TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Intrigų kaltūnai vaistų rinkoje

2011 09 08 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu teisėsauga atlieka net du ikiteisminius tyrimus, susijusius su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Vieną - dėl galbūt neteisėtų eksperimentų su žmonėmis medicinos įstaigoje, kuriai vadovauja sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius. Antrąjį - dėl dingusios vaistų gamybos bylos.

Kur šiame širšyne, kuris vadinasi VVKT, yra asmeninis, komercinis, politinis, o kur - viešasis interesas? O gal jis ištraukiamas kaip koziris iš sukčiaus rankovės tada, kai užkulisiuose prasideda dar vienas pasistumdymas dėl galios ir pinigų. Šiaip ar taip, LŽ išklausė abi besigrumiančias šalis - VVKT viršininką ir VVKT profsąjungos vadovus, taip pat užimančius svarbius VVKT postus, kurių jie nenori prarasti.

Reorganizacija ar susidorojimas?

"Pirmiausia reikia atsikratyti tų. Keli niekšeliai - tai dar ne mes visi. Kad ir kaip jie daugelį metų stengiasi užvaldyti tą įstaigą ir įvesti savo tvarką, bet to greičiausiai nebus. Nes anksčiau ar vėliau už tokius dalykus atpildas ateis. Neateis šiandien - ateis rytoj. Niekas neužmirštama."

Šis perlas - ne iš liūdnos šlovės Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos, bet iš VVKT viršininko Gintauto Barcio prakalbos, pasakytos pavaldiniams gamybiniame posėdyje šių metų vasario 10 dieną.

VVKT darbuotojų profesinė sąjunga spėja, kad tie "keli niekšeliai", turintys laukti viršininko atpildo - jos nariai. Pirmiausia - profsąjungos pirmininkas, Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus (IKTS) vedėjas Donatas Stakišaitis ir tarybos narys, VVKT viršininko G.Barcio pavaduotojas Rimas Jonas Jankūnas.

Atpildu, jų manymu, grasinama už tai, kad skundė A.Lukašenkos metodais priimtus viršininko sprendimus. Pavyzdžiui - priverstinį konfidencialumo sutarčių sudarymą, kurio neteisėtumą šių metų kovą pripažino Seimo kontrolierius. Taip pat - konkursą į VVKT vadovo postą, kurio sąlygos, profsąjungos nuomone, neva buvo idealiai pritaikytos G.Barciui. Du kartus pripažinus konkursą neskaidriu, šį pavasarį G.Barcys užėmė šį postą, į kurį, tiesa, pretendavo ir pats viršininko pavaduotojas R.J.Jankūnas.

Bet svarbiausia "nuodėmė" - tai, kad IKTS drįso nustatyti pažeidimus atliekant vaistų tyrimus su ligoniais Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kuriam vadovauja sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius. Kaip skelbta, vienas tyrime dalyvavęs žmogus nusižudė.

Būtent už šiuos žygius, profsąjungos įsitikinimu, G.Barcys su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) palaiminimu dabar naikina vieną savo pavaduotojo etatą ir IKTS. Viršininkas šį veiksmą vadina reorganizacija, profsąjunga - valymu.

Savo ruožtu G.Barcys baksnoja pirštu į antrą reikalo pusę. Tarnyboje neseniai dingo itin slapta byla su vaistų gamybos paslaptimis. Įtarimai krinta ant to paties R.J.Jankūno, kurio ilgą laiką kuruojama vaistų registracija buvo virtusi beviltišku biurokratiniu vilkinimu. Kaip spėlioja lietuvių vaistų gamintojai - naudingu jų konkurentams. Primenama, kad R.J.Jankūno rankomis buvo smaugiama žymiausia Lietuvos vaistų kūrėja "Sicor Biotech" ir šis veiksmas stebėtinai sutapo su JAV farmacijos milžinės "Amgen" interesais.

Veikėjai, prisidėję prie šio smaugimo, vienaip ar kitaip yra susiję su Darbo partija. Jos globotiniu vadinamas ir R.J.Jankūnas, kurį į aukštą postą VVKT pasodino buvusio sveikatos apsaugos ministro "darbiečio" Žilvino Padaigos protežė Mindaugas Plieskis.

