TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Informacinis teroras iš televizoriaus ekrano

2014 10 29 14:10
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Net jei Lietuvoje negirdėti ginklų ir nematyti okupacinės kariuomenės, tai nereiškia, jog nesame puolami. 

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Televizija ir radijas: šiandienos iššūkiai“ priminta, jog Rusija prieš Lietuvą vykdo informacinį terorą. Labiausiai – per kabelinės televizijos tinklus.

Kabeliniais tinklais įsiskverbusi Rusijos propaganda

2013 metų vasario 15 dienos Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo koncepcijoje įvardyta, kad pagrindinis Rusijos užsienio politikos prioritetas – posovietinė erdvė. Susigrąžinti įtaką ten siekiama per žiniasklaidos priemones. LRTK narys doc. dr. Mantas Martišius kalbėjo apie tai, kaip rusiški kanalai išnaudoja Europos konvenciją „Televizija be sienų“. Jie plačiai retransliuojami Europoje ir LRKT sunkiai gali sustabdyti tam tikro kanalo retransliavimą, jei licenciją jam išdavė, tarkime, Didžioji Britanija.

Pasak M. Martišiaus, rusiška pramoginė produkcija yra aukštos kokybės ir vietinės laidos jai pralaimi. „Jie turi didesnius resursus kurti televizinį turinį“, – pažymi jis. Šalia kokybiškų laidų, įdomių filmų, transliuojamos propagandinės žinios. Vienas pavyzdys – Pirmasis Baltijos kanalas, atkartojantis pirmojo Rusijos telvizijos kanalo produkciją, kuri yra itin aukštos kokybės. Lietuviškiems komerciniams kanalams sunku su tokiais konkuruoti.

Kabelinė televizija sudaro 34 proc. visos televizijos rinkos. Anot M. Martišiaus, dauguma šalies gyventojų moka rusiškai ir tai leidžia rusiškiems kanalams įsitvirtinti per kabelinę televiziją. Jis pristatė duomenis iš keturių pagrindinių kabelinių retransliuotojų Lietuvoje: „C-gates“, „Init“, „Balticum“ ir „Teo“. Didžiausia dalis jų kanalų – rusų kalba, tik po to – anglų ir lietuvių. Jų atstovai gali girtis turimais vakarietiškais kanalais, pavyzdžiui, iš Prancūzijos – kalbėjo M. Martišius – tačiau tai gali būti „Mezzo“, skirtas klasikinei muzikai. Jį žiūrės labai mažai žmonių, tuo tarpu tokį bendro pobūdžio, t.y. įvairaus žanro produkciją siūlantį, kanalą kaip rusiškas „NTV Mir“ rinksis nepalyginimai daugiau. Rusiškus kanalus Lietuvoje žiūri mažiausiai apie 14 proc. gyventojų. Vienintelis „Teo“ siūlo kiek daugiau kanalų anglų kalba, visi kiti – daugiausia rusiškus. Mokslininkas pasižiūrėjo į populiariausius televizijos kanalus keturiose Vakarų Europos šalyse. Vienintelis „Init“ retransliuoja tarp populiariausių papuolantį „France 2“. M. Martišius klausė, ar nebūtų geriausia retransliuoti populiarią vakarietišką produkciją, kuri galėtų varžytis su rusiška, tiesiogiai ar netiesogiai valdoma Kremliaus, mat patys neturime resursų kurti kokybe prilygstančios televizijos.

Ramybė tik sapnuojasi

Nors nėra okupacinės kariuomenės ir nešaudo ginklai, ramybė mums tik sapnuojasi, sakė LRT naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis. Jis priminė prieš keletą mėnesių Vilniuje viešėjusio Boriso Nemcovo pastabą, kad sąvoka „informacinis karas“ nėra tiksli, nes iš tiesų vyksta informacinis teroras. A. Matoniui suprantama, kodėl ukrainiečiai savo kabelinius tinklus apvalė nuo rusiškos produkcijos. Ji pelnytai lyginama su gebelsine propaganda nacistinėje Vokietijoje: iškraipo faktus, neįsileidžia priešingos nuomonės, meluoja, kursto šovinizmą.

Vilniuje ir jo krašte gyvenantys lenkai daugiausia žiūri ne lietuviškus ir net ne lenkiškus kanalus, sakė A. Matonis, o rusiškus, tokius kaip „RTR“, „NTV Mir“, „Ren TV“, Pirmąjį Baltijos kanalą. Taip pat jis priminė, jog du rusiški kanalai, keliems mėnesiams uždrausti dėl melo apie Sausio 13-ąją, vėl retransliuojami. „Kremliaus propaganda toliau liejasi laisvai“, – sakė jis, pritardamas M. Martišiui, jog rusiškus kanalus žmonės renkasi ne dėl žinių ar politinių debatų, o dėl pramoginių laidų, į kurias įterpiama propaganda apie „fašistuojančius banderovcus“ Ukrainoje. Informacinių atakų ignoravimas, LRT naujienų tarnybos direktoriaus teigimu, prilygsta lėtai savižudybei.

Puolama ir Lietuvos istorija

Jei anksčiau susirūpinimas Rytinės kaimynės televizijos kanalais galėjo būti vadinamas rusofobų pramanais, tai šiandien apie tai jau kalbama valstybiniu lygiu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos direktorius pulkininkas Saulius Guzevičius aiškino, jog nieko keisto, kad kariškiai rūpinasi informacine erdve. Mūšio laukas transformavosi, kažkada jame kovojo tik sausumos pajėgos, po to prisijungė ir jūrų, tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų – oro, vėliau specialiosios, o šiandien įtraukta ir žiniasklaida. „Propagandos paveikta visuomenė nesugeba reaguoti į žaibišką karinę intervenciją“, – kalbėjo pulkininkas. Rusijos karinė vadovybė jau nuo praėjusių metų kalba apie nekonvencinio karo užduotis, o šiemet tai ir įgyvendinta Kryme bei Rytų Ukrainoje. Nėra tankų kolonų, artilerijos, aviacijos, kaip Gruzijoje ar Čečėnijoje, pabrėžė jis – veikiant specialiosioms pajėgoms Krymas prarastas per keliolika valandų.

S Guzevičius pristatė pagrindinius Rusijos taikinius Lietuvos informacinėje erdvėje. Visų pirma tai įvairūs mūsų istorijos laikotarpiai. Pavyzdžiui, viduramžiai, kai teigiama, kad tikroji LDK paveldėtoja yra Baltarusija, o LDK valdovai – slavai. Taip pat meluojama apie 1940 metų okupaciją, sakant, kad tai buvo laisvanoriškas Lietuvos prisijungimas, pabrėžiant, jog šitaip šalis buvo išgelbėta nuo nacizmo. Kiti propagandos pavyzdžiai: partizanų vadinimas banditais, žydšaudžiais, ar teiginiai, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. S. Guzevičiaus teigimu, propagandos taikiniais yra ir Lietuvos kariuomenė, narystė NATO bei Europos Sąjungoje. Nemenkai išnaudojama ir etninė įtampa lietuvių-lenkų santykiuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"