TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Interneto gandai - naujųjų laikų folkloras

2010 12 16 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas Povilas Krikščiūnas yra sukaupęs bene didžiausią grandininių laiškų kolekciją. Rašiniai, neretai tik teršiantys virtualiąją erdvę, tapo jo mokslinių tyrimų objektu.

Drastiškos delfinų žudynės, pasibaisėtinos citrinos su narkomanų krauju, AIDS užkrėsti švirkštai kino teatrų kėdėse. Apie tokių ir panašių elektroninių laiškų atsiradimą ir virsmus kalbama mokslininko parengtoje studijoje "Virtualybės link", kuri turėtų pasirodyti kitąmet.

Grandininiai laiškai siuntinėjami paprastu ar elektroniniu paštu, reikalaujama juos nukopijuoti ir platinti toliau. Susidomėjęs šiuo ilgą istoriją turinčiu reiškiniu folklorininkas visa galva paniro į moderniųjų laikų folklorą. "Daug kas mano, kad folkloras - tai kažkas itin seno, atėjusio iš XIX amžiaus ar dar anksčiau. Tačiau tai nenutrūkstantis vyksmas. Vakarų tyrinėtojai kur kas anksčiau neteko gyvos folkloro tradicijos, todėl intensyviau domisi naujais reiškiniais. Lietuvoje tokie tyrimai dar tik įsibėgėja", - teigia P.Krikščiūnas.

Rytų Europoje ir Rusijoje folkloras ilgai laikytas sakytinio žodžio menu, tad pirmiausia akcentuota estetinė kūrinio vertė. Tačiau beveik nebūta tarpdalykinių tyrimų, apeita nevalstietiškųjų sluoksnių ir rašytinė liaudies kūryba.

"Folkloras neišvengiamai kuriamas bet kokioje bendruomenėje. Dabar turime internautų bendruomenę, taigi folkloro greičiausiai rasime ir čia. Tik plinta jis nebe žodžiu ar užrašais. Tai gali būti siunčiama elektroniniu paštu, skelbiama interneto svetainėse, aptarinėjama pokalbių forumuose", - sako pašnekovas.

Beveik nieko tautiško

Grandininiai laiškai laikomi gandų masyvo dalimi. Čia susipina bent kelių žanrų - miesto legendų, paskalų, tikėjimų, maginių ir pramoginių grandininių laiškų keliai. Daugelį tautiečių neseniai įbaugino nebe pirma, bet gana intensyvi gąsdinimų apie švirkštus, esą paslėptus Vilniaus kino teatruose, Kalvarijų turgavietėje ar net bankomatuose, banga. Iš elektroninio pašto "siaubinga žinia" persimetė ir į socialinius tinklalapius.

"Tačiau nieko tautiško čia nėra", - tikina P.Krikščiūnas. Laiškas gali būti lietuviškas, bet tai nereiškia, kad jis Lietuvoje sukurtas. Peržiūrėję prikabinamų "PowerPoint" bylų (PPS) duomenis įsitikiname, kad nei juose nurodoma autoriaus pavardė, nei kūrinio pavadinimas nėra lietuviški. Dažniausiai verčiama iš anglų, ispanų, prancūzų, rusų kalbų. Antai galima spėti, kad minėto gando apie švirkštus užuomazga - Prancūzijoje, viename Paryžiaus priemiestyje. Šis perspėjimas prieš gerą dešimtmetį plito su konkrečiomis policijos pareigūnų pavardėmis, realiais vietovardžiais. Dabar tas pats gandas pasiekė Lietuvą, tik jame jau įrašyti Vilniaus kino teatrai, žinomų mūsų medikų ar pareigūnų pavardės.

Kitimo ypatumai

"Folkloras gyvas variantais. Net ir labai norėdamas įvykio niekada neatpasakosi lygiai taip pat. O kur dar noras pateikti jį savaip. Tad iš lūpų į lūpas perduodama istorija apauga vis naujomis detalėmis. Puiki iliustracija - daugelyje kraštų žinomas ir Jeano de La Fontaine sueiliuotas pasakėčios siužetas apie dvi drauges: viena sakosi, kad jos vyras padėjęs didžiulį kiaušinį ir liepia to niekam nesakyti. Bet vakare visas miestas žino, kad tas vyras padėjo per šimtą kiaušinių. Belieka pridurti, kad tuoj perės", - šypsosi folkloristas. Interneto folkloro sklaida turi savų ypatumų. "Platinant žinią elektroniniu paštu pakanka paspausti forward ir turėsime visiškai tapatų naują pranešimą. Kita vertus, keblu stebėti, ar el. pašte gandai keičiasi ir kaip tai vyksta, jei nesi vienas iš ryšio dalyvių", - lygina P.Krikščiūnas.