Išgaravo be pėdsakų

Ši detektyvinė istorija, anot farmacininkų, gali virsti net tarptautiniu skandalu.

2010 metų lapkričio 25 dieną Lietuvos vaistų ir maisto papildų gamybos įmonė "Aconitum" pateikė VVKT dokumentus dėl vaistinio preparato "Flavaxan" 100 mg kietosios kapsulės registravimo. Tai natūralios kilmės preparatas, skirtas palengvinti moterų menopauzės reiškiniams, sukurtas kaip alternatyva ne visų moterų toleruojamai pakaitinei hormonų terapijai. Žaliavą šiam vaistui gamina "Aconitum" partnerė Izraelio bendrovė "Solbar".

2011 metų kovo 14 dieną Izraelio įmonė pateikė VVKT uždarąją veikliosios medžiagos gamybos bylą. Ją sudaro itin konfidenciali informacija, susijusi su žaliavos gamybos technologija. Tokias bylas kiekviena įmonė saugo kaip savo akies vyzdį, kad konkurentai nesužinotų gamybos paslapčių ir nenukopijuotų technologinių sprendimų. Galimybės su ja susipažinti neturėjo net Izraelio bendrovės partneriai Lietuvoje - tokia teisė suteikta tik VVKT darbuotojams, įsipareigojusiems saugoti komercines paslaptis.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši ypač slapta byla tarnyboje dingo. Nesulaukdama žinių apie preparato registraciją, Izraelio bendrovė pasiteiravo lietuvių partnerių, kodėl procedūra vyksta taip vangiai, mat registracijai skirtas terminas buvo jau pasibaigęs. Atsakymas, kurio "Aconitum" sulaukė iš VVKT, šokiravo.

"Gavome paraginimą, kad žaliavų gamintojas atsiųstų bylą iš naujo. Mūsų praktikoje toks atvejis yra pirmas. Mes tiesiog neturime kaip paaiškinti partneriams, kodėl prireikė antrą kartą siųsti tą medžiagą. Jie stebisi, kaip Lietuvoje ji galėjo dingti", - pasakoja UAB "Aconitum" akcininkas ir projektų vadovas Laimis Akramas.

Gresia tarptautinis skandalas?

L.Akramo manymu, šis incidentas gali turėti liūdnų pasekmių Lietuvai. "Pats blogiausias scenarijus būtų, jeigu mūsų valstybę apkaltintų, kad nesaugome konfidencialios informacijos. Aišku, gali būti keliami ir ieškiniai. Nežinau, ar Izraelio bendrovė kels tarptautines pretenzijas. Mes esame tarsi nuošalėje, nes uždarąją bylos dalį žaliavų gamintojas siunčia tiesiogiai į VVKT, net ne per mus", - aiškina verslininkas, kurio bendrovė yra tik galutinio produkto savininkė.

Anot G.Barcio, ši istorija nemaloni ne tik dėl potencialių ieškinių, bet ir dėl to, kad gamintojai gali prarasti pasitikėjimą jo vadovaujama tarnyba. "Ypač jeigu paaiškėtų, kad ta informacija kas nors pasinaudojo", - sako jis.

Paslaptys - "į rankas"

Dėl dingusios bylos "Aconitum" liepos mėnesį dukart kreipėsi į VVKT, nurodydama, kad tarnyba pažeidė ir įstatymo nustatytą preparato registracijos terminą. Dėl to Lietuvos bendrovė informavo patyrusi 460 tūkst. litų nuostolį. Tuo tarpu Izraelio įmonė, kaip teigiama rašte, apie incidentą ketina pranešti Europos vaistų agentūrai.

Po šių raštų VVKT viršininkas G.Barcys pradėjo tarnybinį patikrinimą. Nustatyta, kad 2011 metų kovo 17 dieną įstaiga tikrai gavo iš Izraelio persiųstą uždarąją bylą ir Vaistų registracijos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zacharkienė įregistravo ją kompiuterinėje dokumentų apskaitos sistemoje. Vėliau moteris teigia perdavusi bylos lydraštį su elektronine laikmena tiesiog "į rankas" viršininko pavaduotojui R.J.Jankūnui, kuris kuruoja Vaistų registracijos skyrių.

