TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš daugiatautės Lietuvos

2016 04 27 6:00
Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro renginio akimirka. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Apie mūsų valstybę, atvirą kitų tautų žmonėms, liudija dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, kuriais kviesta atvykti, laisvai kurtis ir be apribojimų verstis svečių šalių amatininkus, gydytojus, prekiautojus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dovanotose žemėse įsikūrė ištikimais sąjungininkais tapusios totorių gentys. Kokia tautinių mažumų kūrimosi Lietuvoje istorija ir kaip jos gyvena dabar?

Lietuvoje šiuo metu gyvena per pusantro šimto tautybių žmonių. Veikia apie 300 tautinių mažumų bendruomenių. Jaučiama, matoma ir vertinama, kaip pabrėžė Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, kiekvienos tautinės bendruomenės įtaka Lietuvos politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui. Visų Lietuvos tautų indėlis svarbus kuriant šiuolaikišką, stiprią ir nepriklausomą valstybę. Brangintinas dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais susiklostęs darnus tarpkultūrinis sugyvenimas.

Skirtingais laikotarpiais, dėl skirtingų priežasčių

Alinos Ožič nuotrauka

– Kokių tautų atstovai Lietuvoje yra jau senbuviai ir kokių – tik neseniai įsikūrę ar kuriasi? – teiravomės Tautinių mažumų departamento direktorės Vidos Montvydaitės.

– Lietuvos tautinių mažumų formavimuisi didžiausią įtaką turėjo istoriniai, geopolitiniai veiksniai: LDK laikotarpis ir patirtos okupacijos. LDK daugiau nei pusė gyventojų buvo rusėnai: dabartiniai gudai, iš dalies ukrainiečiai, rusai. Pirmosios Lietuvos etninės mažumos buvo vokiečiai, žydai, totoriai, karaimai, romai. Lenkai į Lietuvą kėlėsi po Lietuvos ir Lenkijos susivienijimo XVI amžiuje, taip pat tarpukariu. Rusų tautybės gyventojų padaugėjo carinės Rusijos valdymo metais, kai į Lietuvą nuo persekiojimų bėgo rusų sentikiai.

Sovietmečiu į Lietuvą vėl plūstelėjo rusų, nes kūrėsi pramonės įmonės, karinės struktūros. Atvyko ir kitų tautybių žmonių iš tuometės Sovietų Sąjungos. Skirtingais laikotarpiais ir dėl skirtingų priežasčių į Lietuvą atkeliavo armėnų, gruzinų, kazachų, azerų. Pavyzdžiui, po 1988 metų žemės drebėjimo Spitake buvo organizuotai atvežta apie 1,5 tūkst. žmonių, evakuotų iš žemės drebėjimo nusiaubto Armėnijos regiono. Dėl etninio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto 1989–1990 metais daug žmonių į Lietuvą atvyko iš Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho.

Šiuolaikinės galimybės, spartėjanti globalizacija leidžia žmonėms lengviau judėti, keisti gyvenamąją vietą. Mūsų jau nestebina greta gyvenantys ir dirbantys indai, japonai, kinai ar korėjiečiai, į Lietuvą atvykę dėl ekonominių, geopolitinių ar kitų priežasčių. Tikėtina, kad keičiantis pasaulinei situacijai, keisis ir Lietuvos tautinių mažumų dydis, tautybių įvairovė.

– Kiek ir kokių tautinių mažumų dabar gyvena Lietuvoje? Kaip jos pasiskirsčiusios didžiuosiuose miestuose, rajonuose ir miesteliuose?

– 2011 metų visuotinio gyventojų ir namų ūkių surašymo duomenimis, Lietuvoje yra 154 skirtingų tautybių atstovų. Gausiausia – lenkų bendruomenė. Mūsų šalyje gyvena per 200 tūkst. lenkų. Daugiausia Šalčininkų (77,8 proc.), Vilniaus (52,1 proc.), Trakų (30,1 proc.) ir Švenčionių (26 proc.) rajonuose.

Gausi yra rusų bendruomenė – apie 177 tūkst. gyventojų. Daugiausia rusų tautybės gyventojų yra Visagine (51,9 proc.), Klaipėdoje (19,6 proc.), Zarasų (18,7 proc.) ir Švenčionių (13,3 proc.) rajonuose.

