Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Iš gražių norų paremti beliko šnipštas

 
2017 04 14 6:00
Būstų savininkai dažniausiai nenori jų nuomoti socialiai remtinoms šeimoms./"Lietuvos žinių" nuotrauka
Būstų savininkai dažniausiai nenori jų nuomoti socialiai remtinoms šeimoms./"Lietuvos žinių" nuotrauka

Prieš porą metų vargstančioms šeimoms pradėta teikti parama būstui išsinuomoti patyrė fiasko: 2015 metais ja pasinaudojo 105, pernai – 524 šeimos. Tuo metu galimybė gauti išperkamosios būsto nuomos kompensaciją netiko nė vienam asmeniui.

Todėl skubiai ieškoma naujų būdų pagelbėti socialinio būsto laukiančioms šeimoms. Jų balandžio pradžioje mūsų šalyje buvo 12 494. Kai kurie žmonės laukti socialinio būsto priversti daugiau kaip 20 metų.

Nepatrauklios priemonės

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pripažino, kad Lietuvoje sukurta paramos būstui išsinuomoti sistema neveiksminga. Prie tokios išvados prieita išanalizavus Valstybės kontrolės atliktą auditą, kurio metu vertinta, ar ši sistema užtikrina būsto prieinamumą jo laukiantiems asmenims, ar lėšos ir savivaldybių socialinio būsto fondai valdomi efektyviai, racionaliai ir teisėtai.

Auditas parodė, kad esamos paramos formos iš esmės neveiksmingos ir nepateisina gyventojų, neturinčių pakankamai lėšų pragyventi ir negalinčių jų gauti savo pastangomis, lūkesčių bei poreikių. Miestuose socialinio būsto gali tekti laukti nuo 20 iki 30 metų, rajonuose – nuo 10 iki 20 metų. Socialinį būstą kasmet gauna tik apie 3 proc. jo laukiančių šeimų.

Nepasitvirtino ir nuo 2015 metų pradėtos taikyti naujos paramos priemonės – būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos, valstybės skiriamos tiems žmonėms, kurie nuomojasi būstą iš privačių juridinių ar fizinių asmenų.

Mažas pajamas gaunantys žmonės, privačiame sektoriuje išsinuomoję būstą, gali kreiptis į savivaldybę dėl dalinės nuompinigių kompensacijos. Svarbiausia, kad nuomos sutartis būtų sudaryta daugiau kaip metams ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Algirdas Sysas: „Žmonės socialinio būsto laukia iki 30 metų, o valstybės skiriami pinigai nepanaudojami.“

Dar viena paramos būstui forma – galimybė ją gauti išperkamajai būsto nuomai. Jeigu būsto savininkas sutinka, buto vertė jam yra išmokama dalimis – pamažu mokant įmokas galiausiai su savivaldybės pagalba įgyjama nuosavybė.

Kaip teigiama Valstybės kontrolės išvadose, lėšas savivaldybėms būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tačiau 2015 metais savivaldybės nepanaudojo 3 mln. 542 tūkst. eurų, pernai – 104,9 tūkst. eurų valstybės lėšų.

Todėl Seimo SRDK pavedė SADM kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija pateikti komitetui pasiūlymus paramos būstui išsinuomoti sistemai tobulinti. Parlamentarai taip pat pageidauja sužinoti, kaip savivaldybės panaudojo gautas lėšas už parduotus savivaldybių būstus, kokia rinkos kaina Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse parduoti joms priklausę būstai.

Algirdas Sysas: "Žmonės socialinio būsto laukia iki 30 metų, o valstybės skiriami pinigai nepanaudojami.“/Alinos Ožič nuotrauka
Algirdas Sysas: "Žmonės socialinio būsto laukia iki 30 metų, o valstybės skiriami pinigai nepanaudojami.“/Alinos Ožič nuotrauka

„Dabartinė situacija netoleruotina. Žmonės socialinio būsto laukia iki 30 metų, o valstybės skiriami pinigai nepanaudojami“, – pažymėjo Seimo SRDK pirmininkas Algirdas Sysas.

Nepasitiki nuomininkais

„Lietuvos žinioms“ A. Sysas pripažino, kad viena priežasčių, kodėl nepavyko įsukti būsto nuomos kompensacijų vargstančioms šeimoms, yra ne būstą norinčių išsinuomoti šeimų ryžto stoka, o nuomotojų nenoras socialiai remtinoms šeimoms nuomoti butus.

