaciją naudojant socialinius tinklus ir kitas komunikacijos priemones. Kaip aiškino Čekijos vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas, šalyje yra daug interneto resursų, propaguojančių prorusišką poziciją. Kaip rodo apklausos, ketvirtadalis žmonių tiki tokia informacija.

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) metinės veiklos ataskaitose taip pat nuolat pažymi apie tai, kad mūsų šalyje skleidžiama priešiška informacija, ideologinė propaganda. Teigiama, kad Rusijos propagandos sistema yra hibridinio pobūdžio: grindžiama ne tik agitacija ir tendencingos informacijos sklaida, bet ir politinėmis technologijomis, įvykių organizavimu ar inscenizavimu. Nors pastaraisiais metais informaciniam saugumui skiriama Lietuvoje gerokai daugiau dėmesio, politikų nuomone, reikia ir toliau efektyvinti kovą su priešiška propaganda.

Veikiami rusiškos dezinformacijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad informaciniu saugumu mūsų šalyje rūpinasi kelios institucijos, pradedant VSD, baigiant Kultūros ministerija. Jis nesiėmė spręsti, ar mūsų šaliai reikėtų sekti Čekijos pavyzdžiu ir įkurti tam specialią tarnybą. „Sunku dabar atsakyti, ar reikėtų sekti ar ieškoti kito kelio. Pavyzdžiui, lenkai turi vieną sprendimo būdą, dabar čekai pasirinko kitą. Tačiau komitete svarstydami informacinio saugumo klausimus, o tai darėme ne vieną ir ne du kartus, Vyriausybei kėlėme uždavinį suformuoti strategiją ir siūlyti institucinę sistemą, kuri ją įgyvendintų. Nes dabar atsitiko taip, kad Lietuvoje lyg ir dirbama: Kultūros ministerija, Radijo ir televizijos komisija, Užsienio reikalų ministerija – visos po truputį užsiima, bet koordinuoto veikimo, kad būtų iš vieno centro, aiškiai finansuojamas tarnybos darbas – to nėra“, – aiškino parlamentaras.

A. Paulausko nuomone, iš dalies dėl tokio šiek tiek saviveiklinio požiūrio į informacinį saugumą, mūsų šalis pralaimi kovą. Esą be sukurtos institucinės sistemos bus sunku pasiekti proveržį. „Kaip parodė rinkimai Naujojoje Vilnioje ar kur kitur, žmonės yra visiškai paveikti rusiškos dezinformacijos, daugiau kitų šaltinių jie neturi ir nesistengia ieškoti“, – pabrėžė jis.

Svarstydamas, kodėl neskiriama pakankamai reikiamo dėmesio kovai su priešiška propaganda, A. Paulauskas sakė, kad tai galėjo lemti iki galo nesuvokiama grėsmė. Esą kol nesuprasime, kad tai yra vienas rimčiausių pavojų, negalėsime pateikti organizuoto, koncentruoto atsako.

Kažkam turi skaudėti galvą

Vertindama Lietuvos kovą su priešiška informacija Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė mano, kad padėtis yra geresnė nei iki Krymo aneksijos. „Iki 2014 metų pavasario iš esmės tik viena Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kalbėjo apie tai: rašėme tekstus, buvo išleisti dokumentai, kur bandėme detaliai dėstyti tai, ką patys tuo metu žinojome. Visi kiti šaipėsi. Dabar gi yra institucijos Krašto apsaugos ministerijoje ir kitur, į tą dėmesį kreipia žmonės – „Facebooke“ yra savarankiškai dirbantys žmonės, kurie neigia tuos melus, – kalbėjo politikė. – Tačiau yra kitas kampas – niekas nekalba apie lietuviakalbę propagandą, kuri iš esmės yra tokia pat: apie melą politikoje, rusiško tipo politikos diegimą Lietuvoje, įvairias laidas, žiniasklaidos priemones, kuriose pilna tų pačių žinučių, einančių iš Kremliaus“.

Anot R. Juknevičienės, dar prieš porą metų Seimo komitetams ir Vyriausybei buvo pateiktas pluoštas siūlymų, kaip efektyvinti kovą su propaganda. Vienas iš pasiūlymų buvo ir suformuoti už tai atsakingą vieną instituciją. „Be to neišsiversi niekada. Kažkam turi skaudėti galvą dėl to“, – įsitikinusi ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"