Įdomu, kad šis veiksmas - perdavimas "į rankas" - nėra niekaip fiksuotas. Ypač slapta byla, jeigu tikėsime D.Zacharkienės liudijimu, buvo atiduota kolegiškai, be jokių formalumų, it kokia priešpiečių bandelė. Nėra jokio tai liudijančio įrašo kompiuterinėje sistemoje, kaip būtų galima tikėtis, kai perduodami tokie svarbūs dokumentai.

Pats R.J.Jankūnas ginasi jokios bylos iš D.Zacharkienės negavęs. "Aš fiksuoju viską, ką man perduoda, ką perduodu pats. Visada pasilieku lydraščio kopiją, kad nepasimestų. Be to, yra kompiuterinė sistema, kuri fiksuoja. Patikrinau viską - ne, šitos bylos man tikrai niekas nepersiuntė. O kad žmogus taip idealiai atsimena, kas buvo prieš pusę metų, yra keista", - stebisi vaistų registraciją kuruojantis VVKT pareigūnas.

Kas iš dviejų meluoja arba kenčia nuo atminties sutrikimų, nustatyti gali nebent melo detektorius. Šią misiją VVKT viršininkas G.Barcys patikėjo prokuratūrai, į kurią rugpjūčio 5 dieną kreipėsi prašydamas išsiaiškinti, kur išgaravo slapti dokumentai.

Juodoji paslapčių rinka

Paklaustas, ar byla galėjo būti pavogta, L.Akramas neatmeta tokios galimybės ir prisipažįsta pats gavęs pasiūlymų nelegaliai parduoti panašias bylas. "Skandinavijos šalyse ji neturėtų jokios paklausos, bet Graikijoje gal ir būtų norinčiųjų įsigyti", - mano verslininkas.

Anot jo, Graikija ir kai kurios kitos Pietvakarių Europos valstybės išsiskiria liberaliu požiūriu į vaistų registracijos reikalavimus ir ten mažai kam rūpi, ar gamybos byla, kurią pateikia gamintojas, atitinka jo technologinius sprendimus.

"Jeigu tą bylą panaudotų, tarkime, Graikijos gamintojas, pro pirštus į registraciją žiūrinčios tos valstybės tarnybos į tai nekreiptų dėmesio. Tačiau kiekvienas gamintojas turi ne tik savo technologinius sprendimus, bet ir specifinę įrangą, todėl toks bylų kopijavimas turėtų būti draudžiamas. Jeigu visoje Europos Sąjungoje (ES) galiotų vienodos registracijos taisyklės, apie jokias vagystes net nekalbėtume - tiesiog nebūtų kam pardavinėti ar vogti", - aiškina L.Akramas.

Kad juodoji vaistų bylų rinka egzistuoja, jį įtikino keisti pasiūlymai, kuriuos ne kartą girdėjo iš kitų kompanijų atstovų tarptautinėse parodose. "Sako: "Mes norime pirkti iš jūsų bylą." Bet kai pradedame kalbėti apie sutartį, staiga pareiškia, kad jokių sutarčių jiems nereikia. "Mes nuperkame bylą, ir viskas." Aš jiems aiškinu, kad taip neįmanoma, nes be mūsų gamybos technologijų ji tampa bevertė. Nebetinka nei stabilumo tyrimai, nei laboratorinio kokybės nustatymo metodikos. Bet jie įsitikinę, kad jų tarnybos preparatą ir taip užregistruos - užteks šį tą pataisinėti ir įrašyti kitus skaičiukus", - piktinasi verslininkas, atsisakantis tokių pasiūlymų.

Bylos, parduodamos legaliai, kainuoja nuo 20 tūkst. iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Bet juodojoje rinkoje, L.Akramo spėjimu, kainos yra gerokai mažesnės, nes neoficialūs pirkėjai gamybos paslaptis pageidauja įsigyti kuo pigiau.

Nacionaliniai vaistų registracijos ypatumai

Dingusios bylos istoriją verslininkas linkęs sieti su chaosu, kuris buvo apėmęs R.J.Jankūno kuruojamą vaistų registraciją. Anot L.Akramo, jam vadovaujant ši procedūra buvo paversta nesibaigiančia biurokratine kankyne.

