TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš 40 galimai neteisėtų objektų Kuršių nerijoje siūlo griauti tris

2012 01 09 12:43

Iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje Vyriausybė siūlo visiškai griauti tris.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad priimtas protokolinis sprendimas, jog visiškai turėtų būti nugriauti pastatai L.Rėzos gatvėje Juodkrantėje, trys pastatai - vadinamieji baobabai Preiloje, automobilių aikštelėje, ir druskos sandėlis Juodkrantėje.

Kitus statinius bus mėginama tobulinti, pritaikant prie rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano.

"Iš 40 objektų dėl 37 galima pataisyti įvairius aspektus, priestatą nugriauti ar stogo konstrukciją pataisyti. Dėl trijų padėtis yra neištaisoma", - sakė teisingumo ministras Regimijus Šimašius.

R.Baškytės teigimu, galės likti stovėti "tai, kas gali būti toje vietoje pagal planavimo schemą ir kas atitinka šios teritorijos vertę".

"Nebūdingos Kuršių nerijai dalys turėtų būti išardytos", - sakė ji.

Pavyzdžiui, dalis statinių turės būti nugriauta Lotmiškio g. 1 Nidoje, kur etnokultūriniame draustinyje, vertingiausioje Nidos dalyje, iš esmės pakeista dviejų pastatų išvaizda, padidinti tūriai, pristatytas stiklinis priestatas ir padaryta jungtis. Panaši situacija Rėzos g. 26 Juodkrantėje, kur vietoj dviejų galimų pastatų viename sklype pastatyti trys, nebūdingai sujungti.

Paklausta, kaip įmanoma prie paveldosaugos reikalavimų pritaikyti neteisėtų statybų vizitine kortele tapusį Preilos botelį, R.Baškytė sakė sunkiai tai įsivaizduojanti.

Anot jos, dėl to bus rengiamas rimtos specialistų diskusijos, kokius sprendimo būdus būtų galima pasiūlyti.

"Jeigu būtų pasiūlytas sprendimas ar kas antrą namą išardyti, nugriauti, ar kitoks sprendimas... Tiesiog tai turės dar būti diskutuojama (...) Didžiausia blogybė, kad jis (botelis - BNS) pavirto ne viešam interesui pritaikomu pastatu, o privačiam interesui, nes pradėtas parduoti dalimis, tai yra apartamentais", - tvirtino VSTT vadovė.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, Preiloje buvo numatyta įrengti uostą žvejams ir jachtoms, aptarnavimo pastatus, kurie neturėjo būti didesni kaip vieno aukšto su mansarda.

Anot R.Baškytės, Vyriausybė didžiąją dalį atsakomybės dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje permetė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengėjams. Didžiąja dalimi nuo jų priklausys, kas ir kaip galėtų būti įteisinta, o kas - ne.

"Kviesime specialistus rimtos diskusijoms ir ieškosime tinkamiausio sprendimo. Vyriausybė atsakomybę perkėlė tvarkymo plano organizatoriui", - kalbėjo ji.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį pabrėžė, kad Vyriausybė neįteisina jokių neteisėtų statybų. Anot jo, galutinius sprendimus bet kokiu atveju priims teismas.

"Vyriausybė savo protokoliniu sprendimu, kuris buvo parengtas darbo grupės, neįteisina jokių neteisėtų statybų. Galutinius sprendimus dėl galimų taikos susitarimų, kurie gali būti realizuoti tik tuo atveju, jeigu investuotojai arba pastatų savininkai atsižvelgs į Vyriausybės išdėstytus pasiūlymus, priims teismai", - teigė Vyriausybės vadovas.

Vyriausybės atstovai tvirtina, kad įteisinti gali būti pastatai, kurie pastatyti turint visus būtinus leidimus, tačiau vėliau teismai juos pripažino neteisėtai išduotais. Kai kuriuos pastatus, pavyzdžiui Preilos botelį, teismai yra nurodę nugriauti.

Paveldosaugininkai teigia, kad neteisėtais pripažintų Preilos botelių ir kitų statinių įteisinimas ne tik pakirstų Lietuvos žmonių pasitikėjimą teisingumu, bet ir sudarytų grėsmę, kad Kuršių nerija būtų įrašyta į Pavojuje esančio paveldo sąrašą.

Teisingumo ministras R.Šimašius pirmadienį pabrėžė kelsiąs pareigūnų, dėl kurių kaltės valstybė dabar atsidūrė aklavietėje ir gali turėti didelių finansinių nuostolių, atsakomybės klausimą.

"Kai bus nustatyta konkreti žala, gali kilti institucijų vadovų atsakomybė - ar jie iki galo rūpestingai atliko pareigas, įvertino visas aplinkybes. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalis kaltės yra ir privačių statytojų, bet lieka ir valstybės institucijų kaltės klausimas", - tvirtino ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"