TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš Briuselio – naujas rekomendacijų paketas

2016 05 19 6:00
Rengdama rekomendacijas Lietuvai, Europos Komisija rėmėsi išsamia jos ūkio analize, įvertino Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą aktyvinti inovacijų politiką, užtikrinti ekonominį tvarumą bei daugiau dėmesio skirti investicijoms į žmogiškąjį kapitalą.

EK vakar pateikė kiekvienai Europos Sąjungos valstybei skirtas rekomendacijas, kurios, kaip manoma, turėtų padėti stiprinti ekonomiką. Jas šalys narės turėtų įgyvendinti per artimiausius 12–18 mėnesių. Rengdama rekomendacijas Lietuvai, EK rėmėsi išsamia jos ūkio analize, įvertino Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas. Pirmą kartą Lietuvai buvo rekomenduota gerinti naujų technologijų diegimą ir panaudojimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą bei skatinti privačias investicijas.

EK rekomendacijas šalies politikams penktadienį pristatys oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvykstantis už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Pirmiausia su jomis bus supažindinti Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariai, dokumentas bus aptartas su Vyriausybės vadovu, švietimo ir mokslo, sveikatos bei finansų ministrais. Vasarį EK atliktos analizės duomenys leidžia Lietuvą priskirti prie vidutiniokių, probleminėse srityse padariusių „nedidelę arba tam tikrą pažangą“.

Tvirtins Vadovų Taryba

EK atstovybės Lietuvoje pranešime teigiama, kad, be kita ko, mūsų šaliai rekomenduota daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. EK pabrėžė, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai, galintys neigiamai paveikti ekonomikos augimą ateityje, yra darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Taip pat būtina didinti socialinio dialogo vaidmenį ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus. Komisija pažymėjo, kad svarbu ir toliau užtikrinti fiskalinį tvarumą, 2016–2017 metais nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo daugiau negu tai leistina dėl sisteminės pensijų reformos, sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, pirmiausia – PVM srityje.

Šias šalims skirtas rekomendacijas ketina aptarti ES valstybių narių ministrai, o birželio pabaigoje jas turėtų tvirtinti Europos Vadovų Taryba. Valstybės narės rekomendacijas turės įtraukti į 2016–2017 metų nacionalinės politikos ir biudžeto planus. Prieš metus Lietuva sulaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, nelanksčios darbo rinkos bei pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo. Buvo atkreiptas dėmesys į neefektyvią, Lietuvos žmonių poreikių neatitinkančią sveikatos apsaugos sistemą

Mažėja dirbančių žmonių

Pasak EK atstovybės Lietuvoje ekonominės politikos pareigūno Mariaus Vaščegos, dauguma EK Lietuvai pateiktų rekomendacijų remiasi aktualia darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problema. „EK viena pirmųjų pernai pradėjo šią problemą kelti sistemiškai, nes darbingo amžiaus žmonių mažėjimas kelia įtampą“, – sakė ekspertas.

Jo teigimu, neabejotinas darbo jėgos pasiūlos mažėjimas ateityje atsilieps socialinės sistemos tvarumui, turės įtakos ilgalaikiam šalies ekonominiam augimui. „Remiantis tokiomis prielaidomis EK pateiktos rekomendacijos susijusios arba su tuo, ką daryti, kad tas gyventojų mažėjimas sulėtėtų, arba kad šalis prie to prisitaikytų, neįkristų dėl šių priežasčių į ekonominę duobę“, – sakė M. Vaščega. Anot jo, jau pernai ES atkreipė dėmesį, kad šiems procesams poveikį daro ir sveikatos apsaugos sistemos būklė. Eksperto teigimu, turimi duomenys rodo, kad, palyginti su ES vidurkiu, darbingo amžiaus žmonių mirtingumas Lietuvoje yra didesnis beveik 5 procentais. „Ir būtent sveikatos sistema čia galėtų prisidėti saugant dirbančius žmones“, – pabrėžė M. Vaščega. Tam reikėtų tikslingiau skirstyti sveikatai skiriamas lėšas, kad jų užtektų ne tik ligoninių stacionarams, bet ir ambulatoriniam gydymui, profilaktikai bei prevencijai.

Griežtenis tonas

Kaip pažymėjo Seimo vicepirmininkas ERK vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, ankstesniais metais EK teiktos rekomendacijos būdavo daugiau rekomendacinio pobūdžio. Dabar, ES atsiliekant ypač nuo JAV, jos tapo griežtesnės, primygtinesnės. Pasak G. Kirkilo, sankcijos už rekomendacijų nevykdymą negresia, nes vis tiek jos yra „draugiško pobūdžio, jomis siekiama padėti“. Seimo ERK vadovas nesutiko, kad rekomendacijos dėl inovacijų – ypatinga naujovė. Anot socialdemokrato, jų būta ir gerokai anksčiau. „Tai buvo viena priežasčių, kodėl Vyriausybė 2008 metais priėmė sprendimą dėl investicijų į mokslo slėnius“, – LŽ tikino G. Kirkilas.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sakė labai kritiškai vertinąs atsainų Seimo daugumos ir Vyriausybės požiūrį į EK rekomendacijas. „Į jas žiūrimą kaip į sovietmečio Kremliaus atsiųstus nurodymus. Ieškoma būdų, kaip atsirašyti, o ne vykdyti. Rekomedacijos gali suteikti didelę pagalbą, jų pagrindu galima realiai pradėti esmines permainas. Žiūrėjimas į tai pro pirštus – didelė klaida“, – LŽ teigė A. Kubilius.

Liūdna statistika

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad EK rekomendacijas Lietuva vykdo „gana prastai“, nes trys pagrindinės, susijusios su pensijų, socialinio draudimo bei mokesčių sistemomis, primenamos metai iš metų. „Ir tai – liūdna statistika, nes reformų Lietuvai reikia. Jų įgyvendinimas sukurtų gerokai didesnį aiškumą, stabilumą, leistų judėti į priekį“, – sakė ekspertas. Pasak jo, džiugu, kad EK rekomendacijose pirmą kartą užsimenama apie inovacijas, nes „iš tiesų tai yra Lietuvos Achilo kulnas, turint omenyje augantį darbo užmokestį“. „Negalime sau leisti kelti darbo užmokestį nedidindami efektyvumo, neinvestuodami į inovacijas“, – tvirtino ekonomistas.

Tačiau visos kitos rekomendacijos, anot jo, „pirštu beda į silpną vietą, į tai, kad nepadarome elementariausių namų darbų, kuriuos kone didžioji dalis išsivysčiusių valstybių yra padariusios“. Nesutvarkyta mokesčių sistema, viešasis sektorius, nėra didelio aiškumo dėl pensijų sistemos. „Tai dalykai, kurie yra pagrindas, jei norime, kaip deklaruojame, patekti į turtingųjų klubą“, – teigė Ž. Mauricas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"