Jis pasakoja apie dar vieną internautų pomėgį - iš spausdintų šaltinių "gaudyti" ir siuntinėti įdomesnius literatūros kūrinius. Internete jie kaipmat netenka autorystės. "Kiek tokių Juozo Erlicko minčių, Gintaro Beresnevičiaus tekstų esu gavęs... Būna ir priešingai - autoriams priskiriami ne jų parašyti kūriniai. Įdomi vieno politikos apžvalgininko papasakota istorija apie amerikietę žurnalistę, kuri parašė sąmojingą straipsnį, įsivaizduodama sakanti kalbą absolventams. Kažkas šią kalbą internete paleido kaip rašytojo Kurto Vonneguto sveikinimą ir... žurnalistė buvo apkaltinta plagiatu!" - pasakoja P.Krikščiūnas.

Kadaise ir dabar

Anot folklorininko, įvairias baimes pučiantys šiuolaikiniai gandai tėra senos tradicijos tąsa. Kaip atpažinti sutiktą anapusinio pasaulio būtybę ir kaip su ja elgtis, kaip atkerėti raganos užkerėtą gyvulį ir pan. kadaise mokė mitologinės sakmės. Dabar patarimai dalijami internetu.

"Šiandienos baimės dažnai siejamos su nesuvoktu modernios technikos veikimu. Dažnai spalvos tirštinamos, pridedama drastiškų vaizdų. Antai prie laiško, perspėjančio nekalbėti kraunant mobilųjį telefoną, pridedama žaizdotų rankų nuotraukų. Techniškai taip nutikti gali tik naudojant nepritaikytą konkrečiam modeliui įrangą arba jai sugedus. Tačiau žmonės tiki tokiomis žiniomis ir noriai jas platina, į jas nesigilindami. Kodėl tai vyksta? Kodėl žmonės žiūri siaubo filmus? Kodėl kuriamos baisios istorijos? Gal sukeliant baimę mokomasi ją nugalėti? Juk laikydamasis principo "viskas į bloga" tarsi ruošiesi blogiems įvykiams, o jiems nutikus, problemos nebėra tokios baisios. Bet čia jau psichologijos dalykai", - svarsto P.Krikščiūnas. Jo nuomone, senovinių sakmių ir interneto gandų varomoji jėga ta pati - pagąsdintas žmogus darosi apdairesnis, jis skatinamas tikrinti informaciją.

Magijos apraiškos

Panašumų mokslininkas randa ir kitur. "Itin daug magijos apraiškų yra užkalbėjimuose, burtuose ir tikėjimuose, mitologinėse sakmėse. Jos galima rasti ir dabartiniuose elektroniniuose laiškuose, paauglių (dažniausiai mergaičių) platinamose SMS žinutėse, siejamose su meilės magija. Tekstą ir pridedamą piešinį ar ženklų kombinaciją reikia persiųsti tam tikrą skaičių kartų, kitaip vaikinas nemylės. O juk grasinimas nelaimėmis - elgesio, kurio esą privalu laikytis, pavara. Tai jau primena senuosius maginius laiškus, eksploatavusius kai kurias liaudiškojo pamaldumo tradicijas", - sako P.Krikščiūnas.

Įtakos siekio vedami

Bet koks žmogaus poelgis turi savo paskatą. Viena grandininių laiškų kūrėjų ir siuntinėtojų veiklos priežasčių - noras pasijusti reikalingam, galinčiam padėti, įtakingam ar galingesniam. Pastarieji motyvai itin ryškūs kalbant apie programišius ar "spamerius", elektroninių pašto dėžučių šiukšlintojus. Žinomas "spamerių" sumanymas sutrikdyti palydovinių sistemų tinklo "Ešelonas" darbą. Tai - pasaulinio masto informacijos sekimo sistema, be kita ko, kontroliuojanti ir elektroninio pašto žinutes, blokuojanti šio pašto šiukšles, kuriomis laikomi ir reklaminiai pranešimai. Tinklo priešininkai ėmėsi kurti ir skleisti laiškus, vartodami kuo daugiau sistemos aptinkamų raktažodžių, taip norėdami perkrauti ją darbu ir sužlugdyti. Dar vienas garsus pavyzdys - maždaug 1994 metais sklidusius įspėjimus dėl "Good Times" kompiuterių viruso. Esą atvėrus prisegtą bylą kompiuteris bus nepataisomai sugadintas. Pranešimas apie virusą pasirodė besąs pokštas, tačiau neišprususiai kompiuterių naudotojų bendruomenei jis įvarė šoką. Žmonės mikliai susivienijo, persiuntinėdami vienas kitam perspėjimus.