"Bylos tarnyboje gulėdavo iki 4 metų, pažeidžiant visus įstatymo nustatytus terminus. Kai kreipdavomės, arba ignoruodavo, arba gaudavome atsakymą ne į tą klausimą, kurį pateikėme. Visi tą situaciją žinojo, įskaitant Seimo Sveikatos reikalų komitetą, bet niekam nerūpėjo. Taip pat ir R.J.Jankūnui, kuris ne tik nepadarė tvarkos, bet ir piktnaudžiavo tuo vilkinimu", - pasakoja jis.

"Pingpongas vykdavo, susirašinėjimas. Ateina paraiška, tarnyba po kelių mėnesių atiduoda ekspertizei. Pareiškia pastabas, tie atsako. Vėl pareiškia pastabas - tie vėl atsako. Taip trečią, ketvirtą kartą - galima tęsti iki begalybės. Tada taryboje koks nors ekspertas pareiškia, kad kas nors ne taip surašyta, ir grąžina bylą atgal. Taip tas procesas ir linguodavo", - aiškina G.Barcys ir sako, kad jam pertvarkius vaistų registraciją galimybių žaisti begalinį pingpongą sumažėjo.

Toks vilkinimas, jo manymu, gali būti naudingas konkuruojančioms bendrovėms. "Jeigu registracijai pateiktas produktas kam nors trukdo, yra interesas paveikti, kad jis neateitų į rinką", - sako buvęs farmacijos įmonių atstovas, dabar vadovaujantis VVKT.

Anot L.Akramo, tarp Lietuvos farmacininkų seniai sklando kalbos, kad VVKT kaip įrankiu naudojosi kai kurios užsienio kompanijos, siekdamos išstumti iš rinkos Lietuvos gamintojus.

Pasirašė nuosprendį lietuviškiems vaistams

Prastos reputacijos R.J.Jankūnas nusipelnė po dviprasmiškos istorijos, kurią spauda praminė lietuviškų vaistų medžiokle. Tada įtarinėta, kad jis ir jo kolegos, dėl teisinio kazuso sustabdę Lietuvos biotechnologijų įmonės "Sicor Biotech" vaistų registraciją, atstovavo JAV farmacijos bendrovės "Amgen" interesams.

Mūšis, galėjęs sužlugdyti žymiausią Lietuvos vaistų kūrėjų įmonę, užvirė dėl lietuviškų vaistų "Grasalva", skirtų vėžiu sergantiems žmonėms, gydomiems chemoterapija. Šie generiniai vaistai, biologiškai panašūs į "Amgen" gaminamus "Neupogen", buvo maždaug 40 proc. pigesni už originalų amerikiečių preparatą. 2005-aisiais, kai "Grasalva" buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jų pakuotė kainavo apie 220, o analogiška "Neupogen" - apie 390 litų.

Kai 2004-aisiais "Sicor Biotech" įsiliejo į Izraelio farmacijos bendrovę "TEVA Pharmaceutical Industries Ltd", lietuviškiems vaistams atsivėrė pasaulinė rinka, imtasi žygių juos įregistruoti ES. Tai tapo rimta grėsme JAV kompanijai, siekusiai žūtbūt išsaugoti šių vaistų monopolį, kuris per metus duodavo apie 8 mlrd. dolerių pajamų. Lietuviškoji "Grasalva", jeigu ją būtų leista pardavinėti ES, o vėliau ir kitose šalyse, pretendavo atsiriekti iki penktadalio šios rinkos.

Iki 2005 metų pabaigos VVKT nereiškė jokių pretenzijų lietuviškiems vaistams, kuriuos įregistravo 2003-iaisiais. Bet padėtis pasikeitė, kai tarnybai ėmė vadovauti Darbo partijos deleguoto sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos patikėtinis M.Plieskis.

Netrukus "Sicor Biotech" sulaukė ultimatumo. 2005 metų lapkritį tarnyba pareikalavo, kad įmonė per 6 dienas pateiktų preparato "Grasalva" klinikinių tyrimų duomenis ir būsimų tyrimų planą, konkrečiai net nenurodydama, kokių duomenų prašoma.

