TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Interneto sukčiai semia pinigus

2011 01 29 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Stambių aferistų šešėlyje patogiai įsitaisę smulkūs lupikautojai aptiko aukso gyslą - nišą interneto erdvėje. Sėkmę jiems garantuoja žmonių patiklumas ir tai, kad už išviliotas 130 litų neviršijančias pinigų sumas baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai internetinius sukčius neoficialiai skirsto į "išsilavinusius" ir "išmone nepasižyminčius". Teisėsaugininkams rūpesčių kelia abi šios labai skirtingos, kiek pašaipiai vadinamos apgavikų kategorijos.

Tačiau smulkiųjų, arba, kaip pareigūnai vadina, "išmone nepasižyminčiųjų", Lietuvoje yra keliskart daugiau nei pirmųjų. Ši aplinkybė smulkiems lupikautojams taip pat teikia pranašumų. Kaip ir sugalvota taktika: iš žmonių išviliojamos nedidelės 130 litų (1 MGL- minimalaus gyvenimo lygio) neviršijančios sumos. Nesėkmės atveju už tokį nusikaltimą numatyta vien administracinė atsakomybė, o nedideles pinigų sumas praradę žmonės dažniausiai į tai numoja ranka ir tik itin retais atvejais kreipiasi į teisėsaugininkus. Tačiau pareigūnai tikina, kad smulkius interneto sukčius pričiupti visai nesudėtinga, ir ragina nukentėjusiuosius nenuleisti rankų.

Tipiškas scenarijus

Pastaruoju metu policijos suvestinėse pagausėjo pranešimų apie elektroninėje erdvėje nukentėjusius žmones. Pinigus praradusieji pasakoja panašias istorijas apie apgavikų kruopščiai paspęstus spąstus. Per praėjusius metus susiformavo tipiškas tokių nusikaltimų scenarijus - įvairiuose interneto puslapiuose dedami skelbimai, juose siūloma už akivaizdžiai mažesnę kainą įsigyti avalynės, drabužių ar namų ūkio apyvokos daiktų. Tai kaipmat patraukia dažnai pinigų stokojančių žmonių dėmesį.

Potencialių klientų neatbaido nė reikalavimas į nurodytą banko sąskaitą pervesti avansą arba visą pinigų sumą. Atlikus pavedimą ramiai laukiama, kol prekė bus atsiųsta, o nerimauti pradedama tik pasibaigus sutartam terminui.

Guvesniems apgavikams tik tiek laiko ir reikia pėdsakams paslėpti - sukurto skelbimo duomenims ištrinti. Net ir gudresnių pirkėjų, prieš tai spėjusių išsisaugoti pardavėjo mobiliojo telefono numerį, dažnai laukia nusivylimas. Pasibaigus sutartam laikui, prekės taip ir neatsiuntęs pardavėjas paprastai tampa "vartotoju, kurio telefonas išjungtas arba yra už ryšio zonos ribų".

Panašus tokio pobūdžio sukčiavimo atvejis užregistruotas praėjusią savaitę Telšiuose. Į policijos pareigūnus kreipėsi 26 metų moteris. Ji pranešė, kad 2010-ųjų gruodžio 19 dieną interneto puslapyje "www.manodrabuziai.lt" pirko batus. Pardavėjas, prisistatęs Tomo M. vardu, įtarimų nesukėlė. Už prekę į nurodytą sąskaitą telšiškė iškart pervedė 105 litus, tačiau prekės moteris nesulaukia iki šiol. Pinigus "priglaudęs" pardavėjas dingo kaip į vandenį.

Apgalvota iki smulkmenų

Nukentėjusiųjų nuo smulkių interneto sukčių - gausybė. Internete apstu ir įvairių diskusijų, jose aptariamas vienas ar kitas sukčiavimo atvejis. Žmonės kruopščiai dalijasi skelbimų nuorodomis, kuriomis sekdamas gali susipažinti su sukčių lyg ant lėkštutės patiekiamais kabliukais.

Pavyzdžiu galėtų būti tipiška praėjusių metų pabaigoje nukentėjusios merginos istorija. "Ilgą laiką aktyviai ieškojau, kur galėčiau įsigyti žieminę striukę. Internete radau sau tinkamą. Striukės kaina jau buvo sumažinta nuo 150 iki 70 litų. Iš pradžių skelbimas man kėlė įtarimų. Tačiau perskaičiusi, kad striukę parduoda "būsima mama", pasvarsčiau, kad nėščiai moteriai dauguma drabužių tapo per maži, o prieš šventes ji paprasčiausiai galėjo pritrūkti pinigų", - patirtimi dalijosi vardu neprisistačiusi internautė. Mergina susisiekė su skelbimo autore nurodytu telefonu.

