TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įrenginys Nr.007: agento 007 verta operacija

2011 10 10 0:00

Šių metų rudenį, tarsi iš gilaus miego atsibudę, staiga sukruto Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) vadovai, susirūpinę, kad uosto plėtrai trukdys per kelis metrus nuo farvaterio stovintis nebenaudojamas betoninis deviacijos įrenginys. Aferą dėl kompasų paklaidai nustatyti skirto hidrotechninio įrenginio Nr.007 privatizavimo dar prieš trejus metus aprašė "Lietuvos žinios".

Neturi duomenų

Susirūpinusios uosto plėtra LŽ nusiuntė užklausas asmeniškai tuomečiams susisiekimo ministrui, o dabar - socialdemokratų vedliui Algirdui Butkevičiui ir uosto direkcijos vadovui Sigitui Dobilinskui.

Į LŽ klausimus tada atsakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Sekretoriaus rašte nedvelkė jokiu nerimu. Atvirkščiai, jis buvo visiškai ramus. A.Vaitkus pranešė, kad ministerija neturi duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo privatizuotas deviacijos įrenginys, šis įrenginys uostui nėra ir nebus reikalingas. "Duomenų apie tai, kad deviacijos įrenginio savininkas nesirūpintų jo priežiūra, nėra", - tokiu sakiniu baigėsi A.Vaitkaus raštas, tarsi būtų kalbama apie užmirštą pakelės stulpą.

2006 metais LŽ žurnalistė buvo susitikusi su A.Vaitkumi ir S.Dobilinsku Klaipėdoje, iškart po ten vykusio uosto plėtojimo posėdžio. Klausiamas, ar deviacijos įrenginys netrukdo laivybai, S.Dobilinskas paaiškino, kad šiuo momentu netrukdo, nes farvateris šone.

"Kas gali žinoti, kokia situacija bus ateityje? Tik tiek noriu pasakyti, kad uosto plėtra yra planuojama į šiaurę, o ne į pietus", - stengėsi nerodyti susirūpinimo dėl valstybinio uosto akvatorijos viduryje stovinčio privatizuoto betono stulpo S.Dobilinskas. Tačiau jis vienintelis, bent trumpam, pasipriešino Sauliaus ir Aurelijos Trečekauskų planams įteisinti iš varžytynių įsigytą navigacinį įrenginį.

"Mūsų apie varžytynes niekas neinformavo, - paaiškino S.Dobilinskas. - Mes susidūrėme su jau įvykusiu faktu. Direkcija nesutiko įregistruoti įrenginio, A.Trečekauskienė tai pasiekė per teismą."

V.Lukoševičiaus ir A.Kamarausko parašai

Beveik taip ir buvo, kaip pasakojo S.Dobilinskas, bet ne visai. Hidrotechninis deviacijos įrenginys Nr.007 2002 metų gruodžio 13-ąją viso labo tik už 100 litų parduotas varžytynėse A.Trečekauskienei. Jos vyras S.Trečekauskas tuo metu vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Teisės skyriui ir neva gynė uosto interesus. Taigi uosto direkcija apie navigacijos įrenginio pardavimą nežinojo, o jos teisininkas, sužinojęs šią uosto veiklai strategiškai svarbią informaciją, ja pasidalijo ne su vadovais, o savo žmona. Kriminalas, jeigu tai būtų buvę kam įdomu.

Tiesa, įregistruoti pirkinio Trečekauskams iškart nepavyko, nes tam sutrukdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atsisakiusi surašyti senų statinių patikrinimo aktą. Tuomet A.Trečekauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. 2005 metų lapkričio 4 dieną vykusiuose teismo posėdžiuose jai atstovavo S.Trečekauskas, jau padaręs karjerą ir tapęs susisiekimo ministro patarėju. Vėl skandalas, jeigu tai būtų buvę kam įdomu. Savo žmonos bylą vyras laimėjo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad apskritis turi surašyti prašomą aktą. Teismo sprendimas skandalingas, nes pagal Lietuvos įstatymus hidrotechniniai įrenginiai KVJU akvatorijoje gali priklausyti tik valstybei, čia negali būti privačios nuosavybės. Tačiau šio skandalingo teismo sprendimo niekas neapskundė.

2006 metų kovo 20 dieną (tuo metu S.Trečekauskas jau buvo finansų ministro patarėjas) patvirtintas senų statinių patikrinimo aktas, atvėręs kelią Trečekauskų pirkiniui įregistruoti.

