TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Interpeliacijų botagu Seimas nepiktnaudžiauja

2016 01 30 6:00
Interpeliacijos „mėsmalę“ Seime šią kadenciją teko atlaikyti tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kitaip nei ankstesnės kadencijos parlamentas, per ketverius metus skelbęs interpeliacijas beveik pusei tuometės Vyriausybės ministrų, dabartinis Seimas šio veiklos „žanro“ beveik nepraktikuoja. Per pustrečių metų Seime buvo surengtos vos dvi interpeliacijos.

Interpeliacijos „mėsmalę“ Seime šią kadenciją teko atlaikyti dviem socialdemokratams – eurokomisarui, tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Krašto apsaugos ministerijos vadovui Juozui Olekui.

Dar trys Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės nariai sulaukė parlamentarų grasinimų surengti Seime patikros egzaminą. Du jų – tuometė ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas – nelaukė, kol žodiniai ketinimai bus įkūnyti, ir atsistatydino patys. Perspėjimai dėl galimos interpeliacijos nepalaužė socialinės apsaugos ir darbo ministrės „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės: nors dažnai kritikuojama, trauktis kol kas ji neketina.

Interpeliacijos „mėsmalę“ Seime šią kadenciją teko atlaikyti ir krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

Politologų teigimu, koalicinės Vyriausybės ministrus nuo interpeliacijos botago patikimai saugo gana stiprios valdančiosios daugumos pečiai. Todėl ir naujausias opozicijos sumanymas užkurti pirtį žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei veikiausiai bus pasmerktas žlugti.

Atkreipė dėmesį į problemas

Interpeliacijų sezoną šios kadencijos Seime pradėjo V. P. Andriukaitis. Sveikatos apsaugos ministro poste jis tebuvo dirbęs pusmetį, tačiau nepasitikėjimą inicijavęs opozicinis Liberalų sąjūdis socialdemokrato nuodėmes surašė keliuose puslapiuose. Daugiausia klausimų buvo dėl kalbų apie privatų medicinos sektorių, mažėjantį finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat dėl ministro politinės komandos. V. P. Andriukaitis interpeliaciją priėmė lyg dovaną, džiaugėsi proga iš Seimo tribūnos išdėstyti savo tiesas ir net pats drauge su opozicijos atstovais pasirašė savo „kaltinamąjį aktą“. Kaip galima buvo numatyti, interpeliacija nepavyko. Balsuojant dalyvavo mažiau nei pusė Seimo narių, nepasitikėjimą parėmė vos 38 politikai.

Dėl antros interpeliacijos herojaus veiklos neprireikė net slapto balsavimo. Kai Seimo tribūnoje į pateiktus klausimus dėl lėktuvo, nukritusio į Baltijos jūrą, ir pilotų gelbėjimo operacijos atsakė krašto apsaugos ministras J. Olekas, parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo atsakymams buvo pritarta. „Visi mano, kad interpeliacija yra rezultatyvi tik tada, jei ministras atstatydinamas. Šiuo atveju interpeliacijos pirmas uždavinys yra atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, parodyti Vyriausybės arba atskirų ministrų klaidas“, – tuomet kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Pasitraukė patys

Ūkio ministerijai prieš pustrečių metų vadovavusios B. Vėsaitės kelionė Į Kazachstaną užsakomuoju reisu verslo klasės lėktuvu perpildė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos kantrybės taurę. Konservatoriai apsisprendė inicijuoti ministrei interpeliaciją. Kaip žinoma, lėktuvą buvo užsakiusi bendrovė „Arvi“, kuri tuo metu derėjosi su Ūkio ministerija dėl LEZ valdysiančios bendrovės steigimo sąlygų. Atsistatydinti B. Vėsaitę tuomet paragino ne tik opozicija – panašų požiūrį, net nelaukdama etikos sargų išvadų, išsakė ir valdančiųjų politinė taryba. Ministrei nieko kito nebeliko, kaip tik palikti postą.

2014-ųjų spalį opozicijai pradėjus rinkti parašus dėl interpeliacijos vidaus reikalų ministrui D. A. Barakauskui, šis pareigų atsisakė savo noru. Impulsas skelbti nepasitikėjimą „tvarkiečiu“ buvo prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtas tyrimas dėl prekybos poveikiu stambiu mastu, siekiant už atlygį daryti įtaką dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdytų viešųjų pirkimų. Tuomet buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atliktos kratos.

Liberalai du kartus pernai ketino „bausti“ A. Pabedinskienę. Metų pradžioje ministrei priekaištauta dėl nevykdomos skolose skendinčios „Sodros“ reformos, socialinės globos įstaigas krečiančių skandalų, socialinio modelio rengimo. Prasidėjus rudens sesijai svarstyta idėja A. Pabedinskienei skelbti interpeliaciją po tragedijos Vilijampolėje, kai žuvo vienuolikmetis. Tačiau liberalų lyderis Eligijus Masiulis tuomet pripažino, kad procesas į priekį pajudėtų tik tuo atveju, jei atsirastų šią mintį palaikančių valdančiųjų.

Ankstesnę Seimo kadenciją interpeliacijas teko atlaikyti net šešiems A. Kubiliaus Vyriausybės ministrams, septintas jos nelaukė – pasitraukė pats.

Gera mokykla

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, ankstesnės kadencijos opozicija (dabartinė valdančioji dauguma) reiškėsi aktyviau, buvo dinamiškesnė ir efektyviau išnaudojo tuometės Vyriausybės klaidas. Dabartinė Seimo opozicija yra pasyvesnė, be to, mažesnė. Tačiau, anot politologo, net ir nedidelė opozicinė grupė gali daug padaryti, privesti prie atsistatydinimo, jei tai daro kvalifikuotai ir organizuotai. Akivaizdu, kad dabartinės Seimo opozicinės frakcijos nėra tokios vieningos, kaip gali atrodyti.

„Kita vertus, šios valdančiosios daugumos ministrai nuo pat pradžių buvo atsargesni, suprato, kad kiekvienas jų žingsnis, sprendimas bus atidžiai stebimas. Tie ministrų atsistatydinimai ir buvo dėl kvailos elgsenos“, – LŽ sakė politologas.

Vis dėlto pagrindinė nedidelio interpeliacijų skaičiaus priežastis, L. Bielinio teigimu, „gerai organizuota, bent jau viešumoje nekonfliktuojanti ir pernelyg aštriai viduje nesivaidijanti koalicija“. Tokia koalicija blokuoja užmojus interpeliuoti jos ministrus. Politologo įsitikinimu, interpeliacija ar jos grėsmė politikoje labai naudingas dalykas. „Tai atliktų darbų įvertinimas, pozicijos raiška, sugebėjimas pristatyti tikslus, įtikinti visuomenę ir oponentus savo teisumu. Tai – didelė mokykla. Gal ir skaudu tiems, kurie pakliūva į tokią mašiną. Bet toks demokratinės politikos dėsnis“, – pabrėžė jis.

Pagal Seimo statutą sesijos metu interpeliaciją ministrui pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti jų priimtų sprendimų motyvus, gali pateikti ne mažesnė kaip penktadalio Seimo narių grupė. Per vieną sesiją pakartotinai teikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui negalima.

Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su juo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Kad ministras netektų posto, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė Seimo narių – 71.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"