TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Internete - dar daugiau KGB archyvų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atidarys naują interneto svetainę, kurioje sovietinio KGB dokumentai bus viešinami sparčiau ir platesniu mastu.

Sausio pabaigoje pradėsiantis veikti modernus tinklalapis pakeis laikinąjį nespalvotą, kuris buvo sukurtas prieš septynis mėnesius, tik pradėjus skelbti KGB veiklą atskleidžiančią archyvinę medžiagą. LGGRTC duomenimis, per šį laikotarpį svetainę www.kgbveikla.lt aplankė 63 tūkst. lankytojų, maždaug 3-6,5 tūkst. žmonių per mėnesį. "Pastebėjome, kad susidomėjimą lemdavo vieno ar kito su šia tema susijusio įvykio pagarsinimas viešojoje erdvėje", - LŽ sakė LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė. 

Kitaip nei ankstesnė, naujoji svetainė turės grįžtamąjį ryšį - lankytojai galės rašyti komentarus, pastabas, pateikti juos dominančius klausimus. B.Burauskaitė įsitikinusi, kad šiemet viešinimo dokumentų skelbimas vyks sparčiau, nes įgyta vertingos darbo patirties, susiformavo profesionali komanda. 

Medžiagą sistemins

Pernai gegužę pradėtam dokumentų viešinimo etapui buvo pasirinktas 1960-1990 metų laikotarpis. Pirmiausia internete buvo pateikta medžiaga apie KGB struktūrą. Ši tema bus tęsiama toliau, papildant ją įvairiais dokumentais apie KGB skyrių veiklą įvairiuose krašto regionuose. Pasak B.Burauskaitės, buvo "miegančių rajonų", kuriuose šios struktūros veikla buvo silpna, ir tokių, kuriuose "agentai ir operatyvininkai zuite zujo". Prie pastarųjų galima priskirti Kauną, Vilkaviškį, Varėną. 

Iki šiol internete paskelbta per 1000 KGB struktūrinę veiklą atskleidžiančių dokumentų. Pasak B.Burauskaitės, naujojoje svetainėje medžiagą bus stengiamasi pateikti susistemintą pagal atskiras temas. Pavyzdžiui, Sąjūdis ir KGB, KGB ir jaunimas, KGB ir emigracija.

Kiek dokumentų iš viso planuojama paskelbti, B.Burauskaitė neatsakė. "Susidūrėme su didesne problema nei anksčiau įsivaizdavome. Turime labai kruopščiai tikrinti, ką skelbiame. Pavyzdžiui, neretai agento veikla atskleidžia sekamo asmens privatų gyvenimą. Tai reikia eliminuoti - ne kupiūruojant, o ieškant kitų dokumentų, patvirtinančių tokią veiklą", - aiškino LGGRTC vadovė. 

Spaudimo nejaučia

B.Burauskaitė sutinka, kad ne vienas interesantas, atsivertęs tinklalapį, tikisi jame surasti agentų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašus. "Atskleisti pavardes nėra mūsų tikslas. Žinoma, per dvejus ar trejus metus dirbdami su šia medžiaga turėsime gana išsamų agentų sąrašą. Tačiau tikrai nežinau, ar jis bus paskelbtas", - pripažino centro vadovė. Iš politikų ji teigė nesulaukianti jokio spaudimo, raginančio paskelbti vieną ar kitą dokumentą arba pavardę. 

B.Burauskaitės žiniomis, sovietmečiu su KGB aktyviai bendradarbiauti galėjo iki 5 tūkst. krašto gyventojų, pasyviai, kurių pėdsakai aptinkami registracijos žurnaluose, - 36 tūkstančiai. "Kuri jų dalis iš tiesų veikė, paaiškės tiriant turimą medžiagą apie jų veiklos rezultatus", - sakė B.Burauskaitė.

Apie bendradarbiavimą su KGB Liustracijos komisijai yra prisipažinę 1500 asmenų. Jų bylos saugomos neseniai LGGRTC įrengtoje modernioje saugykloje. 

Pasigedo komentarų

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas prisipažino turįs skeptišką nuomonę apie pasirinktą KGB medžiagos skelbimo būdą. Jis įsitikinęs, kad be specialisto paaiškinimų pateiktas "plikas" dokumentas neturi to poveikio, kokį galėtų turėti. "Nenusimanančiam žmogui toks skaitymas jokios naudos neduos. Tai ne viešumas. Reikia tam tikro išsilavinimo, kad suprastum KGB darbelius. Juk svetainė skirta ne istorikams, o masiniams vartotojams ", - pabrėžė A.Urmonas. Neverta, komisijos vadovo patarimu, paskelbtoje medžiagoje ieškoti KGB agentų pavardžių. Anot A.Urmono, daugelyje dokumentų minimi tik jų slapyvardžiai, kurie iššifruojami gana sunkiai. "Nereikia pamiršti, kad KGB buvo struktūra, kuri mokėjo painioti pėdsakus", - sakė jis.

2010 metų birželį Seimas priėmė Liustracijos įstatymo pataisas, kurios atvėrė kelią viešai skelbti visus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Būtiniausiems pasirengimo darbams iš valstybės kišenės buvo skirta 210 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"