Lietuvoje gyvena apie 36 tūkst. baltarusių, 16 tūkst. ukrainiečių, apie 3 tūkst. žydų, apie 2,7 tūkst. totorių. Nemažai yra vokiečių (apie 2, 4 tūkst.), romų (apie 2,1 tūkst.), latvių (apie 2 tūkst.), armėnų (apie 1, 2 tūkst.), azerbaidžaniečių (apie 600), moldavų (apie 500).

Vilnius yra daugiatautiškiausias Lietuvos miestas, jame gyvena 128 tautybių žmonių. Antras būtų Kaunas – apie 80 tautybių gyventojų. Klaipėdoje gyvena apie 70 tautybių žmonių. Trakai garsėja aktyviomis totorių ir karaimų bendruomenėmis.

Saugūs, suprasti ir reikalingi

– Kaip tautinės mažumos integruojasi į mūsų visuomenę? Kokių problemų kyla ir kaip valstybė padeda ar galėtų padėti?

– Integracinis procesas nėra paprastas ir vienpusis. Jame turi aktyviai dalyvauti ne tik tautinės mažumos, bet ir Lietuvos visuomenė. Be to, visavertė, sklandi integracija – tai ir žmogui suteikiama galimybė puoselėti tautinę kultūrą, emocinė savijauta šalyje, pilietinės nuostatos, dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, integracijai būtinų gebėjimų ugdymas, ir daugelis kitų dalykų. Integracijos sėkmė proporcinga tam, kiek žmogus jaučiasi saugus, suprastas, laisvas ir reikalingas valstybei, kurioje gyvena.

Apskritai galima teigti, jog tautinių mažumų padėtis per pastaruosius metus pasikeitė į gerąją pusę. Gimnazijas ir mokyklas Lietuvoje baigę jaunuoliai gerai moka valstybinę kalbą, išmano teisinę ir socialinę sistemą. Pastebime, jog tokie asmenys lengviau randa darbą, aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, prisideda prie kultūrinės veiklos. Tačiau spręstinų problemų lieka. Ir jų bus visada. Visuomenė kinta. Bendrai gyvenant visada atsiras, ką tobulinti.

Turime padėti tautinėms mažumoms išsaugoti savo tapatybę ir integruotis į visuomeninį, politinį, ekonominį bei kultūrinį šalies gyvenimą. Tautinių mažumų departamento veiklos tikslas – kurti darnią Lietuvos visuomenę, panaudojant šalyje gyvenančių tautų kultūrinį potencialą valstybės pažangai. Visuomet skatinsime tinkamų sprendimų ieškojimą visiems kartu.

Manome, kad konsultacijos ir bendradarbiavimas su tautinių mažumų organizacijomis yra būtinas. Todėl Tautinių mažumų departamento nuostatuose numatyta Tautinių bendrijų taryba, teikianti siūlymus ir reiškianti patariamąją nuomonę tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Pernai lapkritį ketveriems metams patvirtinta naujos sudėties 26 narių Tautinių bendrijų taryba. Jos pirmininke išrinkta latvė Gunta Ronė, pavaduotojais – Marytė Maslauskaitė, vokiečių bendruomenės atstovė, ir Vladislavas Voiničius, lenkų atstovas. Taryboje yra gruzinų, romų, rumunų, libaniečių, kazachų, žydų, graikų, čėčėnų, uzbekų atstovų.

– Kiek ir kur veikia savaitgalinių tautinių mažumų bendrijų mokyklų? Kaip saugomas tautinių mažumų etnolingvistinis gyvybingumas?

– Vienas Tautinių mažumų departamento veiklos prioritetų – vaikų ir jaunimo įtrauktis į šalies visuomeninį gyvenimą, jų pilietinis ugdymas. Tautinių mažumų sekmadieninėms mokykloms stengiamės skirti ypatingą dėmesį. Tautinių mažumų projektų finansavimo taisyklėse esame įtvirtinę šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų veiklos rėmimo prioritetą. Projektus pateikusios sekmadieninės mokyklos gauna paramą veiklai – mokomajai medžiagai, knygoms, edukacinėms ekskursijoms. Šiemet planuojame organizuoti ir mokymus sekmadieninių mokyklų mokytojams, ir tradicinį festivalį jas lankantiems vaikams.

