TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įrodymų paieškos po keturiolikos metų

2007 01 20 0:00
Vytautas Landsbergis neslėpė, kad pokalbio vieta – Kauno įgulos karininkų ramovė – ir laikas pasirinkti neatsitiktinai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko Europos Parlamento nario profesoriaus Vytauto Landsbergio leidinio "Viešoji informacija apie 1993 m. savanorių akciją Pakaunėje" pristatymas.

Į salę susirinko gausus būrys garbaus amžiaus kauniečių, kurie profesorių Landsbergį pasitiko aplodismentais ir gėlėmis.

Išvakarėse liudijęs savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai laikinajai Seimo komisijai, jis pareiškė, kad savanorių maištas pakaunės miškuose buvo naudingas Rusijai, o maištą organizavo karinė Rusijos žvalgyba. Šios mintys dėstomos ir prieš pat Naujuosius metus išleistame 94 puslapių leidinyje. Beveik valandos trukmės kalboje Landsbergis mėgino atkreipti dėmesį į tariamus ir tikrus to meto įvykius ir jėgas, kurios juos inicijavo.

Vietoje filmo

Leidinys "Viešoji informacija apie 1993 m. savanorių akciją Pakaunėje" sudarytas iš to meto spaudos - laikraščių "Kauno laikas" ir "Lietuvos aidas" maždaug savaitės laikotarpio publikacijų ir kelių itin įdomių dokumentų iš asmeninio politiko archyvo. Suprantama, su autoriaus komentarais. "Rugsėjo 16-17 dienomis buvo tokia gausybė įvykių, pagal kuriuos būtų galima filmą pastatyti, o aš pateikiu tik faktinę medžiagą. Leidžiu pamąstyti, kodėl vienas laikraštis, konkrečiai "Kauno laikas", kurstė ir kaitino atmosferą, o kitas - "Lietuvos aidas" pakaunės įvykius aprašė ramiai, nevadindamas to nei sukilimu nei maištu", - susirinkusiesiems Kauno ramovėje sakė Landsbergis.

Be įsakymo

1993 metais Seimo opozicijai vadovavęs Vytautas Landsbergis ketvirtadienį teigė, kad oponentų kalbos, jog jis galėjo turėti įtakos maištui yra neteisingos. "Šnekėjimai, kad aš turėjau jiems duoti įsakymą išeiti iš miško, yra nerealūs. Tartum būčiau patvirtinęs, kad būtent aš daviau įsakymą eiti į mišką", - sakė Landsbergis. Anot jo, nuvykdamas į pakaunės miškus būtų tik davęs pretekstą politiniams oponentams jį kaltinti. Jis sako nedavęs savanoriams jokio įsakymo ir negalėjęs į juos kreiptis.

Pasak Landsbergio, liudydamas Seimo komisijoje jis pastebėjo, jog ji turės labai daug darbo. "Jokia Generalinė prokuratūra netyrė tų kurstytojų. Netyrė, kodėl Maksvytis ir Abromavičius buvo vienoje pusėje, vėliau stojo vienas prieš kitą. Kodėl jie taip elgėsi? Kodėl žurnalistai skelbė tokią sprogdinančią informaciją? Dabar gera proga parodyti kuo daugiau tiesos", - sakė europarlamentaras. Pasak jo, jis Seimo komisijai sakęs, kad niekada nebus vienodai kalbančiųjų. "Jums spręsti, kas kalba remdamasis dokumentais, o kas, kaip buvęs ministras, kalba iš lubų", - vakar Kaune sakė ilgametis konservatorių lyderis.

Žino, bet tyli

Anot Landsbergio, Kaune yra žmonių, kurie dar galėtų daug naujo pasakyti apie anuos įvykius.

"Kaune yra žmonių, kurie žino daug tiesos, ko iki šiol nežino nei spauda, nei komisijos. Todėl galime čia pasikalbėti", - kvietė garsusis politikas. Tačiau norinčiųjų diskutuoti neatsirado. Tad Landsbergis šmaikščiai pajuokavo: "Oi žinau, žinau, niekam nesakau..."

"Parodymai matantiems"

Taip pavadintas sausio 17 dieną Landsbergio Strasbūre rašytas tekstas. Jame teigiama, kad "norint geriau suvokti anų įvykių prasmę ir reikšmę - taip pat nemažą pavojų Lietuvos valstybei - būtina matyti ne vien jų seką, bet ir plotį. 1993 m. liepa-rugsėjis, tai Rusijos kariuomenės visiško išvedimo metas, o sykiu ryškėjantis vidaus politinių jėgų sutarimas, kad Lietuva turi atvirai siekti narystės NATO.

Buvo stiprios priešingos jėgos - pirmiausia Rusijoje, bet įtakingos ir Lietuvoje, - kurios nenorėjo nei vieno, nei kito. O norėjo labai aiškiai ir atvirai: "išeinant pasilikti" arba, jei pavyktų, parodyti, kad nuo išvedimo pasidarė blogiau; galbūt gauti pretekstą išties grįžti arba nors neišvesti kariuomenės iš Latvijos ir Estijos. Be to - pakirsti Lietuvos savarankiškumą, pririšti ją prie Rusijos sutartimi dėl karinio tranzito per Lietuvą, gal ir "saugumo" vietinei valdžiai garantijomis; apsisaugoti nuo Lietuvos narystės NATO paprasčiausiai sukompromituojant ją iš anksto kaip nestabilią, nedemokratinę kandidatę.

Norint panašių dalykų Lietuvoje, reikėjo įtampos ginkluotosiose pajėgose, kurių nors struktūrų didelio nepasitenkinimo. Taip intrigų taikiniu tapo savanoriai", - rašoma Landsbergio tekste.

Susitikęs su kauniečiais politikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien iš pakaunės įvykių specialiai ištraukiamas tik vienas epizodas - Abromavičiaus žūtis. "Ir vėl gandai, fantazijos ir šnekėjimas iš lubų", - sakė Landsbergis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"