TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš ES pyrago vėl norima atsiriekti gerą kąsnį

2011 07 28 0:00

Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų biudžeto projekte Lietuvai numatomas mažesnis finansavimas, nei norėtųsi. Tačiau mūsų valstybė tikisi išsiderėti ne mažiau paramos, nei skirta dabartiniu finansiniu laikotarpiu, - apie 37 mlrd. litų.

ES 2007-2013 metų finansiniam periodui einant į pabaigą, Europos Komisija (EK) sudėliojo naujo biudžeto planą. Siūlomas Bendrijos biudžetas 2014-2020 metais - 1 025 mlrd. eurų (apie 3 536 mlrd. litų).

Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Januszas Lewandowskis pažymėjo, kad daugiausia paramos vėl gaus skurdžiausios Bendrijos valstybės, tarp kurių įvardijama ir Lietuva. Tačiau iš siūlymų matyti, kad mūsų kraštui mažėtų infrastruktūros plėtros finansavimas, žemdirbiai ir vėl turėtų tenkintis mažesnėmis tiesioginėmis išmokomis nei Vakarų valstybių, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas taip pat būtų finansuojamas kukliau nei mums norėtųsi.

Siūlymai netenkina

Daugiausia ES paramos Lietuva tikisi sanglaudos politikos ir žemės ūkio srityse, taip pat infrastruktūros projektams bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programai įgyvendinti.

EK pateiktuose siūlymuose sanglaudos politikai įgyvendinti 2014-2020 metais siūloma skirti 376 mlrd. eurų (1 297 mlrd. litų). Žemės ūkiui ateinančioje ES finansinėje perspektyvoje planuojama atseikėti 383 mlrd. eurų (apie 1 321 mlrd. litų). Atominių elektrinių, įskaitant Ignalinos jėgainę, eksploatavimui nutraukti - 700 mln. eurų (2 mlrd. 415 mln. litų).

Anksčiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė minėjo, kad Lietuvos netenkina tai, kad sanglaudos fondui kasmet numatoma skirti po ne daugiau kaip 2,5 proc. kiekvienos valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP), nors dabar skiriama po 3 proc. BVP. Mūsų valstybė taip pat nepatenkinta numatytomis mažomis išmokomis žemdirbiams. Pagal EK pateiktus siūlymus mūsų krašto žemės ūkis būtų finansuojamas bene menkiausiai ES. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti 2014-2020 metais Lietuva norėtų gauti ne mažiau kaip milijardą eurų (3 mlrd. 452 mln. litų).

Trys derybų etapai

Pateiktame siūlyme dėl būsimojo ES biudžeto neteikiama informacija, kokią paramą gaus atskiros valstybės narės. Pasak Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento Europos Sąjungos biudžeto skyriaus vedėjos Eglės Misevičiūtės, būsima parama atskiriems kraštams priklausys nuo to, koks bus sutartas bendras ES daugiametės finansinės programos dydis ir kiek lėšų bus skirta atskiroms politikos sritims. Taip pat nuo ES programų ir fondų paramos skyrimo taisyklių, kurios bus suderėtos tolesniuose derybų etapuose.

Tikimasi išsiderėti, kad parama Lietuvai 2014-2020 metais nebūtų mažesnė nei dabartiniu laikotarpiu. 2007-2013 metais mūsų kraštui iš ES biudžeto yra skirta 36 mlrd. 800 mln. litų. Derybose dėl paramos mūsų valstybei atstovaus atsakingų ministerijų ir Lietuvos nuolatinės atstovybės ES atstovai.

E.Misevičiūtės teigimu, derybos dėl būsimojo ES biudžeto skirstomos į tris etapus. Šį pusmetį numatoma techninė EK pateiktų dokumentų analizė. Kitų metų pirmoje pusėje vyks derybos tarp valstybių narių. "Galutinį susitarimą dėl ES daugiametės finansinės programos tikimasi pasiekti iki kitų metų pabaigos", - aiškino ji.

Naudojama nelabai efektyviai

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, prie derybų stalo sėdusios ES narės stengsis padidinti joms skiriamą paramą. Ne išimtis - ir Lietuva. "Akivaizdu, kad bus stengiamasi skirti daugiau lėšų ir žemdirbiams, ir Ignalinos atominei elektrinei uždaryti", - LŽ sakė jis.

Tačiau, anot N.Mačiulio, sunku prognozuoti, kokio dydžio paramą pavyks išsiderėti. Kalbėdamas apie Ignalinos atominei elektrinei uždaryti būtinas lėšas jis pažymėjo, kad Lietuva gauna ir ateityje nori gauti daug lėšų. Esą tai natūralu, nes sutikome nutraukti sėkmingai funkcionavusios jėgainės eksploatavimą. "Tikrai galime išsiderėti didesnę paramą nei dabar siūloma. Tačiau ji ir dabar yra viena didžiausių Europoje, tad reikšmingų proveržių gali nepavykti pasiekti", - įsitikinęs N.Mačiulis.

Įvertinti ES teikiamos paramos efektyvumą esą labai sudėtinga, nes ji juntama ne tik finansiškai. N.Mačiulis pažymi, kad dauguma kryptingai panaudotų Bendrijos paramos lėšų, kuria tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą.

Tačiau ekspertas apgailestauja, kad struktūrinių fondų lėšos dažnai nukreipiamos į neefektyvias veiklos sritis. "Tačiau tai nėra vien Lietuvos problema. Pastebėta, kad naujosios Bendrijos narės paramos lėšas naudoja neefektyviai. Juk turėtų būti siekiama, kad lėšos sukurtų ilgalaikę infrastruktūrą, padėtų tolesnei ekonomikos plėtrai", - įsitikinęs N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"