TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Informacinių Rusijos atakų prieš Lietuvą nemažės

2016 05 27 17:24
Politologas Nerijus Maliukevičius. Alinos Ožič nuotrauka

Per Sausio 13-osios įvykius Lietuva išgyveno informacinį karą ir galiausiai jį laimėjo, tai priminė politologas Nerijus Maliukevičius. Jis mano, kad dabartinėje situacijoje mūsų valstybė turėtų būti parengusi efektyvų krizių komunikacijų mechanizmą.

Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje kartu su EP nariu Petru Auštrevičiumi Europos namuose Vilniuje surengė diskusiją „Troliai prieš piliečius: žiniasklaidos vaidmuo ir atsakomybė“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas bei mokslo darbuotojas dr. N. Maliukevičius kalbėjo tema „Putinas kaip trolis – kaip su juo kovoti“. Jis teigė, kad trolingas naudojamas jau seniai, net ne šiame amžiuje, tik technologijos skiriasi, pažymėjo, kad pastaruoju metu Rusijos propagandos taikiniu tapo vakarietiška žiniasklaida, nagrinėjo kitus svarbius aspektus.

Interviu „Lietuvos žinioms“ paklaustas, gal Rusija dabar mažiau propagandos skleis į išorę, kartu ir į Lietuvą dėl to, kad šiuo metu telkiasi ties savo ekonominėmis problemomis, be to, rengiasi Dūmos rinkimams, N. Maliukevičius, sakė: „Šiame kontekste yra priešingai. Kai Kremlius susiduria su vidinėmis problemomis, ekonominiais ir kitokiais iššūkiais, viešose erdvėse Baltijos valstybės ir visa Europa tampa tarsi bokso kriaušės, būna kaltinami dėl Rusijoje kilusių problemų.“ Todėl jis mano, kad artimiausiu laiku, o ypač iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje liepos 8–9 dienomis, neverta tikėtis, jog Rusija aprims.

N. Maliukevičius siūlė prisiminti šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo frazę neva Lietuva yra labiausiai rusofobiška Aljanso narė ir visą NATO nuteikia konfrontacijai su Rusija. „Tai tradicinė „skaldyk ir valdyk“ taktika“, – įsitikinęs politologas. Jis daro išvadą, kad artimiausiu metu Kremlius nenurims.

Po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir intensyvių informacinių atakų ukrainiečiai žurnalistai įkūrė internetinę platformą „Stop Fake“, kurioje atskleidžia agresyvios kaimyninės šalies skleidžiamą šmeižtą, melą ir manipuliacijas.

Neseniai prancūzų televizijos „Canal+“ žurnalistai demaskavo manipuliacijų ir melo prikimštą Rusijos kanalo „Rossija 24“ siužetą apie Prancūziją, išnagrinėję jį po epizodą, pakalbinę žmones, rusų žurnalistams davusius interviu, kurie buvo visai kitaip išversti ir pateikti. Gal ir Lietuvoje reikėtų tokio pobūdžio pilietinės visuomenės ar žiniasklaidos atsako į Kremliaus parankinių skleidžiamą propagandą?

N. Maliukevičius sakė: „Kad ir kokia bus strategija, manau, svarbiausia, jog ji būtų ilgalaikė ir nuosekli. Reikia kompleksinių priemonių. Derėtų suprasti, koks svarbus yra žiniasklaidos raštingumas, jaunimo gebėjimas skirti, kur yra žurnalistika, o kur – tikslingos manipuliacijos. Apskritai yra valstybės ir visuomenės kompleksinės strategijos poreikis. Be abejo, panašios iniciatyvos kaip „Stop Fake“ turėtų būti. Tik kyla klausimas, kiek tam turime resursų – žmogiškųjų ir panašiai. Jei tuo neužsiimsime, galime atsidurti tokioje situacijoje kaip Ukraina, turėjusi šiuos sprendimus daryti skubiai – karšto konflikto metu.“

Politologo teigimu, Lietuva turi laiko rezervą, ir derėtų juo pasinaudoti ir komunikacijos prasme pasirengti galimoms panašioms manipuliacijoms. N. Maliukevičius pritarė „Lietuvos žinių“ žurnalistės minčiai, kad Lietuvoje šiuo metu Rusijos propagandos demaskavimas yra tik aktyvistų ir neabejingos žiniasklaidos iniciatyva. „Taip, kol kas tai yra bendraminčių ir tų, kuriems skauda dėl šios problemos, reikalas, – sakė jis. – Vis dėlto dabar mūsų kontrveiksmai yra nepalyginamai aktyvesni negu prieš kokius 5 ar 10 metų.“

Gal valstybė turėtų paremti projektus, skirtus atskleisti priešišką propagandą? „Manau, yra subtili riba. Manipuliacijomis užsiimanti Rusijos žiniasklaida yra inspiruota Kremliaus, finansuojama valstybės. Toks kelias pavojingas, – teigė N. Maliukevičius. – Tačiau tai nereiškia, kad mūsų valstybė negalėtų remti tam tikrų visuomeninių, pilietinių iniciatyvų.“ Jis pažymėjo, kad valstybei derėtų pirmiausia užsiimti tuo, ką ji turi padaryti: efektyviai įgyvendinti strateginės komunikacijos mechanizmą. „Regis, dar nesvarstėme apie efektyvų krizių komunikacijų mechanizmą, – tęsė politologas. – Juk tai, kas vyksta Ukrainoje, ir yra krizė tikrąja prasme. Turėtų būti pasirengta komunikuoti tokiose komplikuotose situacijose.“

Pastaraisiais metais tarsi repeticijos įvairiose Lietuvos vietose vyksta pratybos, per kurias kariai mokomi reaguoti į hibridinio karo grėsmes, modeliuojant skirtingus scenarijus. „Kodėl neturėtų būti tokių komunikacinių repeticijų? – svarstė N. Maliukevičius. – Apie komunikaciją per krizes ilgą laiką nemąstėme. Tačiau dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė tokį kontekstą, kad esame priversti apie tai svarstyti.“

Niekas negali garantuoti, kad niekada neįvyks nieko panašaus į Sausio 13-osios įvykius, kai buvo užimti Spaudos rūmai, Lietuvos radijas ir televizija, Vilniaus televizijos bokštas, nutrūko transliacijos, sutriko spaudos leidyba. „Tada išgyvenome informacinį karą, – tvirtino politologas. – Kai diskutuoju su studentais, siūlau pasigilinti į 1991 metų sausio įvykių patirtis. Anuomet informacinį karą laimėjome.“

N. Maliukevičius patikino, kad tai nereiškia rengimosi kariniam konfliktui su Kremliumi, bet nepasiruošti, žinant Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžius, būtų apsileidimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"