Įdomu tai, kas jį pasirašė. Ne tik apskrities, savivaldybės, aplinkos apsaugos tarnybų atstovai, bet ir uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kamarauskas bei uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius padėjo parašus po dokumento tekstu, leidusiu įregistruoti neteisėtą sandorį. Pasirašė, užuot kreipęsi dėl jo į prokuratūrą.

Akte nurodyta, kad statinio aukštis - 12,6 metro, diametras - 6,4 metro, jis pastatytas 1956 metais. "Vietomis suiręs betono paviršinis sluoksnis, matyti armatūra, sutrūkinėjusi ir nusileidusi žemyn gelžbetoninė perdengimo plokštė", - nustatė komisija.

Ir veik avarinis statinys buvo paliktas akvatorijoje.

Informacijos šaltinis

Ar visa tai atsitiko ne todėl, kad S.Trečekauskas buvo reikalingas ir naudingas Socialdemokratų partijai? Ir Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Prieš kelerius metus vienam buvusiam VSD darbuotojui bylinėjantis su departamentu išaiškėjo, kad S.Trečekauskas buvo slaptas VSD bendradarbis, tuo pačiu metu rinkęs informaciją apie KVJU ir Rusijos oligarchų prašymu.

Socialdemokratai, pradedant Algirdu Mykolu Brazausku, jį vertino už paslaugumą. Kai tuomečio partijos vedlio mylimoji Kristina susidūrė su finansiniais sunkumais vadovaudama "Draugystės" viešbučiui, S.Trečekauskas buvo pasirengęs jai padėti. Ne veltui jam itin sėkmingai klostėsi karjera. Buvęs EBSW vadovo Gintaro Petriko asmeninis vairuotojas, dar nebaigęs studijų, 2001 metais įsidarbino KVJUD Teisės skyriuje, nors direkcija ir tada, ir dabar garsėjo kaip ta vieta, kur be protekcijos į darbą nepriimama.

2005 metais naujas šuolis - į socialdemokrato susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio padėjėjus. Šiam tapus finansų ministru, į naujas patalpas persikraustė ir nepakeičiamas patarėjas S.Trečekauskas. O vėliau pakilo dar aukščiau - keletą metų dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoju, tačiau prarado šias pareigas dėl neskelbiamų priežasčių. Paplitusi versija, kad žinomo politiko, iškilaus socialdemokrato Z.Balčyčio, buvusio realaus kandidato į partijos ir Vyriausybės vadovus, karjeros vingius ir net jo artimųjų likimus lėmė ir specialiųjų tarnybų intrigos, paremtos informacijos šaltiniu iš ministro aplinkos.

Numatė ateitį

Yra labai nedaug žmonių, kurie galėtų pasakyti, dėl ko stengėsi S.Trečekauskas, važinėdamas į teismus, kad tik būtų jo žmonos vardu įregistruotas niekam nereikalingas deviacijos įrenginys. Dėl savęs? Ar dėl kitos valstybės buvęs uosto Teisės skyriaus vadovas ryžosi šiurkštiems įstatymo pažeidimams?

Gins viešąjį interesą

Rugsėjo viduryje, gindami viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos prokurorai kreipėsi į teismą, kad šis grąžintų valstybei beveik prieš dešimtmetį neteisėtai privatizuotą deviacijos įrenginį, galintį sutrukdyti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai.

Su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo prokurorai į uostamiesčio apylinkės teismą kreipėsi gavę KVJUD raštą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorų teigimu, parduodant šį uostui priklausiusį hidrotechninį įrenginį, pažeistos Valstybinio jūrų uosto įstatymo bei kitų teisės aktų normos, reglamentuojančios uosto žemės, infrastruktūros, akvatorijos ir kitų uosto įrenginių priklausomybę valstybei.

Prokurorai paprašė teismo pripažinti negaliojančiu perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo įrenginys perduotas UAB Laivybos paslaugų centrui, o vėliau iš varžytynių parduotas A.Trečekauskienei. Prašoma pripažinti negaliojančiu 2002 metų gruodžio 13 dienos varžytynių aktą, taikyti restituciją įpareigojant Susisiekimo ministeriją atiduoti A.Trečekauskienei 100 litų, o patį įrenginį grąžinti valstybei.

Ieškinio suma 12 tūkst. litų, nes taip jis įvertintas Registrų centre. Tenkindamas prokuratūros prašymą teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, deviacijos įrenginį areštavo.

Kelia grėsmę?

Pastaruoju metu spaudoje gausiai cituojami KVJUD vadovų argumentai, kodėl deviacijos įrenginio privatizavimas yra neleistinas. Uosto kapitonas V.Lukoševičius yra pareiškęs, kad jis kelia grėsmę saugiai laivybai uoste. KVJUD direktorius Eugenijus Gentvilas baiminasi, kad įrenginys gali tapti kliūtimi statant 700 mln. litų kainuosiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą bei pagilinus uostą trukdys konteineriniams laivams.