Pardavėja patvirtino, kad skelbimas tikras, o striukė iki šiol neparduota, tad prekės kaina dar buvo sumažinta iki 60 litų. "Apsidžiaugiau, nes būtent tokią sumą pinigų buvau pasiryžusi išleisti. Sutikau pervesti pinigus į nurodytą banko sąskaitą. Prieš tai patikrinau pardavėjos vardą, pavardę bei banko sąskaitos numerį interneto portalo sukurtoje "juodojoje narių bazėje". Neatsirado nė menkiausio pagrindo manyti, kad pateksiu į sukčių pinkles", - pasakojo nukentėjusioji. Pinigus ji netrukus pervedė į gavėjos sąskaitą ir laukė striukės. Tačiau jos belaukdama kartą užklydo į tą patį interneto puslapį. Tik tuomet mergina suprato, kad galėjo būti apgauta - "būsimos mamytės" skelbimo apie parduodamus įvairius drabužius neliko nė ženklo. "Supratau, kad kažkam švenčių proga padovanojau 60 litų. Pinigus, kurie man pačiai buvo reikalingi kaip oras. Nuleidau rankas ir... vėl pradėjau taupyti", - istorijos atomazgą atskleidė nukentėjusioji. Ji, kaip ir daugelis, į policiją nesikreipė.

Dažniausiai nusispjauna

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus (ENTS) vyresnysis tyrėjas Danas Tamkevičius LŽ patvirtino, kad pranešimai apie interneto sukčius policijos įstaigas pasiekia retai. "Kaune neseniai buvo užregistruoti du sukčiavimo internete atvejai. Tačiau nukentėjusieji patys atgavo pinigus. Policijos įsikišimo neprireikė, nes pinigus praradę žmonės susirado "pardavėjo" mobiliojo telefono numerį ir su juo susisiekė. Grasinimai kreiptis į policiją vyruką ne juokais išgąsdino. Šis net ėmė atsiprašinėti, apgailestauti, kad iki šiol pats "nesusiprotėjo" grąžinti pinigų", - LŽ pasakojo D.Tamkevičius.

Pareigūnas tvirtino, kad žvelgiant į bendrą situaciją ir susiformavusias tendencijas nuo interneto sukčių nukentėjusių asmenų yra keliskart daugiau, nei rodo statistika. Tačiau nedideles sumas praradę žmonės dažniausiai nė nebando ieškoti teisybės.

Vienintelė nauda, kurią nukentėjusieji gauna, - pamoka, kad negalima pasitikėti nepažįstamų asmenų gerumu ir nuoširdumu. "Nukentėjusieji, pasiryžę ieškoti teisybės, dažniausiai savo elgesį motyvuoja principiniu noru pamokyti sukčių. Tačiau apgavikai būna apgalvoję viską iki smulkmenų - jie stengiasi išvilioti pinigų sumas, neviršijančias 130 litų. Tokia nusikalstama veika Administracinių teisės pažeidimų kodekse įvardyta kaip smulkus svetimo turto pagrobimas", - pasakojo D.Tamkevičius. Įkliuvusiems interneto sukčiams gali tekti susimokėti baudą nuo 300 iki 700 litų arba už grotų praleisti nuo dešimties iki trisdešimties parų. Įprasta, kad pirmą kartą įkliuvę apgavikai išsisuka susimokėję baudą.

Tai, kad keliasdešimt litų praradę žmonės nelinkę ieškoti teisybės, LŽ patvirtino Marijampolės, Šiaulių, Tauragės ir Alytaus policijos komisariatų atstovai. Šiuose miestuose nuo interneto sukčių nukentėjusius asmenis oficialiai per metus galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Marijampolėje 2010-aisiais dėl patirtų nuostolių perkant prekes interneto svetainėse į policiją kreipėsi devyni asmenys. Šiauliuose per metus užregistruoti viso labo trys tokie atvejai. Tauragėje, kur apgavikai aktyviau darbavosi antroje metų pusėje, - penki sukčiavimo atvejai.

Alytaus apskrities VPK atstovė Simona Ludavičiūtė pasakojo, kad apskrityje praėjusiais metais pradėti tik penki ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo internete. "Nustatyti asmenį, kuris neva parduodamas prekę nurodo savo anketinius duomenis, banko sąskaitos numerį, nesudėtinga", - LŽ pabrėžė S.Ludavičiūtė.

