TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Integravęsi pabėgėliai naudingi Lietuvai

2015 07 09 6:00
Renata Kuleš: "Šiandien parodytas solidarumas mūsų šaliai galėtų duoti naudos ateityje." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Į mūsų šalį siūlant perkelti kelis šimtus Pietų Europą užplūdusių pabėgėlių iš karo draskomų ar dėl kitų priežasčių pavojingų šalių, Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš pažymi, kad būtina priimti kaip galima daugiau prieglobsčio siekiančių žmonių.

Ekspertės teigimu, Lietuva nuo pabėgėlių priėmimo pradžios suteikė prieglobstį kiek daugiau nei 1 tūkst. žmonių. Dalis jų itin sėkmingai integravosi į visuomenę: puikiai kalba lietuviškai, dirba, kuria verslą, moka mokesčius ir yra naudingi šaliai. Ji mano, kad gerėjant gyvenimui, didėjant įsidarbinimo galimybėms, mūsų šaliai tampant matomesnei ir aktyvesnei tarptautinėje arenoje Lietuva pabėgėliams taps vis patrauklesnė.

Bėga nuo karo ir persekiojimo

- Pietų Europa susiduria su rimta pabėgėlių krize. Nemažai žmonių mano, kad prieglobsčio prašytojai iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų į Europą plūsta dėl ekonominių priežasčių. Kas iš tiesų jie yra? Kodėl bėga iš savo gimtinių?

- Praėjusią savaitę JT Pabėgėlių agentūra paskelbė ataskaitą, susijusią su Viduržemio jūros regiono pabėgėlių krize. Fiksuojama, kad dauguma iš 130 tūkst. žmonių, per pirmuosius 2015-ųjų mėnesius Viduržemio jūra patekusių į Europą, bėgo nuo karo, konfliktų ar persekiojimų. Todėl ši krizė pirmiausia laikoma pabėgėlių krize.

Trečdalis į Italiją ar Graikiją jūra pabėgusių vyrų, moterų ir vaikų yra iš Sirijos, kur jau penkti metai vyksta karas, o šios šalies piliečiams beveik visame pasaulyje suteikiamas pabėgėlio statusas ar kitokia apsauga. Vis dėlto dauguma sirų bėga į kaimynes šalis, pavyzdžiui, Turkiją ir Libaną. Tačiau dėl nuolat didėjančio spaudimo ir per mažos tarptautinės pagalbos daugelio pabėgėlius priėmusių šalių ekonomika silpsta, prieglobsčio prašytojams vis sunkiau susirasti darbą, pastogę, gauti tinkamas sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas. Šios priežastys irgi skatina sirus keliauti į kitas valstybes. Kitos šalys, iš kurių bėgama į Europą, - Afganistanas ir Eritrėja. Jų piliečiams dėl konfliktų bei rimtų žmogaus teisių pažeidimų dažniausiai suteikiamas pabėgėlio statusas.

Diskusijoje, kuri vyksta Lietuvoje dėl pabėgėlių priėmimo, svarbu akcentuoti, kad Viduržemio jūros regiono krizė yra ne migrantų, o didžiąja dalimi būtent pabėgėlių - žmonių, kuriems reikalinga apsauga, - krizė.

- Europos Komisija siūlo po Europos Sąjungos (ES) šalis nares solidariai paskirstyti prieglobsčio prašytojus. Ar Lietuva turėtų priimti pabėgėlius?

- Manau, Lietuva turėtų ir galėtų priimti pabėgėlius. Tačiau tam reikia tinkamai pasirengti. Mūsų šalis turi šiek tiek patirties perkeliant pabėgėlius iš ES valstybių, bet neturi patirties dalyvaujant pabėgėlių iš trečiųjų šalių perkėlimo programose. Integracinėms priemonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio bei tinkamai pasiruošti atvyksiančių žmonių priėmimui.

Labai svarbus ir vertybinis šio reikalo aspektas. Europa visada buvo prieglobsčio žemynas: žmonės čia ieškojo prieglobsčio, tikėjo, kad čia žmogaus teisės yra apsaugotos. Būtina išlaikyti tradiciją, kad žmogus yra svarbus, žmogaus teisės Europoje yra gerbiamos.