Tradiciškai žmonai atstovaujantis S.Trečekauskas yra pareiškęs, kad sutinka direkcijai parduoti įrenginį.

"Kodėl anksčiau šis legaliai įsigytas įrenginys niekam nerūpėjo?" - uostamiesčio žurnalistų klausė S.Trečekauskas.

Nagrinėjami variantai

"Bylinėjimasis teismuose su S.Trečekausku gali užtrukti labai ilgai, o laikas nelaukia, - neslėpė nerimo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. - Norint plėtoti suskystintų dujų terminalą vienareikšmiškai reikia pašalinti deviacijos įrenginį, kuris trukdytų laivų navigacijai. Mes analizuojame kelis galimus veiksmus. Vienas variantas - susitarti su įrenginio savininku, iš jo išpirkti deviacijos įrenginį ir vėliau nugriauti. Vėliau teisme, paaiškėjus, kad jis buvo neteisėtai privatizuotas, regreso tvarka išsiieškoti tuos pinigus, kurie būtų sumokėti S.Trečekauskui. Kitas variantas - įrenginio paėmimas visuomenės reikmėms, nes ir Klaipėdos uostas, ir dujų terminalas yra pripažinti svarbiais valstybei ekonominiais objektais. Įstatymai leidžia naudoti paėmimo visuomenės reikmėms mechanizmą. Tokiu atveju nepriklausomi vertintojai nustato rinkos kainą ir valstybė sumoka šitą kainą savininkui nesigilindama, ar jį kaina tenkina, ar netenkina. O savininkas turi teisę bylinėtis su valstybe, bet tai nekliudo plėtoti svarbius valstybei projektus."

Bet argi pirkimas-pardavimas - vienintelis šios problemos sprendimo būdas? Kadangi žemė po įrenginiu S.Trečekauskienei nėra išnuomota, tai įrenginys tarsi stovi savavališkai. Ar negalima pareikalauti, kad A.Trečekauskienė pasiimtų savo betono stulpą?

"Toks variantas yra analizuojamas, - paaiškino E.Masiulis. - Galima pareikalauti nukelti statinį, o jei reikalavimas nebus įvykdytas - nugriauti kaip statinį, trukdantį uosto navigacijai ir kaip savavališką statinį. Pačiu artimiausiu metu dėl vieno iš variantų bus priimtas sprendimas. Svarbiausia kaip galima greičiau pašalinti deviacijos įrenginį iš Klaipėdos akvatorijos. Jo buvimas prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui. Ten aiškiai pasakyta, kad privačių įrenginių uosto akvatorijoje negali būti."

Kodėl tuomet veik dešimt metų buvo taikstomasi su įstatymo pažeidimu uoste?

"Mes gilaus tyrimo neatlikome, bet man atrodo, kad savi saviems pardavė ir savi savus gynė, - tiesiai šviesiai rėžė E.Masiulis. - Čia vienareikšmiškai taip galima būtų pasakyti apie tuomečius vadovus, kurie ir ministerijoje sėdėjo, ir uosto direkcijoje."

100 litų vertė

Viso labo 100 litų kainavęs stulpas gali virsti auksiniu - štai čia ir atsiskleidė S.Trečekausko įžvalgumas. Šių metų rugsėjo 14 dieną įvyko uosto specialiosios komisijos (pirmininkė A.Česnienė) ir stulpo (hidrotechninio įrenginio Nr.007) savininkei A.Trečekauskienei atstovaujančio S.Trečekausko derybų pirmas raundas. S.Trečekauskas sutiktų nuosavybės teises perleisti už... 588 888 litus.

Bet tai - ne blogiausias variantas. Kur kas blogiau būtų, jeigu hidrotechninį įrenginį Nr.007 Trečekauskai parduotų tretiesiems asmenims ir tas sąžiningas įgijėjas būtų "Gazprom" arba jo atstovas, kuris galėtų sustabdyti suskystintų dujų terminalo statybą. Tada ši istorija tikrai būtų verta agento Nr.007. Keista, kad iki šiol lietuvišku Džeimsu Bondu ir jo veikla valstybės strateginiame objekte nesusidomėjo VSD. Priešingai, VSD pateikė valstybės vadovėms pažymą, kurioje kaltina uosto vadovus nesugebėjimu ginti valstybės interesus. Bet ką daryti, jeigu tuos interesus reikia ginti nuo VSD žmonių?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"