Anksčiau neturėjusi jokių priekaištų, VVKT staiga ėmė skelbti, esą "Grasalva" gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Šie pareiškimai rėmėsi ne duomenimis apie žalą vaistus vartojusiems žmonėms, bet teisiniu kazusu. Mat preparatas buvo įregistruotas dar prieš Lietuvai įstojant į ES, o vėliau pasikeitė registracijos reikalavimai.

Tačiau netrukus spauda išviešino šleikštokas aplinkybes, kurios suteikia šiai istorijai itin nemalonų prieskonį. Paaiškėjo, kad 2005 metų gruodžio 15 dieną Lietuvos ambasadorius Vašingtone Vygaudas Ušackas priėmė "Amgen" viešosios politikos direktorę K.Greco ir šios korporacijos interesams atstovaujančios teisinės kompanijos "Stonebridge International" vadovus. Neįtikėtina, bet faktas: Lietuvos ambasadorius ėmė ginti ne nacionalinį gamintoją, o amerikiečius.

Ž.Padaigai adresuotame rašte V.Ušackas dėstė, kad "Amgen" atstovai pareiškė susirūpinimą dėl lietuviškų vaistų platinimo, nes jie esą ne tokie saugūs, kaip "Neupogen", be to, neatitinka ES reikalavimų, nes buvo įregistruoti prieš Lietuvai įstojant į ES. Itin paslaugiai išklausiusi amerikiečių farmacininkus, Lietuvos ambasada pasiūlė SAM... "pateikti "Amgen" kompanijai informaciją apie preparatą "Grasalva". Šį raštą ministerija su nuoroda "vykdyti" persiuntė VVKT. Šioje tarnyboje, kaip rašė spauda, pasiuntiniai iš "Amgen" buvo lankęsi jau anksčiau.

JAV farmacijos milžinė, kurios apyvarta siekia apie 12 mlrd. dolerių, raštais dėl lietuviškų vaistų atakavo ir Europos Komisijos (EK) pirmininką Guenterį Verheugeną bei atitinkamas EK tarnybas. Šios rėmė prie sienos Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vadovą ambasadorių Oskarą Jusį ir siuntė laiškus į Lietuvą, reikalaudamos panaikinti preparato "Grasalva" registraciją.

Lietuvių vaistų kūrėjams, vadovaujamiems akademiko Vlado Algirdo Bumelio, šis puolimas grėsė įmonės sužlugdymu. Bandydama gelbėtis, "Sicor Biotech" ėmėsi desperatiškų lobistinių veiksmų - įskaitant vizitą pas tuometį ministrą pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską - prašydama Lietuvos Vyriausybės užtarimo. Ši apsisprendė ginti nacionalinį gamintoją.

2007 metų liepą VVKT gavo dar vieną EK laišką, kuriame Lietuvai buvo grasinama byla Europos Teisingumo Teisme (ETT) ir milijoninėmis baudomis. Lyg tyčia jis atėjo kaip tik tada, kai tuometė tarnybos viršininkė Aurelija Kulčickienė-Gutienė buvo išvykusi į komandiruotę ir ją trumpam laikui pavadavo R.J.Jankūnas.

2007 metų liepos 12 dieną jis nedelsdamas įvykdė EK reikalavimą ir išbraukė preparatą "Grasalva" iš vaistų registro. Neoficialiais duomenimis, R.J.Jankūnas dėl šio sprendimo konsultavosi su M.Plieskiu, kuris tuo metu "darbiečių" pastangomis jau buvo įtaisytas į SAM sekretoriaus postą.

Grįžusi iš komandiruotės, A.Kulčickienė-Gutienė atšaukė vaistų "Grasalva" draudimą ir atleido R.Jankūną iš pareigų. "Buvo pasamdyta advokatų kontora, kuri, tiesiai šviesiai šnekant, sunaikintų mūsų lietuvių gamintojų "Sicor Biotech" gaminamą vaistinį preparatą", - sakė tuometė VVKT viršininkė. R.J.Jankūnas šiuos įtarimus neigė ir aiškino vadovavęsis savo sąžine.