Stebina patiklumas

Anot P.Krikščiūno, nelogiškumai pranešimuose apie netikrus kompiuterių virusus labai akivaizdūs. Štai populiarūs įspėjimai neatverti laiško su priedais, kuriuose esą slypi virusai "Invitation" ir "Tronox". "Paminėjus vieną virusą, netrukus tas pats kalbama apie kitą, teigiama, kad informacija ką tik gauta. Apie pavojų esą jau žino visi antivirusinių programų kūrėjai, tik kažkodėl niekas nieko negali padaryti", - pasakoja P.Krikščiūnas.

Mokslininką, besidomintį internautų kūryba, stebina žmonių patiklumas ir gandų kūrėjų išmonė. Jų patirtimi puikiai pasinaudojo neseniai nuskambėjusios apklausos apie pastatų renovavimą kūrėjai. Raginant dalyvauti apklausoje buvo nurodyti realių institucijų pavadinimai, konkretūs organizatoriai. Tvirtinta, kad atsakyti labai svarbu - būsiančios informuotos rimtos žinybos. Nors anketos platintos be adresų, kiekviename blanke buvo nurodomas kopijuotas "unikalus šeimos ūkio kodas". Įdomi detalė - atsakymus prašyta siųsti SMS žinutėmis. Jų kaina (7,11 lito su PVM) nurodyta mažytėmis raidėmis.

"Įtariu, kad nemažai žmonių nepagalvoję puolė siųsti SMS. O juk kai kurie siūlyti apklausos atsakymai visiškai niekiniai - "neturiu nuomonės", "reikia daugiau informacijos" ir pan. Ko jie verti rimtoms žinyboms? Bet kažkas iš to gerai pasipelnė", - mano P.Krikščiūnas. Tad ar visuomenė kvailėja? "Ne, to nepasakyčiau. Panašiai buvo anksčiau, yra ir dabar", - įsitikinęs folklorininkas.

Adresų grandinės

Neatsakingai reaguojama ir į prašymus persiųsti neaiškaus turinio laiškus. Naudojant tik persiuntimo mygtuką gana greitai sukuriama milžiniška adresų grandinė. P.Krikščiūnas prisimena gavęs vieną grandininį laišką, kurio išspausdinti duomenys užimtų net 75 puslapius. Lietuvą pasiekusi grandinė pradėta platinti Rusijoje, apkeliavo kone aukščiausius "Gazprom" asmenis, centrinių šios šalies ministerijų kabinetus. Persiuntėjai nevalė pareiginių duomenų, tad matomi net telefonų numeriai. "O juk siunčiant laišką šiuos duomenis įmanoma perimti ir panaudoti platinant reklaminius pranešimus. Kad tuo suinteresuotų asmenų yra, įsitikins beveik kiekvienas el. pašto naudotojas, atsidaręs savo dėžutės šlamšto aplanką. Esama duomenų, kad tokie el. pašto adresai net būna perkami", - teigia LŽ pašnekovas.

Tiesa ar melas

Pasak mokslininko, pagal funkciją grandininius laiškus galima suskirstyti į 6 grupes: maginius, didaktinius, informacinius/dezinformuojančius, pramoginius, solidarumo ir finansinės apgaulės. Populiarūs praktiškus patarimus primenantys laiškai. Patariama, kaip naudotis telefonais, bankomatais, elektroninės bankininkystės paslaugomis, perspėjama dėl galimų aferų. Tačiau ir šie pranešimai dažnai nelogiški. Minėtinos peticijos, po kuriomis siūloma pasirašyti tiesiog gautame laiške ir jį persiųsti. Grandininio laiško principu jos pradėtos siuntinėti dar XX amžiaus pradžioje. Tik tada informacija skleista atvirukais. Naujoviškų, el. pašto peticijų P.Krikščiūnas matė nedaug. "Bene įsimintiniausia - pernai pradėjęs sklisti tekstas apie delfinų žudynes Farerų Salose. Pridedamų nuotraukų vaizdai kupini kraujo, bet komentarai kelia abejonių. Tikėtina, kad ir čia galioja gando principas - šiek tiek tiesos ir nemenkai melo," - svarsto P.Krikščiūnas.

Šiurpina medikus

"Keista, kad nelabai gausu grandininių laiškų apie sveikatą. Žinau tik porą - kaip atpažinti insultą ir ką daryti, jei netikėtai ištiko infarktas. Tačiau antruoju atveju, užuot žmogui pasiūlius visišką ramybę, rekomenduojama kosėti, - neva tai širdies masažas - ir pačiam vykti į gydymo įstaigą. O juk panaši dezinformacija gali būti net pražūtinga", - pažymi pašnekovas.

