TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Internete - haliucinogenų receptai

2012 08 03 7:22
Erlendo Bartulio ir Eltos nuotraukos/Internete apstu informacijos apie tai, kad mirtinai pavojinga raudonoji musmirė taip pat gali sukelti haliucinacijų.

Pareigūnai, medikai ir priklausomybės ligų specialistai perspėja, kad haliucinogeninių grybų išplitimas krašte tėra laiko klausimas, mat jų pardavėjai pastaruoju metu ypač suaktyvėjo. Internete jau netrūksta informacijos apie tai, kur gauti sporų, kaip užsiauginti "grybukų" ir juos paruošti.

Virtualiąją erdvę stebintys pareigūnai pažymi, kad pastaruosius kelerius metus haliucinogeninių grybų augintojai nesnaudžia, o įvaryti į kampą prekeiviai paprastai skubiai persikelia į kitą, laikinai jiems saugesnę teritoriją - socialinius tinklus.

Sukurtas ne vienas interneto portalas, kuriame smulkiai aprašomi haliucinogeniniai grybai. Ten pat pateikiama detali informacija, kaip juos auginti, kur gauti sporų. Atskiros skiltys skirtos specialiai aprašyti, kaip paruošti šiuos grybus. Informacijos rengėjai tik probėgšmais kai kur užsimena, kad grybai gali būti mirtinai pavojingi. Tačiau viliodami "klientus" svaigintis jie pabrėžia, neva tokiu atveju paskutiniai gyvenimo potyriai bus ypatingi.

Tiek haliucinogeniniai grybai, tiek kiti kvaišalai galbūt platinami masiniuose festivaliuose ar naktiniuose klubuose.

Kvaišalų rinka "tobulėja"

Pareigūnai taip pat neslepia, kad neretai sulaikę narkotikų pardavėjus ar kanapių augintojus jų namuose ar įveistose plantacijose randa ir ten pat augančių haliucinogeninių grybų. Tokių atvejų ypač padaugėjo nuo 2008-ųjų. Grybus paprastai augina jauni žmonės, o jų artimieji apie tai nieko net nenutuokia. Vadinamųjų grybukų nepardavinėjantys, bet juos naudojantys savo reikmėms sugeba sporas sudaiginti net vazonėliuose ant palangių vietoj gėlių. O užsiimantieji masine prekyba tokią žaliavą, skirtą kvaišalams ruošti, įveisia tarp kitų narkotinių augalų.

Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, prekeiviai yra itin sumanūs, jie seka rinkos naujoves ir į šalį įvairiais pavidalais įveža vis naujesnių narkotikų, kurie nėra įtraukti į Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) tvirtinamą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.

"Naujais kvaišalais prekiaujama tol, kol jie įtraukiami į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Kai narkotinė medžiaga įrašoma, prekeiviai skuba atgabenti dar naujesnį produktą", - sakė R.Matonis. Kol kas tai, anot jo, dėl biurokratinių procedūrų primena kovą su vėjo malūnais. Prekeiviai žino apie tokias spragas, jie nerizikuoja įtartinų preparatų vežti atvirai. Paprastai randama gana originalių būdų, tačiau tai į paviršių iškyla tik ėmus realizuoti prekes rinkoje.

Narkotinių medžiagų sąrašai

SAM viceministras Audrius Klišonis LŽ patikino, kad tokie narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekiautojų gudravimai jiems žinomi. Esą būtent todėl 2010 metais į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą pradėtos įrašyti ne pavienės veikliosios medžiagos, o jų grupės. "Po vieną medžiagą į sąrašą gali įrašyti kas mėnesį, tačiau reikiamo prevencinio rezultato nebus, nes paprastai veikia kelių medžiagų grupė", - aiškino viceministras.

Anot jo, Lietuva tokią praktiką ėmė taikyti pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. Patirtį perdavus ir kitoms šalims, jau žinoma, kad panašiai su įvairaus pobūdžio narkotikais ims kovoti ir kitos ES šalys. A.Klišonis sakė, kad anksčiau minėtas sąrašas būdavo papildomas maždaug kas pusmetį. "O prireikus kartais ir dažniau", - sakė SAM viceministras.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai sudaryti remiantis tarptautinių susitarimų reikalavimais - 1961 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija ir 1971 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencija. Juose medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir jų panaudojimą medicinos tikslams. Šiuo metu sąrašuose yra septynios darinių grupės. "Tačiau daugiausia problemų kyla dėl haliucinogeninių grybų, mat jų sporos į Lietuvą įvežamos taip, kad muitinėje jų aptikti neįmanoma", - tikino A.Klišonis. Anot jo, todėl "grybukų" realizuotojai gauna didžiulį pelną, nes juos sugauti esą įmanoma nebent produktą parduodant.

Viceministro teigimu, gaudami dideles pajamas iš nelegalios veiklos ir sugebėdami įsiskverbti tarp imlaus bei pažeidžiamo jaunimo pardavėjai daro viską, kad produkcija būtų kuo plačiau parduodama. Tam panaudojamas ir minėtas internetas, kuriame galima rasti įvairiausios informacijos apie narkotikus ir, kaip tikinama, "nuostabų" jų poveikį bei netikėtai atsiveriančius kitus matymus, pojūčius bei erdves.

R.Matonio teigimu, prekeiviai seka rinkos naujoves ir į šalį įveža vis naujesnių narkotikų.