Šalyje veikia daugiau nei 30 tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų. Armėnų sekmadieninės mokyklos yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, azerbaidžaniečių – Klaipėdoje, baltarusių – Visagine ir Klaipėdoje, estų, graikų, karaimų, kazachų ir latvių – Vilniuje, lenkų – Kėdainiuose, Švenčionyse ir Visagine, romų – Vilniuje ir Panevėžyje, rusų – Alytuje, Kėdainiuose ir Marijampolėje, totorių – Alytuje, Vilniuje ir Visagine, ukrainiečių – Vilniuje, uzbekų – Visagine, vokiečių Kaune ir Visagine, žydų – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kai kurios jų veikia ne tik kaip mokyklos, bet ir kaip vaikų klubai, tautiniai ansambliai, vasaros stovyklos, kitos suburia ne tik bendruomenės vaikus, bet ir suaugusiuosius. Viskas labai individualu ir priklauso nuo bendruomenės poreikių.

Vieniems apie kitus

– Kurios tautinės mažumos yra ryškiausios ir aktyviai puoselėja savo tautinį identitetą? Kaip prisideda prie Lietuvos turtinimo?

– Kiekvienos tautinės bendruomenės įtaka Lietuvos politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui yra jaučiama, matoma ir vertinama. Visų jų indėlis yra svarbus. Gausu tautinių mažumų organizacijų, renginių, kuriems finansavimą skiria valstybė. Verta išskirti rusų ir lenkų bendruomenių kasmetinius tarptautinius folkloro festivalius „Pokrovskije kolokola“ ir „Lenkų gėlės“. Nemažo dėmesio sulaukia Europos žydų kultūros dienos, totorių renginiai. Karaimų kalbos stovykla įdomi lingvistams, kalbos tyrėjams iš viso pasaulio.

Atgimimo metais tautinių mažumų organizacijų aktyvistai prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos. Nikolajus Medvedevas, Vladimiras Jarmolenka, Eugenijus Petrovas buvo išrinkti LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatais. Jie buvo ir Kovo 11– osios Akto signatarai. Baltarusių klubo „Siabryna“ nariai Valentinas Stechas, Olegas Ablažiejus ir Kristina Balachovič apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais. Lietuvos gudų draugijos narys Steponas Dušauskas, gruzinų kultūros draugijos „Iberija“ vadovė Dali Gogešvili-Juodišienė, Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos vadovas Vladimiras Gražulis, rusų bendruomenės narės Natalija Kasatkina ir Tatjana Michniova, viena iš Lietuvos armėnų bendrijos „Garun“ įkūrėjų Zinaida Sakalauskienė, 1989-aisiais Juzefo Montvilos vardo lenkų kultūros fondą Lietuvoje įsteigęs Henrykas Sosnovskis, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narė Liudmila Žalakevičienė, viešai pareiškimus pasirašę Artiomas Inozemcevas, Arturas Plokšto, Olegas Ablažejus, Grigorijus Fišas, Liudmila Žilcova, Inesis Kiškis, Adomas Jakubauskas, Machiras Gamzajevas, Dali Gogišvili, Olegas Isajevas, Ivanas Juzič, Jevgenijus Volickis, Valentina Kukianienė ir Jurijus Lankivas, raginę nutraukti kraujo praliejimą, – visi jie verti atskiro paminėjimo.

Tačiau atkreipkime dėmesį ir į daugybę ne lietuvių kilmės savo srities profesionalų, kasdien dirbančių, kuriančių mūsų visų Lietuvą. Savo feisbuko paskyroje turime skiltį „Vieniems apie kitus“. Joje pasakojame apie įdomius, gabius, kūrybingus įvairių tautybių žmones. Planuojame šiuos pasakojimus perkelti ir į Tautinių mažumų departamento internetinį puslapį. Svarbu suprasti, kad įvairių tautybių žmonės, jų patirtis ir kultūrinis palikimas yra ne grėsmė Lietuvai, o vertybė, ją praturtinanti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"