TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ir avis liks sveika, ir vilkas bus sotus

2007 06 14 0:00
Parlamentaras Rimantas Remeika: "Galimybė gauti rinkėjų duomenis ir siuntinėti agitacinius laiškus - savita prekyba idėjomis. Tai pažeidžia žmogaus teises."
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Taisydami rinkimų įstatymus parlamentarai tikisi apsaugoti žmogaus privatumą ir kartu nepakenkti politinei agitacijai

Parlamentarai apimti dvejonių - leisti, kaip iki šiol, ar uždrausti politinėms partijoms per rinkimų kampaniją naudotis bendraisiais rinkėjų sąrašais. Vieni mano, kad laiškelis, kai į žmogų kreipiamasi vardu ir pavarde, nuteikia maloniai, skatina rinkėją balsuoti už dėmesį parodžiusią partiją. Kiti įsitikinę, kad toks asmens duomenų naudojimas - kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą. Kad ir koks variantas būtų pasirinktas, neabejojama dėl vieno - rinkėjų asmens duomenys turi būti saugomi kur kas griežčiau.

Sunerimti parlamentarus privertė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atliktas patikrinimas, per kurį nustatyta, kad per savivaldybių tarybų rinkimus vasarį partijos su rinkėjų asmens duomenimis elgėsi atmestinai. Vakar VDAI tyrimas buvo aptartas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitete (IVPK).

Pasiskundė rinkėjai

Patikrinti, kaip partijos naudoja bendruosius sąrašus, kuriuose nurodyti rinkėjų asmens duomenys - vardas, pavardė, gimimo metai ir adresas, VDAI paskatino per savivaldos rinkimų kampaniją pasipylę pasipiktinusių žmonių skambučiai dėl gaunamų individualių agitacinių laiškų. Juose partijų lyderiai vardydavo savo nuopelnus, būsimus darbus ir kviesdavo balsuoti už juos.

Iš visų aštuonių patikrintų partijų (nors duomenis naudojo ne visos - tik keturios) pažeidimų nepadarė tik viena - Liberalų sąjūdis. Pasak VDAI direktoriaus Algirdo Kunčino, kitur nustatyti du pagrindiniai pažeidimai. Pirmiausia, partijos neturėjo dokumento, reglamentuojančio organizacines ir technines priemones, galinčias apsaugoti duomenis nuo atsitiktinių asmenų, sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ar kokio kito neteisėto tvarkymo. Kitas pažeidimas - nebuvo užtikrinta, kad su minėtais duomenimis dirbtų tik įgalioti asmenys, kurie privalėjo pasirašyti, kad prisiima pareigą saugoti asmens duomenų paslaptį.

Be to, kai kurios partijos rinkėjų duomenų sąrašus perdavė firmoms, kurios teikia laiškų siuntimo paslaugas, tačiau atitinkamai to nesutvarkė. "Perduodant duomenis kitiems apie tai būtina informuoti mūsų inspekciją ir imtis papildomų saugumo priemonių", - aiškino A.Kunčinas.

Garantuoti negali

Paklaustas, ar gyventojų duomenis partijos galėjo panaudoti ir ne pagal paskirtį - rinkimų agitacijai, bet ir nutekinti suinteresuotiems asmenims, A.Kunčinas tokios galimybės neatmetė.

"Nėra garantijų, kad kas nors tų sąrašų negalėjo panaudoti kitiems tikslams. Žinant turtingo žmogaus pavardę nesunkiai galima sužinoti ir jo adresą", - LŽ sakė inspekcijos vadovas.

A.Kunčino nuomone, politinį sprendimą dėl galimybės partijoms gauti gyventojų sąrašus turi priimti parlamentarai. Pasak VDAI vadovo, Europos Sąjungos direktyvos šiuo klausimu nurodo ieškoti subalansuoto varianto, kad būtų apsaugotas ir žmogaus privatumas, ir nenukentėtų politinė agitacija.

A.Kunčinas mano, kad pačios partijos turėtų kaupti duomenis apie

savo rinkėjus, ypač rėmėjus. Pastarieji greičiausiai neatsisakytų gauti asmeninio laiškelio per rinkimų kampaniją.

Vienybės nėra

"Galimybė partijoms gauti rinkėjų duomenis ir siuntinėti agitacinius laiškus - savita prekyba idėjomis, reklamos pardavimas. Tai pažeidžia žmogaus teises", - įsitikinęs Seimo IVPK pirmininkas Rimantas Remeika. Pasak parlamentaro, akivaizdu, kad ir rinkimų įstatymai, kuriuose įtvirtinta ši nuostata, žmogaus teises pažeidžia.

Artimiausiu metu šias problemas ketinama aptarti su Seimo Žmogaus teisių komitetu, Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), VDAI.

"Mano nuomone, partijos galėtų naudotis duomenimis, kuriuos sukaupė per savo politines kampanijas. Žinoma, prieš tai būtina atsiklausti žmonių, ar šie leidžia naudoti asmens duomenis", - sakė R.Remeika.

Komiteto pirmininkas teigė esąs prieš, kad partijoms per rinkimus būtų leidžiama naudotis bendraisiais rinkėjų sąrašais. Vis dėlto sutarimo šiuo klausimu komitete nėra.

Projektai jau parengti

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, vienintelis klausimas, kuris kelia rimtų problemų, kaip partijos panaudoja gautus gyventojų duomenų sąrašus. "Diskusija nėra jau tokia paprasta. Žmogaus teisės ir rinkėjo teisės - nėra visiškai tapačios", - sakė Z.Vaigauskas.

Jo teigimu, kalbant apie sąrašus galima svarstyti įvairius variantus.

Galbūt partijos, prieš gaudamos duomenis, turėtų VDAI įrodyti, kad sugeba tinkamai juos saugoti, o toms, kurios pažeidė naudojimo taisykles, daugiau sąrašų neduoti.

Z.Vaigausko teigimu, partijų, norinčių įsigyti rinkėjų sąrašus, kasmet vis mažėja. "Matyt, partijos įsitikina, kad agitacinių laiškų rašinėjimas nėra pats veiksmingiausias būdas prisivilioti rinkėjų", - sakė VRK pirmininkas.

Seime jau įregistruoti keli projektai, siūlantys rinkimų įstatymuose atsisakyti nuostatos, suteikiančios politinėms partijoms teisę įsigyti rinkėjų sąrašus su asmens duomenimis. Taip pat siūloma užtikrinti, kad rinkimų apylinkių sąrašuose žmogaus pageidavimu viešai nebūtų skelbiamas jo gyvenamosios vietos adresas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"