Festivaliai pareigūnų nedomina

Tiek haliucinogeniniai grybai, tiek kiti kvaišalai gali būti platinami naktiniuose klubuose, masiniuose festivaliuose. Yra susiformavusi ir nuomonė, nuo kokio stiliaus muzikos yra neatsiejami narkotikai. Neoficialiai kalbama ir apie vieną vasarą vykstantį renginį, į kurį susirenka ne tik Lietuvoje gyvenantis jaunimas, bet daugybė užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių. "Pernai buvau tokiame festivalyje. Masinis kvaišalų vartojimas prasideda vakare. Neatsivežusieji svaigintis reikiamų preparatų gali jų įsigyti vietoje. Pastebėjau, kad narkotikai parduodami ten pat kur ir maistas", - pasakojo vienas LŽ pašnekovų, kuris buvo šokiruotas, kad iš pirmo žvilgsnio nekalti renginiai naktimis tampa apsvaigusiųjų šėlsmo vieta. Jį nustebino ir tai, kad vaizdelius, kur net be jokios muzikos šoka akivaizdžiai savo veiksmų nekontroliuojantys jaunuoliai, festivalių organizatoriai pateikia internete.

"Ar girdėjote, kad kada nors būtų surengtas pareigūnų reidas bent į vieną tokį festivalį? Pareigūnai nesivargina ten apsilankyti ir surinkti tiesioginių įkalčių. Tačiau be jų apsilankymo, suprantama, vėliau nieko neįrodysi", - tvirtino vyriškis. Jo įsitikinimu, jei būtų nustatyti nors keli narkotikų masinėse vietose plitimo taškai, būtų galima pristabdyti bent dalį šios neteisėtos veiklos.

Grybai - tik pirmasis etapas

Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro (KAPLC) vyriausioji slaugytoja Žydrė Nutautienė sakė, kad tokių, kurie kreipiasi į įstaigą norėdami atsikratyti poreikio vartoti haliucinogeninius grybus, mūsų krašte kol kas yra vienas kitas. Tai ne itin populiarus kvaišalas, bet gali būti, kad tai - tik laiko klausimas", - sakė Ž.Nutautienė.

Mūsų krašte populiaresni sintetiniai narkotikai, kuriuos paruošti daug paprasčiau. Tačiau haliucinogeninių grybų reklama tampa vis aktyvesnė. Akcentuojama tai, kad jie yra pigūs, lengvai auginami arba net nemokamai randami miške. Todėl kuriami tinklalapiai, kuriuose yra nurodoma, kaip juos paruošti vartoti namų sąlygomis. Itin daug informacijos yra anglų kalba.

KAPLC Konsultacinės poliklinikos vedėja Vilma Pukelevičienė teigė, kad vartojantieji haliucinogeninius grybus į specialistus nesikreipia, nes tai jų svaiginimosi karjeroje dažnai tėra pereinamasis etapas. "Besisvaiginantieji yra tingūs ir neretai renkasi tuos narkotikus, kuriuos lengviau paruošti. Tarkim, kanapes. Todėl jų ir pasiūla didesnė", - tvirtino KAPLC darbuotoja. Be to, per daugelį darbo metų ji įsitikino, kad narkomanai išmėgina daugybę narkotinių ir haliucinogeninių medžiagų.

Visai neseniai į V.Pukelevičienę kreipėsi vyriškis, kurio sūnus namie augino haliucinogeninius grybus. Jis teiravosi apie jų poveikį, kaip greitai gali atsirasti priklausomybė nuo jų. Tačiau pats vaikinas pas specialistus taip ir neatėjo. "Lietuvoje yra ir gėlių, ir žolių, turinčių haliucinogeninį poveikį. Kol tuo nesidomi, sunku net įsivaizduoti, kiek kvaišalų dera aplinkui", - LŽ sakė V.Pukelevičienė.

Anot A.Klišonio, haliucinogeninių grybų sporos į Lietuvą įvežamos taip, kad muitinėje jų aptikti neįmanoma.

Haliucinogenų pilna visur

Kauno medicinos universitete 50 metų dirbusi kelių knygų apie psichostimuliatorius ir haliucinogenus bendraautorė profesorė Dagmara Reingardienė sakė, kad iki 2004-ųjų Lietuvoje apie narkotikus kalbėta mažai. Vėliau pasigilinti į šią sritį mokslininkų paprašė SAM valdininkai.

"Pirmieji parašėme straipsnį apie haliucinogeninius grybus, vėliau išleidome ir knygą. Haliucinogeniniai grybai itin plačiai paplitę

Rusijoje. Akivaizdu, kad jų era bręsta ir mūsų šalyje", - sakė profesorė. Anot jos, haliucinogeninių grybų pėdsakų organizme aptikti gana sudėtinga. Todėl netinkamai paruošę vartoti ir juos pavartoję asmenys, įvykus nelaimingam atsitikimui, tiesiog gali būti palaikyti savižudžiais.

"Yra buvę atvejų, kai haliucinogeninių grybų jaunuoliai įmaišė net į bulvinių blynų tešlą. Norintieji svaigintis sugalvoja keisčiausių būdų. Retas kuris jų mąsto apie savo sveikatą ar net gyvybę. Smalsumas jaunuolius dažnai veda ten, kuo geriau nesidomėti", - tvirtino prof. D.Reingardienė.

Ji pažymėjo, kad pastaruoju metu imama svaigintis ir arbatų mišiniais. Profesorė neslėpė pati per Kalėdas gavusi dovanų tokios arbatos. Tuomet ji neatkreipė dėmesio į jos sudėtį, o pakelį paprasčiausiai padėjo į spintelę. Vėliau pavartė dovaną ir aptiko joje haliucinogeninių medžiagų. "Ir tokių arbatų be jokių trukdžių galima įsigyti arbatos prekių parduotuvėje, o pirkėjas gali net nesuprasti, kokį produktą nusipirko", - perspėjo profesorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"