Lietuvai, nusprendusiai ginti lietuvišką vaistą, buvo iškelta byla ETT. Prie jos iškėlimo nemenkai prisidėjo tuometė Seimo narė "darbietė" Ramunė Visockytė, rašiusi raštus EK. Tuo pat metu į ES institucijas plūdo skundai iš Lietuvos, trukdantys įregistruoti ir mūsų mokslininkų sukurtą vaistų "Grasalva" analogą pavadinimu "Tevagrastim".

Nepaisant šių skundų, lietuviškas biotechnologinis preparatas buvo pripažintas Europos vaistų agentūros ir šiuo metu yra platinamas ne tik ES valstybėse. Nors bylą ETT dėl "Grasalvos" Lietuva pralaimėjo, joje nėra jokių įrodymų, kad lietuviški vaistai buvo kenksmingi. Sprendimą lėmė formalūs teisiniai argumentai. Intensyviai skleisti gandai apie vaistų nesaugumą subliūško.

R.J.Jankūnas teismus dėl atleidimo iš tarnybos laimėjo, o grįžęs į VVKT parūpino šiltą vietą ir "Grasalvos" byloje nusipelniusiai savo globėjai R.Visockytei. 2009 metų sausio 27 dieną, pavaduodamas į komandiruotę išvykusį laikinąjį VVKT viršininką Mindaugą Būtą, jis pasirašė įsakymą, kuriuo įsteigė naują atstovo spaudai pareigybę ir tą pačią dieną į šias pareigas priėmė Seimo nario kėdės netekusią "darbietę". Be to, paskyrė jai didžiausią, koks įmanomas pagal įstatymą, priedą.

Formalia biurokratine prasme veikėjai, rūpinęsi preparato "Grasalva" išregistravimu, buvo teisūs, bet liko nepaneigtas faktas, kad jų biurokratinio uolumo priepuolis stebėtinai sutapo su JAV farmacijos milžinės interesais. Daugybė kitų preparatų, kurių klinikiniai tyrimai buvo atlikti iki narystės ES, tokio VVKT dėmesio nenusipelnė.

Tuo tarpu R.J.Jankūnas, kuriam dabar metamas ir šešėlis dėl dingusios vaistų bylos, bei jo kolegos iš profsąjungos primena kitą ikiteisminį tyrimą. Anot jų, būtent tai tapo paskutiniu lašu, po kurio G.Barcys ėmėsi nuožmios reorganizacijos, naikindamas savo pavaduotojo etatą ir IKTS.

Eksperimentai su psichikos ligoniais po patarėjo sparnu

2010 metų kovą IKTS vedėjo D.Stakišaičio vadovaujama inspekcija nustatė šiurkščių pažeidimų Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre atliekant klinikinius vaistų tyrimus. Įtariama, kad buvo klastojami dokumentai, o pacientai neteisėtai įtraukiami į tyrimus. Ligoninei, kurioje vyko šis veiksmas, vadovauja sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius.

Psichikos ligonius, su kuriais buvo vykdomas eksperimentas, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas priskiria pažeidžiamų asmenų kategorijai ir jiems privalo būti taikomos papildomos interesų apsaugos priemonės. T. y. - jų sutikimą dalyvauti tyrime turi patvirtinti du liudytojai ir įstaigos, kurioje atliekamas tyrimas, vadovas. Šiuo atveju - M.Marcinkevičius. Be to, turi būti šios įstaigos Medicinos etikos komisijos pritarimas. Tačiau tokia komisija įtakingo SAM pareigūno vadovaujamoje ligoninėje apskritai neveikė.

Įtraukti į tyrimą kuo daugiau pacientų galėjo būti suinteresuoti ne tik tyrėjai, bet ir pati gydymo įstaiga, kurios administracija pasirašo su užsakovu klinikinio tyrimo finansavimo sutartį. Joje būna numatytas ir atlyginimas, priklausantis nuo tyrime dalyvaujančių pacientų skaičiaus. Sumos konfidencialios, bet, LŽ šaltinių teigimu, už vieno paciento dalyvavimą tokiais atvejais mokama apie 2-3 tūkst. eurų. Didžiąją dalį sumos gauna tyrimą atliekantis gydytojas, įstaiga į savo biudžetą pasiima kartais net iki 25 procentų. Tie pinigai gali būti paskata "nematyti" pažeidžiamų pacientų teisių.