Dar mėgstama teigti, kad žinios paimtos iš patikimo medicinos žurnalo. Tačiau realiai pateikiama tik nurodomo straipsnio santrauka ar jo komentarai. Nepanašu, kad šiuos patarimus dalytų medikai. Gydytojai šiurpsta ir nuo mamų, pokalbių forumuose prisiskaičiusių apie vaikų ligas. Visos jos tikisi, kad medikai patvirtins įtikėtą informaciją, o to nesulaukusios net pyksta.

Naujoji mitologija

Tačiau kiek tiesos elektroninėje erdvėje platinamuose pranešimuose, P.Krikščiūnui nėra svarbiausia. "Šiuos gandus vertinu kaip tam tikrą virtualaus bendravimo tradiciją. Juos siečiau ir su žodžiu skleidžiamais baugiais pasakojimais - miesto legendomis, vaikų pasakotomis baisiomis istorijomis, vadinamomis "šiurpėmis". Jas sekdavo baugesnėje, dažnai pritemdytoje aplinkoje. Čia ir mokinių būrimai, dvaselių kvietimai, vedantys ryšio su anapusybe link. Interneto gandai su visu tuo turi daug bendra. Juos vadinčiau ir naująja mitologija, ir suaugusiųjų stebuklinėmis pasakomis (prancūzų sociologo Pascal Froissart terminas). Tik nelieka laiko jiems nugludinti, kaip tai buvo daroma anais ramiais, sėsliais laikais", - sako P.Krikščiūnas.

Didžiausia kolekcija

Folkloristas yra sukaupęs apie 1000 įvairiakalbių grandininių laiškų pavyzdžių. Laiškus persiunčia pažįstami, draugai, kolegos. Kažkada pasiprašius pagalbos, dabar persiuntimai tapo tradicija. Panašią medžiagą kaupia ir Vytauto Didžiojo universiteto etnologai.

Interneto folkloru pasaulyje domimasi jau keletą dešimtmečių, tačiau skelbti darbai skiriami mokslo visuomenei. "O apie tai tikrai reikia rašyti kuo paprasčiau", - įsitikinęs P.Krikščiūnas.

Ta proga jis prisiminė lenkų etnologą Janą Stanislawą Bystronį, 1938 metais išleidusį studiją "Grandininis laiškas ir kitos įdomybės". Tuo metu platinti nepagrįsti pažadai dėl greito ir didžiulio pelno siunčiant laiškus su pinigais. Kilo didžiulis ažiotažas, kai kur vos neparalyžiavęs pašto tarnybų darbo.

"Dabar, kai taip lengvai sklinda klaidinantys laiškai, irgi reikia švietėjiškos veiklos. Čia Lietuvos žurnalistus galima pagirti - panašios tematikos straipsnių tikrai nesunku rasti. Tačiau diskusijos pokalbių forumuose rodo, kad jie ne visada perskaitomi ar jais nepatikima. Kyla natūralus klausimas: ką labiau užteršiame, lengvai patikėję menamais virusais - kompiuterį ar savo sąmonę? Nemalonumų patiria ir konkretūs žmonės, kurių pavardės nurodomos po gandais. Niekuo dėti asmenys užpilami telefoniniais skambučiais, tenka juos neigti", - sako P.Krikščiūnas.

Bene populiariausias pavyzdys - laiškas, prašantis padėti vėžiu sergančiai mergaitei. Jame nurodyta ir konkrečios kauniškės gydytojos pavardė. Neteisybę išduoda jau tai, kad dėl tokios pagalbos į kiekvieną kompiuterį tektų instaliuoti programą, fiksuojančią laiško persiuntimą.

Pasitaiko, kad nevaldomos tampa kraujo donorų paieškos el. paštu. Toks pagalbos būdas iš tiesų egzistuoja, prašymai tam tikrą laiką gali būti tikri. Tačiau partizaniška persiuntėjų veikla galop visiškai diskredituoja idėją. Todėl žmonėms ne veltui kyla abejonė: "O ką gali žinoti".

Būdai pasitikrinti

Pasitaiko ir patikimų perspėjimų. Todėl abejotino turinio laiškus siūloma pasitikrinti specializuotose elektroninio pašto šiukšlių svetainėse:

www.esaugumas.lt (lietuviška svetainė); www.breakthechain.org (angliška svetainė); www.hoaxbuster.com (prancūziška svetainė);

www.strack.xaker.ru/icq_spam.htm (rusiška svetainė); www.atrapa.net (lenkiška svetainė); www.nospam-pl.net/hoax.php (lenkiška svetainė).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"