TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš butų varomiems karininkams sužibo viltis

2016 06 18 6:00
Artūras Paulauskas: "Dauguma tų žmonių yra tokio amžiaus, kad jiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus." Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT), išnagrinėjęs vieną pirmųjų bylų, kurioje atsargos karininkai skundėsi dėl valdžios užmojų parduoti jiems skirtus buvusius tarnybinius butus, pripažino, kad valstybės institucijos, vaikydamosi pelno ir pamiršdamos žmonių interesus, buvo neteisios.

LAT Civilinių bylų teisėjų kolegija konstatavo, kad žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra svarbesnė nei valstybės interesas kuo brangiau parduoti jai priklausantį turtą.

Tokia išvada padaryta apeliacine tvarka išnagrinėjus atsargos karininkų šeimų, įsikūrusių Kauno Ašmenos 2-osios gatvės 25A name, skundą. Juo gyventojai prašė LAT panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo viso minėto namo aukciono rezultatai buvo pripažinti teisėtais.

Gali lengviau atsikvėpti

LAT konstatavo, jog skelbiant aukcioną neatsižvelgta į tai, kad dalyje butų gyvena į atsargą išėję karininkai, kuriems nustatytas 35–40 proc. darbingumo lygis, taip pat nepilnamečiai vaikai.

Negana to, aukcione iškart buvo parduodamas visas namas, o ne atskiri butai. Mat, be karininkų šeimų gyvenamų butų, du namo butai buvo tušti. Tad norėdami įsigyti savo butus valstybės įmonės Turto banko skelbtame aukcione, atsargos karininkai buvo verčiami pirkti ir butus, kurių jiems visiškai nereikia.

Turto banko atstovai tokią savo poziciją teisme aiškino paprastai, esą parduodant visą daugiabutį būtų galima gauti maksimalią pinigų sumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, privatizuojant name esančius butus reikėjo ne tik siekti kuo brangiau juos parduoti, bet ir atsižvelgti į viešąjį interesą – užtikrinti butuose įsikūrusių žmonių teisę į būstą. Be to, parduodant visą pastatą apribota nuomininkų teisė išsipirkti konkrečius butus, kuriuos jie 1994–1999 metais gavo kaip tarnybinius.

LAT aukciono rezultatus pripažino negaliojančiais. Tad gyventojai kol kas gali atsikvėpti. „Kas bus toliau, nežinome, nors įtariame, kad tuo viskas nesibaigs“, – „Lietuvos žinioms“ teigė vienas namo gyventojas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.

Gintis pasirengę ir vilniečiai

Kauniečių interesus gynusio advokato Edmundo Būdvyčio teigimu, po minėto LAT sprendimo ir kitos karininkų šeimos turėtų nenuleisti rankų ir ginti savo teises. Šios bylos eigą nekantriai stebi kur kas gausesnis Vilniuje gyvenančių atsargos karininkų būrys. Sostinėje vien gegužės-birželio mėnesiais parduota per pusšimtį butų. Dalį jų aukcionuose pavyko nusipirkti patiems nuomininkams, dalį įsigijo kiti asmenys. Iš viso grėsmė atsidurti gatvėje po dešimtmečių tarnybos Lietuvai buvo kilusi maždaug šimtui atsargos karininkų – nepriklausomos kariuomenės kūrėjų. Kai kurie iš jų tebetarnauja.

„LAT sprendimas nėra galutinis, jis gali būti skundžiamas kasacine tvarka dėl teisės aktų taikymo, bet ne dėl faktų nustatymo. Faktai jau nustatyti. Aiškiai pasakyta, kad prioritetas – žmonės, o ne pinigai“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė E. Būdvytis.

Taip pat nenorėjusi skelbti savo pavardės vilnietė Irena teigė, kad jos šeima dar laukia, kuo baigsis kol kas dar nepaskelbtas jų buto aukcionas. „Daug mūsų devynaukščio butų jau parduoti. Tik nedaug jų pavyko nusipirkti atsargos karininkų šeimoms. Butai kainuoja daugiau kaip 40 tūkst. eurų, o jokių paskolų bankai mums, esantiems prie pensijos slenksčio, nesuteikia“, – pasakojo moteris.