Su eksperimentu, vykusiu M.Marcinkevičiaus vadovaujamoje įstaigoje, gali būti susijusi ir vieno ligonio savižudybė.

Komercinės paslaptys svarbiau už žmones?

2010 metų balandį D.Stakišaitis kelis kartus žodžiu ir raštu reikalavo už šiurkščius pažeidimus skirti sankcijas tyrimus atlikusiai gydytojai, kaip įpareigoja Farmacijos ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymai bei sveikatos apsaugos ministro įsakymas. D.Stakišaičio rašto projektą vizavo R.J.Jankūnas.

Tačiau G.Barcys kategoriškai atsisakė tai daryti, aiškindamas, kad nuobaudų skyrimą reglamentuojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas esąs neaiškus ir netinkamai surašytas. Užuot įvertinęs skandalingus eksperimentus su psichikos ligoniais, VVKT vadovas ėmėsi... tobulinti minėtą ministro įsakymą. Šias jo pastangas garsiai kritikuoti išdrįso tik D.Stakišaitis ir R.J.Jankūnas, bet nuomonę, priešingą negu naujo įsakymo rengėjų, pasirašė visi IKTS specialistai.

2010 metų rugsėjį, G.Barciui nesiimant jokių veiksmų dėl nusižengimų M.Marcinkevičiaus vadovaujamoje ligoninėje, D.Stakišaitis pareikalavo kreiptis į prokuratūrą. Tačiau VVKT vadovas atsisakė pasirašyti parengtą kreipimąsi. Ant jo G.Barcys užrašė rezoliuciją - raštas nebus siunčiamas.

"Aš pasakiau, kad neturiu dėl ko kreiptis į prokuratūrą, jokios žalos nematau", - sako G.Barcys, pripažindamas tik tai, kad tyrimas yra "sugadintas" ir jo rezultatais nebus galima remtis registruojant vaistus.

Bet gal VVKT vadovas nežino apie pažeidimų esmę? "Buvo padaryti pažeidimai atrenkant pacientus, nėra kai kurių patvirtinimų, kad pacientas atitinka tyrimo sąlygas, trūksta kai kurių sutikimų. Mano supratimu, tai ne baudžiamoji atsakomybė, bet nekokybiškai atliktas tyrimas", - aiškina jis.

Paklaustas apie žmones, kurie galėjo nukentėti, nukerta: "Čia yra interpretacijos, kad kažkas nukentėjo."

Bet kodėl G.Barcys, principingai pranešęs prokurorams apie dingusį dokumentą, toks atlaidus, kai kalbama apie žmones ir galbūt net vieno iš jų gyvybę? Prieš ateidamas į VVKT, jis vadovavo Etinių farmacijos kompanijų asociacijai. Gal iš ten atsinešti įpročiai farmacininkų paslaptis liepia ginti labiau už psichinius ligonius, paverstus eksperimentiniais triušiais? O gal G.Barcys labiausiai saugo ministro patarėją M.Marcinkevičių, kuris - koks sutapimas - kuruoja būtent farmacijos sritį ir neabejotinai patarinėja ministrui, sprendžiant klausimus, susijusius su VVKT?

Reikia antikorupcinių šukų?

Matydami, kaip viršininkas plauna dėmę nuo viceministro ligoninės, inspekciją atlikę IKTS darbuotojai patys, prieš savo vadovo valią, kreipėsi į prokuratūrą. 2011 metų balandį Specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl neteisėtų eksperimentų su žmogumi, atliko poėmius ligoninėje ir VVKT. Jau liepos mėnesį G.Barcys kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, siūlydamas panaikinti IKTS ir savo pavaduotojo pareigybę.

Žvelgiant į visas šias intrigas, atrodo, kad dabartinė VVKT yra žvaira abiem akim. Ir ta, kuri privalo saugoti žmonių sveikatą, ir ta, kuri turi stebėti, kad vaistų registracija vyktų skaidriai ir netaptų įrankiu konkurencinėse kovose. Kokios antikorupcinės šukos gali iššukuoti šį įsisenėjusį interesų kaltūną?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"