Kita vertus, šiuo metu situacija tokia, kad didžiausią spaudimą dėl plūstančių pabėgėlių patiria Italija ir Graikija. Solidarumas su jomis yra labai svarbus, nes su panašia situacija gali susidurti ir Lietuva, esanti prie ES išorės sienos. Toks šiandien parodytas draugiškumas mūsų šaliai galėtų duoti naudos ateityje.

- Ar siūlymas paskirstyti pabėgėlius, nepaliekant jiems didelės erdvės pasirinkti valstybę, kurioje norėtų apsistoti, yra tinkamas būdas spręsti problemą?

- Reikia grįžti prie ištakų ir pažymėti, kad pabėgėliai yra priversti palikti savo šalis, nes ieško saugumo. Suprantama, kad ES valstybės yra skirtingo išsivystymo, prieglobsčio sistemos labai skiriasi. Tačiau žmogui, bėgančiam nuo karo, svarbiausia rasti prieglobstį ir gauti apsaugą. Svarbiausia, kad visos šalys prisiimtų atsakomybę, priimtų pabėgėlius ir suteiktų jiems apsaugą. Matome, kad Italija ir Graikija visais pabėgėliais pasirūpinti nepajėgios.

Baimės nepagrįstos

- Didžioji dalis Lietuvos politikų ir visuomenės šiaušiasi prieš tai, kad būtų priimta daugiau nei keli šimtai pabėgėlių. Ar jums suprantama, kodėl mes nelinkę įsileisti daugiau prieglobsčio prašytojų?

Renata Kuleš: "Pabėgėliai - ne žmonės, kurie kelia grėsmę, o tie, kurie patys traukiasi nuo grėsmių, ieško apsaugos."

- Manau, tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuvoje niekada nebuvo daug pabėgėlių. Pavyzdžiui, Švedijoje kasmet prieglobsčio prašo per 70 tūkst. asmenų, todėl jiems 700 pabėgėlių nėra daug. Tačiau Lietuvai tai neįprasta situacija, dėl to galimybės vertinamos atsargiai. Kad ir kaip būtų, matome, jog jų randama vis daugiau - kalbama apie vis didesnį priimamų pabėgėlių skaičių.

Lietuva yra palyginti jauna prieglobsčio valstybė - pabėgėlius priima nuo 1997 metų. Tuo metu tokia šalis kaip Švedija dalyvavo priimant Pabėgėlių konvenciją 1951 metais. Matyt, viskam reikia laiko. Be to - diskusijų, daugiau informacijos apie pabėgėlius, kodėl jie bėga, situaciją jų gimtinėse ir taip pat, kaip jie gyvena Lietuvoje, ką veikia.

- Dalis visuomenės baimių sietinos ir su islamu, ypač radikaliais jo atstovais, „Islamo valstybės“ kovotojais, kurie apsimetę pabėgėliais esą gali bandyti atsidurti mūsų krašte, galiausiai - su tam tikrų uždarų bendruomenių, kurios paplitusios Vakarų Europos šalyse, formavimusi. Ar tokie būgštavimai pagrįsti?

- Pabėgėliai - ne žmonės, kurie kelia grėsmę, o tie, kurie patys traukiasi nuo grėsmių, ieško apsaugos. Žinoma, baimių yra įvairių, tačiau jos kol kas nepagrįstos.

- Gyventi į Lietuvą atvyko keliolika nuo persekiojimo bėgusių irakiečių šeimų. Pernai žiemą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios pastangomis į mūsų šalį atvyko 40 persekiotų krikščionių iš Sirijos. Ar rūpestis būtent krikščionimis ir jų priėmimas nėra tam tikra žmonių, kuriems reikalinga pagalba, segregacija religiniu pagrindu?

- Rūpestis pabėgėliais yra labai geras dalykas. Būtina padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo. Daugelyje valstybių religinės bendruomenės, organizacijos padeda savo tikėjimo broliams. Tai - paplitusi praktika ir sveikintina iniciatyva. Tačiau valstybės lygiu sprendžiant, kuriems žmonėms reikia apsaugos, religija neturėtų būti kriterijus.

Nenori būti našta

- Lietuva nėra kraštas, kurį kaip galutinį tikslą rinktųsi daug pabėgėlių. Kaip manote, ar mūsų valstybė, visuomenė būtų pajėgi integruoti kelis šimtus pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų?

