TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ir neveiksnūs asmenys yra žmonės

2014 04 05 6:00
D.Šakalienė: "Vis dar gaji praktika, kai žmogui net nepranešama, kad jį norima pripažinti neveiksniu ar jis jau tokiu pripažintas." DELFI nuotrauka

Teisingumo ministerijai (TM) siūlant iš esmės keisti asmens veiksnumo apribojimo ir pripažinimo neveiksniu tvarką, žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad tai daryti reikėjo jau seniai, nes iki šiol yra pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

TM siūlo Civilinio ir Civilinio proceso kodeksuose bei dar keliuose įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad veiksnumas psichikos sutrikimų turintiems asmenims galėtų būti ribojamas tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, tokį ribojimą konkrečiam asmeniui pripažintų būtinu. Teismai sprendimą dėl veiksnumo ribojimo priimtų būtinai dalyvaujant to asmens advokatui. Sprendimai galėtų būti peržiūrimi tiek paties asmens, tiek prie merijų sudarytų specialių komisijų siūlymu.

Šiuo metu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintys asmenys yra pripažįstami visiškai neveiksniais, taip jiems užkertamas kelias dalyvauti visuomenės gyvenime, nepaliekama jokių pilietinių ir socialinių teisių. Tokie asmenys ne tik negali savarankiškai spręsti jokių problemų, bet net neturi teisės abejoti jų pripažinimo neveiksniais teisėtumu.

Ribotai veiksniais, apribojant galimybę disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Laiko beteisiais

Keisti atitinkamus įstatymus imta tik po žmogaus teisių gynėjų raginimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje D.D. prieš Lietuvą yra konstatavęs, kad mūsų šalyje pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Nustatyta, kad neveiksnios pareiškėjos prašymų nagrinėjimas Lietuvos teismuose buvo neteisingas - jai nebūdavo skiriamas advokatas.

Be to, EŽTT pripažino, kad pareiškėja negalėjo savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose, nes tokios galimybės jai nesuteikia šalies įstatymai. Strasbūro teismas ypač pabrėžė tuos atvejus, kai globotinio laisvė yra suvaržoma jo globėjo prašymu.

D.D. byloje atstovavo Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas (LŽTSI). Jo direktorė Dovilė Šakalienė LŽ teigė, kad tai nebuvo vienintelė byla, kurioje institutui teko atstovauti neveiksniais pripažintiems žmonėms. Panašių bylų būta ir Lietuvoje. Neseniai atstovauta kitai moteriai, kuri buvo pripažinta neveiksnia be jos žinios, ir tik Aukščiausiajame Teisme institutui pavyko apginti moters interesus.

„Vis dar gaji praktika, kai žmogui net nepranešama, kad jį norima pripažinti neveiksniu ar jis jau tokiu pripažintas. Užuot užtikrinus, kad asmens nedalyvavimas teismo posėdyje būtų išimtis, tebegalioja sistema, kai viskas sprendžiama už jo akių. Neveiksniu pripažintas žmogus tampa "daržove" - neturi jokių teisių ir net negali pasiskųsti, jei yra skriaudžiamas“, - sakė D.Šakalienė.

Požiūris liberalės

Vyriausybė jau apsvarstė TM parengtas įstatymų pataisas ir joms pritarė. „TM pasiūlymai leistų užkirsti kelią įvairiam piktnaudžiavimui neveiksnumo srityje. Be to, negalią turintys asmenys įgytų daugiau teisių, nebeliktų galimybės dėl nedidelio sutrikimo juos pripažinti neveiksniais“, - pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pagal dabartines Civilinio kodekso nuostatas, neveiksniu pripažintam asmeniui pasveikus arba jo sveikatai labai pagerėjus, teisę kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu turi tie patys asmenys, kaip ir dėl žmogaus pripažinimo neveiksniu. Todėl neužkertamas kelias atvejams, kai neveiksniu pripažinto asmens globėjas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ar netinkamai vykdydamas pareigas, net ir globotinio sveikatai pagerėjus nesikreipia į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu.

Prie merijų siūloma sudaryti neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijas. Jų nariais būtų savivaldybės globos ir rūpybos institucijos atstovai, gydytojai psichiatrai, žmogaus teisių apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos atstovai, teisininkai ir socialiniai darbuotojai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos ir atskirų savivaldybių pateiktais duomenimis, komisijų veiklai finansuoti kiekvienai savivaldybei per metus gali reikėti nuo 38 iki 110 tūkst. litų. Papildomų lėšų prireiks ir šalies teismams, antrinei teisinei pagalbai teikti, teismo medicinos ekspertizėms. Tačiau tikslus pinigų poreikis bus aiškus tik rengiant 2016-ųjų valstybės biudžetui patvirtinti būtinus teisės aktų projektus, nes numatoma, kad ir siūlomos pataisos įsigaliotų tik nuo 2016 metų.

Projektas - dar ne viskas

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova pažymėjo, kad keisti esamą tvarką reikėjo jau prieš 10-15 metų. „Pataisos labai pavėlavusios, nors jos tebėra aktualios“, - teigė ji. Anot D.Migaliovos, Europos valstybėse sutrikusio intelekto asmenims jau seniai yra pripažįstamas dalinis veiksnumas, kai kuriose šalyse jie net turi teisę balsuoti, o Lietuvoje tūkstančiai tokių ligonių vis dar yra „nurašyti“. Jie net negali įsidarbinti, nors dar sugebėtų dirbti. Tokie asmenys neturi teisės paveldėti tėvų ar senelių turto, nors sugebėtų juo disponuoti kam nors patariant, kaip tai daryti.

„Seniai sakiau, kad kol Lietuvoje neįvykdyta privatizacija, kol neparduota visa žemė, tol pataisų, numatančių kitokį sutrikusio intelekto žmonių statusą, niekas nepriims. Taip ir atsitiko“, - tikino bendrijos „Viltis“ vadovė.

LŽTSI teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad parengti pataisų projektai skamba gražiai. Tačiau neaišku, kaip jas gali pakoreguoti Seimas. Be to, daug kas priklausys ir nuo teismų praktikos. Ji baiminasi, kad teismai atitinkamus pareiškimus ims nagrinėti „konvejeriu“, neįsigilindami į kiekvieną konkretų atvejį ir jo išsamiai neanalizuodami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"