TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Internetinės ambicijos sukėlė abejonių

2014 10 14 6:00
Valstybės ir ES lėšomis per artimiausią penkmetį Lietuvoje planuojama pastatyti per pusę tūkstančio telekomunikacijų bokštų. LŽ archyvo nuotrauka

Pagal valdininkų sumanymą, iki 2020 metų šviesolaidinis ir bevielis interneto ryšys visą Lietuvą apraizgys taip, kad jis vienodai sparčiai veiks tiek didmiesčio centre, tiek gūdaus miško viduryje. Specialistai pripažįsta, kad šis planas - ambicingas, tačiau jiems kyla abejonių, ar jam įgyvendinti numatomi milijonai bus panaudoti efektyviai.

Sumanymas 100 proc. šalies teritoriją aprėpti interneto ryšiu, kad juo galėtų naudotis kiekvienas Lietuvos gyventojas, numatytas Susisiekimo ministerijos parengtame naujos kartos interneto prieigos plėtros iki 2020 metų plane. Valstybės ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis turėtų būti pastatyta 500-600 telekomunikacijų bokštų.

Planai - dar didesni

Valdininkų sukurtame plane numatoma, jog bendras lėšų, reikalingų, kad visų elektroninių ryšių operatorių klientai galėtų naudotis itin sparčiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) interneto ryšiu, poreikis sudaro daugiau kaip 4 mlrd. litų. Nuo indėlio į šios srities infrastruktūros plėtrą neatsiliks ir valstybė, nes privatūs elektroninių ryšių operatoriai iki 2020 metų ketina sparčiojo plačiajuosčio interneto aprėptį padidinti tik iki 89 proc. šalies teritorijos.

Tad valstybė pasiryžusi pasirūpinti tomis teritorijomis, kurios nėra įdomios verslui, - tose vietovėse pastatyti komunikacijų bokštų, iš kurių sklindantis signalas turėtų padengti visą šalį. Numatoma pastatyti 500-600 bokštų ir tam gali prireikti apie 60 mln. litų. Taip pat apie 20 mln. litų gali kainuoti bokštų eksploatacijai reikalinga įranga, žemė. Šviesolaidžių tiesimas iki bokštų atsieis apie 70 mln. litų, projekto administravimo ir kitos panašios išlaidos sudarys apie 9 mln. litų. Lėšų, kurių bendra suma galėtų siekti 159 mln. litų, sumanymui įgyvendinti tikimasi gauti iš mūsų valstybės iždo ir Europos regioninės plėtros fondo.

Nevengia pasigirti

Pastarosiomis dienomis viešėdamas Kazachstane susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė Lietuvos laimėjimus informacinių bei ryšių technologijų srityje ir pasidalijo įžvalgomis apie naujas perspektyvas. „Interneto plėtra ir sparti technologijų pažanga iš esmės keičia visų mūsų gyvenimą. Vis daugiau verslo ir socialinių procesų perkeliami į skaitmeninę erdvę. Todėl kiekvieną dieną vis aktualesni tampa mūsų gebėjimai naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis, kurios leidžia konkuruoti darbo rinkoje“, - teigė jis.

Elektroninių viešojo administravimo paslaugų plėtros srityje Lietuva yra pirmaujanti Europos Sąjungos (ES) valstybė. Mūsų šalyje jau sukurtos ir teikiamos daugiau kaip 245 viešojo administravimo e. paslaugos. Numatoma, kad iki 2020-ųjų jų bus apie 500. Per ketverius pastaruosius metus Lietuvos gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius padvigubėjo ir pirmąjį 2014 metų pusmetį siekė 41 procentą.

Interneto naudotojų taip pat nuolat daugėja: 2010-aisiais internetu kasdien naudojosi 44 proc. šalies gyventojų, o pirmąjį 2014 metų pusmetį - jau 57 procentai. Planuojama, kad iki 2020 metų internetu naudosis ne mažiau nei 85 proc. Lietuvos gyventojų, o 95 proc. įmonių - sparčiuoju internetu.

Galutinio taško nepasiekia

Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažino, kad Lietuva turi plėtoti interneto ryšį, tačiau didžiausia problema vis dar yra „paskutinės mylios“ įgyvendinimas. „Tiksliau pasakius, šviesolaidis nuvedamas į gyvenvietę ar kaimą, bet iš ten jį išvedžioti iki konkrečių namų, bibliotekos ir kitokios įstaigos yra problema, nes neatsiranda norinčio tai daryti operatoriaus“, - teigė jis.

E. Masiuliui pritarė informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis. „Planas ambicingas“, - taip Susisiekimo ministerijos parengtą interneto prieigos plėtros planą įvertino pašnekovas. Anot jo, jei pavyktų šį planą įgyvendinti, sumažėtų atskirtis tarp miesto ir kaimo. „Tačiau kiek tai ekonomiškai realu, kol kas sunku pasakyti“, - kalbėjo D. Paršonis.

Specialistas pabrėžė, kad technologijos iki 2020 metų gali labai pasikeisti. Tad iš pradžių, pastačius bokštus, jų įranga bus moderni, bet jau po kelerių metų pasens ir teks ją keisti, o tai kainuoja labai didelius pinigus. Esą visiškai neaišku, kas ryšis tokioms investicijoms.

Bokštai - valstybės, antenos - ne

Anot parlamentaro E. Masiulio, didžiausių abejonių kelia sumanymas valstybės lėšomis statyti antžeminius bokštus interneto ryšiui. Mat Lietuvoje ir taip veikia kelios stambios telekomunikacijų bendrovės, konkuruojančios tarpusavyje ir investuojančios į ryšių infrastuktūrą. Todėl kažin ar valstybei vertėtų su savais telekomunikacijų bokštais įsitraukti į telekomunikacijų bendrovių tarpusavio kovas. „Nemanau, kad tai būtų efektyviai naudojami pinigai“, - sakė parlamentaras.

Abejonių neslėpė ir „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius bei asociacijos INFOBALT prezidentas Kristijonas Kaikaris. Anot jo, gerinant interneto infrastruktūrą šalyje valstybė ir verslas turi bendradarbiauti bei dirbti kartu. „Privatus ir viešasis sektorius neturi tapti konkurentais, nes kova tokiomis sąlygomis tampa nesąžininga - valstybės sektorius, turėdamas šalies biudžetą ir ES lėšų, kartais tiesiog žlugdo privataus verslo atstovus“, - teigė jis.

Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorė Lina Domarkienė LŽ tikino, kad nei ministerija, nei valstybė tikrai netaps konkurentėmis telekomunikacijų bendrovėms, nes neteiks „paskutinės mylios“ paslaugų. Esą tai darys privatūs verslininkai - jie iškels antenas ant valstybei priklausančių bokštų.

Lauks rezultatų

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys LŽ pasakojo, kad panašių klausimų buvo kilę ir komitete aptariant rengiamą interneto prieigos plėtros planą.

„Siūlėme atsižvelgti į abejones keliančius sumanymus ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų apsisprendžiama dėl konkrečių darbų - kur bokštus statyti apsimoka, kad lėšos - tiek ES struktūrinių fondų, tiek valstybės biudžeto - būtų naudojamos kaip galima efektyviau“, - teigė jis. Tačiau M. Bastys negalėjo pasakyti, ar rengiant institucijoms derinti pateiktą planą buvo atsižvelgta ir į Seimo narių abejones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"