Tyrimai nesudėtingi

D.Tamkevičius patvirtino, kad nustatyti pardavėjo sukčiaus tapatybę pakanka nurodytą banko sąskaitą susieti su jos savininku. Pareigūnas paneigė nuogąstavimus, kad smulkesni apgavikai banko sąskaitas atidaro asocialių asmenų vardu. "Taip "žaidžia" stambesni nusikaltėliai, kuriems 100 litų - ne pinigai. Smulkūs sukčiai nesigilina į tokias gudrybes", - pabrėžė ENTS tyrėjas.

Jo teigimu, ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai retai atsiduria aklavietėje. Įvairiausių būdų sukčiauti atrandantys asmenys neišvengiamai palieka pėdsakų, kuriuos nesunku aptikti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Pareigūnai turi galimybę patikrinti internete atliktus veiksmus, nustatyti vietą, iš kurios buvo prisijungta prie interneto. Išsamiau šią temą komentuoti teisėsaugos atstovai vengia, mat stengiasi neatskleisti nusikaltimo tyrimo instrumentų. Juk straipsnį perskaitęs sukčius jais taip pat gali pasinaudoti.

D.Tamkevičius atskleidė, kad šiuo metu itin suaktyvėjo didesnio uždarbio siekiantys sukčiai. Labiau išprusę nusikaltėliai užsidirba "pardavinėdami" automobilius. Mažesnio pasipelnymo siekiantys apgavikai patiklių pirkėjų dažniausiai prašo pervesti avansą, o tada dingsta nepalikę jokios žinutės apie save.

Tačiau stambesni nusikaltėliai sukuria specialius interneto puslapius, nors šie yra ne kas kita, kaip fikcija. Dažniausiai tokie sukčiai tvirtina atvežantys automobilius iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Visą sumą sumokėjusiam asmeniui suteikiamas specialus skaičių kodas. Jį turintis klientas specialiai sukurtame puslapyje gali patikrinti, kurioje vietoje esamu momentu yra jo neva įsigytas automobilis. "Virtualiai atrodo, kad automobilis juda Lietuvos link, tačiau klientas yra paprasčiausiai mulkinamas. Taip sukčiai laimi laiko sumėtyti pėdsakus", - praktinį sukčiavimo pavyzdį pateikė D.Tamkevičius. Tokių nusikaltimų tyrimą apsunkina tai, kad nusikaltėliai naudojasi užsienio bankų paslaugomis, tad gauti jų informaciją prireikia laiko.

"DnB Nord" banko atstovas ryšiams su visuomene Andrius Vilkancas LŽ pasakojo, kad sukčiavimų internete ypač pagausėjo prieš didžiąsias metų šventes. "2010-ųjų pabaigoje turėjome atvejį, kai vienoje interneto svetainėje buvo paskelbta apie viliojamą išpardavimą. Lyg tarp kitko buvo nurodyta banko sąskaita, į kurią turėjo plaukti pirkėjų pinigai. Suvilioti žmonės pradėjo aktyviai domėtis pasiūlymais. Banko specialistai pastebėjo įtartinus pinigų srautus, pranešė apie tai teisėsaugos institucijoms. Šiuo metu vyksta tyrimas, tad interneto puslapyje nurodyta banko sąskaita yra užšaldyta", - pasakojo A.Vilkancas.

Atlikęs pinigų pavedimą, bet laiku supratęs, kad pateko į sukčių spąstus, žmogus gali kreiptis į banką su prašymu anuliuoti neįvykdytą operaciją. "Tačiau bankas negali vertinti, ar kažkam neįtikęs asmuo yra sukčius. Šią funkciją turėtų atlikti policijos pareigūnai. Todėl rimtesnių veiksmų bankas gali imtis tik sulaukęs teisėsaugos atstovų oficialaus rašto", - pabrėžė banko atstovas.

A.Vilkancas patarė atsakingiau vertinti itin patraukliai atrodančius pasiūlymus. "Žmonės neturėtų pamiršti, kad pavedimo atlikimas prilygsta pinigų atidavimui iš rankų į rankas. Kiekvienas iš mūsų atėjęs į parduotuvę nesako, kad dabar sumokėsiu pinigus, o prekę pasiimsiu kada nors vėliau. Pinigus reikia mokėti tik už gautą prekę", - akcentavo A.Vilkancas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"