„Juos dažniausiai nuomoja vyresnio amžiaus žmonės. Jie bijo, jog sutikus, kad nuomininkai bute deklaruotų savo gyvenamąją vietą, vėliau juos iš buto bus sunku iškrapštyti. Be to, oficialiai išnuomojus butą, nuomotojams atsiranda pareiga mokėti pajamų mokestį valstybei, o daugelis nuomotojų to nenori“, – dėstė Seimo narys.

Panašiai „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Šiaulių miesto merijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto poskyrio vedėja Ija Jencienė. Šiauliuose kompensacijas būsto nuomai, siekiančias 31,87 euro per mėnesį vienam šeimos nariui, gauna keturios šeimos. Tikimasi, kad šiemet tokių šeimų bus daugiau. Šiuo metu į meriją yra kreipusios dar trys šeimos, kurios norėtų sulaukti kompensacijų.

„Didžiausia problema – nepasitikėjimas remtinomis šeimomis. Žmonės bijo, kad tokiai šeimai išsikėlus iš buto jame tikrai teks atlikti bent jau einamąjį remontą“, – kalbėjo I. Jencienė. Ji pripažino, kad tokie nuogąstavimai iš dalies pateisinami. Mat esama atvejų, kai socialiai remtinos šeimos, išsikraustydamos iš socialinio būsto, jį palieka be elektros lizdų ir vandens čiaupų.

Kitų merijų socialinės paramos darbuotojai teigė manantys, kad priežasčių, kodėl nuomotojai nenori įsileisti socialiai remtinų nuomininkų, gali būti daugiau. „Žmonės nelabai tiki valstybe. Baiminasi, kad ji vienais metais gali siūlyti būsto nuomos kompensacijas, o kitais – jau nebe. Tuomet nutraukti nuomos sutartis būtų itin sudėtinga“, – aiškino jie.

Be to, pačios socialiai remtinos šeimos labiau linkusios rinktis socialinį būstą, o ne būsto nuomos kompensacijas dėl to, kad socialinį būstą gavę ir visus mokesčius tvarkingai mokėję asmenys turi daugiau garantijų gyventi ten dešimtmečius, o ne kelerius metus. Kitaip tariant, šeimos nenori dažnai keltis iš vieno buto į kitą, nes yra įpratusios, kad vaikai lanko tam tikras ikimokyklines įstaigas, mokyklas.

Ieško išeičių

A. Sysas minėjo, kad prieš porą metų Seime aptariant paramą socialiai remtinoms šeimoms aprūpinant jas būstu buvo kilę daug diskusijų dėl pasirinkto modelio pagrįstumo. Tačiau parlamentarai tada palaikė būtent tą variantą, kuris dabar pripažintas kaip nepateisinęs lūkesčių. Todėl ketinama jį keisti.

„Nemanau, kad derėtų išradinėti ką nors nauja. Reikėtų pasinaudoti kitų Europos šalių patirtimi – savivaldybės galėtų nuomoti butus iš nuomotojų ir į juos įleisti gyventi socialinio būsto pageidaujančias šeimas. Taip merijos suteiktų būsto savininkams garantiją, kad už nuomą ir paslaugas bus mokama laiku“, – dėstė A. Sysas. Anot jo, kitose šalyse tokia praktika pasitvirtino.

Tuo metu Šiaulių merijos valdininkė I. Jencienė abejojo, ar potencialiems būsto nuomotojams toks variantas būtų priimtinas. „Nuomotojai žinos, kam bus skirtas būstas, ir jo paprasčiausiai nenuomos“, – sakė ji. I. Jencienės įsitikinimu, kur kas geriau būtų, jei už pajamas, gautas išnuomojus būstą merijai, gyventojams nereikėtų mokėti mokesčių.

Kaip bus keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kokios paramos galės tikėtis būsto neturinčios socialiai remtinos šeimos, SADM valdininkai „Lietuvos žinioms“ kol kas paaiškinti negalėjo.

SADM Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis informavo, kad šiuo metu analizuojamos įvairios galimybės. Iki birželio turi būti parengtas Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame ir atsispindės tai, ką ministerija ketina daryti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"