- Manome, kad Lietuva galėtų priimti tiek pabėgėlių. Tačiau tam reikia pasirengti. Būtina ilgametė pabėgėlių integracijos strategija, tokios kol kas nėra. Taip pat svarbu diskutuoti dėl to, kokios priemonės yra svarbiausios siekiant tokius žmones integruoti į visuomenę.

2014 metais paskelbėme ataskaitą apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje. Važiavome ir kalbėjomės su jais. Iš šių pokalbių peršasi išvada, kad pabėgėlių integracijos sistema Lietuvoje yra, bet ji veikia kaip atskiros priemonės, o ne jų visuma. Reikia laiko, dėmesio, investicijų į pabėgėlių integracijos tobulinimą. Tada, manau, Lietuva tikrai sugebės juos integruoti.

Gerėjant gyvenimui, didėjant įsidarbinimo galimybėms, mūsų šaliai tampant vis labiau matomai ir aktyviai tarptautinėje arenoje, Lietuva tikrai taps patraukli pabėgėliams ir čia savo gyvenimus norės kurti vis daugiau žmonių, priverstų palikti savo namus.

- Kiek Lietuvoje gyvena pabėgėlių? Ar jie yra integravęsi ir integruojami į mūsų visuomenę?

- Duomenų, kiek pabėgėlių šiuo metu gyvena Lietuvoje, niekas negalės pateikti. Mūsų organizacijos statistika rodo, kad nuo 1997 metų Lietuva suteikė apsaugą daugiau nei 1 tūkst. žmonių. Kiek jų dabar yra mūsų šalyje, pasakyti sunku.

Žinome nemažai sėkmingų pabėgėlių integracijos istorijų. Pavyzdžiui, iš Sirijos pabėgęs Pierre'as su tautiečiu Azizu sukūrė verslą - Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, atidarė piceriją. Azizas puikiai kalba lietuviškai, o Pierre'as mokosi. Taip pat pažįstame iš Maltos į Lietuvą perkeltą etiopę Eskedar, kuri dirba, moka mokesčius, aktyviai reiškia nuomonę pabėgėlių perkėlimo klausimais. Ji laisvai kalba lietuviškai, dėsto anglų kalbą.

Visi pabėgėliai kabinasi į gyvenimą naujojoje šalyje. Iš pradžių būna labai sunku, nes jie atvažiuoja iš visiškai kitokios kultūros krašto, nemoka vietinės kalbos, viskas jiems svetima. Tačiau jie mokosi kalbos, ieško darbo, nes siekia gyventi savarankiškai ir įsitvirtinti. Kai darėme tyrimą, visi pabėgėliai mums sakė, kad niekam nenori būti našta, nori dirbti ir užsidirbti.

- Kokių problemų, rūpesčių kyla tiek Lietuvai, tiek į mūsų šalį atvykusiems prieglobsčio prašytojams?

- Į Lietuvą atvažiavę pabėgėliai pirmiausia apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Iš buvusių prieglobsčio prašytojų girdėjome nemažai neigiamų atsiliepimų apie laiką, kurį jie praleido tame centre, jiems tai buvo neigiama patirtis. Vėliau pabėgėliai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Čia jie jau turėtų pradėti artėti prie Lietuvos visuomenės. Tačiau tai irgi labai izoliuota vieta mažame miestelyje, pabėgėliai ten jaučiasi labiau atskirti, nei integruoti. Tik trečiuoju etapu, kai pabėgėliai važiuoja gyventi į konkrečias savivaldybes, jiems atsiveria daug daugiau galimybių. Todėl itin svarbu ne izoliuoti pabėgėlius, bet nuo pat jų atvykimo integruoti į visuomenę, mūsų gyvenimą. Centruose jie turi praleisti kaip galima mažiau laiko, nes ten praranda savo gebėjimus.

Lietuvai dėl pabėgėlių atvykimo kylantys iššūkiai susiję su tuo, kad atvažiuoja žmonės iš nepažintų, nežinomų kultūrų. Visuomenėje kartais atsiranda tam tikrų baimių, pavyzdžiui, kad atvykėliai atims darbo vietas, socialinį būstą ir pan.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"