Anot pašnekovės, jos šeima nesijaučia neteisėtai gyvenanti prieš porą dešimtmečių skirtame bute – sudaryta nuomos sutartis, kuri nenutraukta ir nepakeista.

„Jei buvo keičiami įstatymai ir dėl to keitėsi butų nuomos taisyklės, tvarka ar dar kažkas, turėjo būti koreguojamos nuomos sutartys. Todėl galioja tokios sąlygos, kokios buvo sudarant sutartis“, – svarstė Irena. Vilnietė pridūrė, kad tokią išvadą pateikė advokatai, su kuriais konsultavosi ne tik ji, bet ir daugelis kaimynų.

Siūlo pataisas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Seime yra įregistravęs Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę kariams, atliekantiems tarnybą, išleistiems į atsargą arba perkeltiems į dimisiją, kurie krašto apsaugos sistemoje yra ištarnavę ne mažiau kaip 5 metus ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio 1 dienos, privatizuoti nuomojamus butus, jau praradusius tarnybinių statusą.

Ši galimybė būtų suteikiama tiems, kurie nėra pasinaudoję Butų privatizavimo įstatymo nuostata įsigyti valstybės arba savivaldybės butų fondo gyvenamąsias patalpas iki sudarant tarnybinių butų nuomos sutartis ir neturi nuosavų.

„Kariams, atliekantiems tarnybą arba išleistiems į atsargą, arba perkeltiems į dimisiją, pagal 1992 metais priimtą ir iki 2001-ųjų galiojusį Civilinį kodeksą buvo suteikta garantija, jog baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose“, – komentuodamas įregistruotas pataisas aiškino A. Paulauskas. Pataisos birželio 23 dieną turėtų būti teikiamos svarstyti Seimui.

Anot A. Paulausko, kariškiai – gyvenamųjų patalpų nuomininkai, išėję į senatvės pensiją, galėjo būti iškeldinami iš tarnybinių patalpų tik suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą. Šios garantijos buvo panaikintos 2012 metais priėmus atitinkamas pataisas, pagal kurias tarnybinių butų atsisakyta ir jie perduoti Turto bankui.

„Valstybė, prieš daugiau kaip du dešimtmečius skirdama karininkams ir jų šeimoms tarnybinius butus, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės ten likti gyventi. Dabar šie žmonės dėl tų butų priversti kovoti aukcionuose. Tačiau dauguma jų yra tokio amžiaus, kad jiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus. Pradinė kaina aukcionuose – apie 40–50 tūkst. eurų. Dabar iškyla grėsmė, kad karininkai praras vienintelį gyvenamąjį būstą“, – kalbėjo parlamentaras.

A. Paulauskas priminė, kad 1996 metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) dalį tarnybinių butų lengvatinėmis sąlygomis leido privatizuoti karinių oro pajėgų karininkams. Todėl jis įžvelgiantis tam tikrų diskriminacijos požymių.

Nesijaučia susitepę

Anot krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėjo viešiesiems ryšiams Vaidoto Linkaus, 2012 metais tarnybinių butų atsisakyta, nes nebuvo galimybių juos suteikti visiems pageidaujantiesiems.

„Minėto teisminio ginčo dalykas buvo Turto banko veiksmų organizuojant aukcioną teisėtumas ir nebuvo susijęs su turto perdavimu Turto bankui. Taigi LAT sprendime nėra konstatuota, kad butų perdavimas Turto bankui neteisėtas ar kaip nors pažeidžia asmens teisę į būstą ar jo neliečiamybę. Šiuo sprendimu teismas iš esmės atkreipė dėmesį į pažeidimus organizuojant aukcioną, tačiau nenustatė, kad Turto bankas apskritai neturėjo teisės tokį aukcioną organizuoti“, – aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"