TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Internetinio balsavimo idėja juda vėžlio greičiu

2015 05 29 16:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministerija siūlo nustatyti elekroninio balsavimo teisines prielaidas ir planuoja, kad speciali informacinė sistema, leisianti organizuoti internetinį balsavimą, pradės veikti iki 2018 metų pradžios. Liberalai siekia, kad balsuoti internetu būtų galima anksčiau.

Teisingumo ministerija pateikė Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Juo siekiama nustatyti teisines ir organizacines prielaidas balsavimo internetu Lietuvoje įteisinimui, pagrindinius balsavimo internetu principus, Balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius ir saugumo reikalavimus.

Jį priėmus, bus visapusiškai pasirengta balsavimui internetu – Vyriausybė turėtų įstatyminį pagrindą steigti Balsavimo internetu informacinę sistemą ir ją testuoti. Specialistams padarius išvadą, kad informacinė sistema atitinka reikalingą saugumo ir patikimumo lygį, Seimas galėtų priimti balsavimą internetu konkrečiuose rinkimuose ir referendumuose įteisinančius teisės aktus.

Tikisi pritraukti rinkėjų

Planuojama, kad Balsavimo internetu informacinė sistema turėtų būti įsteigta ir įteisinta iki 2018 metų kovo 1 dienos. Pirminiame etape ja sistema bus galima pasinaudoti organizuojant rinkimus vienoje apygardoje arba apylinkėje, taip pat savivaldybių lygio apklausoms atlikti, patariamiesiems referendumams surengti.

Žingsnį internetinio balsavimo link raginanti žengti Teisingumo ministerija pažymi, kad elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, todėl balsuoti internetu galėtų dauguma Lietuvos piliečių. Esą tikėtina, kad balsavimas internetu paskatintų jaunimą ir užsienyje gyvenančius rinkėjus aktyviau reikšti savo valią rinkimuose ir referendumuose.

Kamuolys valdančiųjų pusėje

Internetinio balsavimo idėją aktyviai palaikančio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaro Steponavičiaus viliasi, kad praėjusių metų pavasarį Vyriausybės patvirtintas ir parlamentui pateiktas įstatymų paketas dėl internetinio balsavimo pajudės į priekį. „Tam tikra prasme lyderystės klausimas ir kamuolys yra valdančiųjų socialdemokratų rankose. Iš teisingumo ministro Juozo Bernatonio, Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo girdėjome, kad socialdemokratai palaikys šią idėją. Žodžius reikia paversti realiu darbu ir veikla Seime“, - pabrėžė jis.

Pasak G. Steponavičiaus, liberalai siekia, kad balsavimas internetu būtų įteisintas nuo 2016 metų. „Jeigu rugsėjo ar spalio mėnesį būtų priimti sprendimai dėl įstatymo, visi organizaciniai projektiniai darbai būtų greitai padaromi. Mano žiniomis, pasaulyje yra kelios kompanijos, kurios turi patirties diegiant tokias sistemas. Tada 2016 metams reikėtų planuoti atitinkamus finansus, samdyti geriausius specialistus iš užsienio ir judėti į priekį“, - aiškino jis.

Įžvelgia grėsmes

Internetiniam balsavimui prieštarauja konservatoriai. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, jų pozicija atsargi ir šiek tiek skeptiška, žinant, kad beveik nei viena Europos valstybė, išskyrus Estiją, nėra įteisinusi internetinio balsavimo. „Nematau rimtų, objektyvių priežasčių, kodėl mums reikėtų internetinio balsavimo. Suprantama, kad tai aktualu emigracijoje esantiems mūsų piliečiams. Vienu metu buvome pritarę daliniam variantui – leisti internetinį balsavimą tiems, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ne Lietuvoje. Tačiau gyvenantiems mūsų šalyje yra sudarytos puikios sąlygos balsuoti: nebūtinai savo mieste, tai galima daryti iš anksto. Kam rizikuoti, kad kažkas sugebės nulaužti mūsų kompiuterines sistemas, padaryti kažkokią įtaką? Pagaliau nebus užtikrintas slaptas balsavimas. Iškyla daug praktinių ir konstitucinių problemų“, - pažymėjo J. Razma.

Planai 2018 metais paleisti Balsavimo internetu informacinę sistemą, kelia klausimų parlamentarui. Anot jo, tokiu būdu Vyriausybė žaidžia viešųjų ryšių žaidimus. Iš vienos pusės sako, kad ji – už internetinį balsavimą ir tokiu būdu įsiteikia rinkėjams, kurie palaiko tokią idėją. Kita vertus, internetinio balsavimo galimybė atsirastų tik kitą kadenciją, o taip pamaloninami rinkėjai, novatorišką balsavimo būdą vertinantys skeptiškai.

Estai internetu balsuoja dešimt metų

Neabejotina elektroninio balsavimo srities lyderė yra Estija, kurioje piliečiai nuo 2005 metų turi galimybę balsuoti internetu vietos savivaldos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsavusių internetu Estijos piliečių dalis nuolat auga – nuo 1,9 proc. 2005 metais iki 31 proc. 2015 metų rinkimuose į Estijos parlamentą.

Prancūzijos piliečiai, gyvenantys už Prancūzijos ribų, nuo 2009 metų balsuodami internetu renka Išeivijos asamblėją. Vietos savivaldos rinkimuose balsavimas internetu organizuojamas Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje. Balsuoti internetu vietos rinkimuose gali Šveicarijos Neuchatel, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai. Balsavimas internetu buvo sėkmingai išbandytas keliose savivaldybėse Norvegijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"