TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš Helsinkio - Grozno angelų maldos

2012 03 02 8:45

Čečėnijos karo pragarą išgyvenę, vėliau iš Lietuvos nuo juos persekiojusių saugumiečių į Suomiją pabėgę Chadižat ir Malikas Gatajevai nelaidoja vilčių susigrąžinti mūsų krašte likusius savo globotinius. Vakar per pilietinę akciją Helsinkyje prašyta prezidentės Dalios Grybauskaitės pagalbos.

Popietę prie Lietuvos ambasados Suomijos sostinėje vyko pilietinė protesto akcija "Užteks luošinti vaikų likimus!", skirta palaikyti Grozno angelais pramintus sutuoktinius. Piketo rengėjai ir dalyviai siekė atkreipti Lietuvos visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į šiuo metu Vilniaus SOS vaikų kaime gyvenančių šešių Gatajevų globotinių, kuriems yra nuo 8 iki 17 metų, likimą. Susirinkusieji laikė rankose plakatus su užrašais: "SOS kaimas Vilniuje tapo SS kaimu", "Čečėnų vaikai turi būti auklėjami čečėnų šeimoje", "Europoje asimiliacija draudžiama", "VSD = KGB".

Iš kraupios Čečėnijos kasdienybės vaikus gelbėjusių Gatajevų siekiai turėtų būti suprantami kiekvienam žmogui. Dėl jų teisinėje valstybėje neturėtų kilti jokių klausimų. Sutuoktiniai teprašo įstaigos, kuri turi rūpintis vaikų globa, suteikti galimybę laisvai bendrauti su savo globotiniais telefonu, sudaryti sąlygas su jais susitikti visiems šeimos nariams.

Viltis negęsta

Kaip LŽ pasakojo iškart po piketo su M.Gatajevu kalbėjęs žmogaus teisių gynėjas ir visuomenininkas Gintautas Bukauskas, pilietinėje akcijoje dalyvavo 12 čečėnų diasporos Helsinkyje atstovų. "Gatajevai tvirtina neprarandantys vilties ir tikisi, kad prezidentė D.Grybauskaitė pagaliau atkreips į juos dėmesį ir paragins Lietuvos institucijas spręsti vaikų grąžinimo jų tikriesiems globėjams klausimą", - sakė žmogaus teisių gynėjas.

G.Bukauskas pažymėjo, kad Gatajevams iki šiol didžiausią nerimą kelia tai, jog nuo 2008-ųjų rudens jiems nebuvo sudaryta galimybė nei susitikti, nei nevaržomiems bendrauti su Vilniaus SOS vaikų kaime esančiais vaikais. "Viskas, ką jie pasiekė, - tai keletas pokalbių telefonu. Tačiau jau kurį laiką visi bandymai pabendrauti su vaikais yra nesėkmingi. Įstaigos administracija draudžia tai daryti, vaikams neleidžiama minėti Gatajevų vardų. Mūsų turimomis žiniomis, jie yra bauginami ir nuteikiami prieš savo globėjus", - neslėpė artimas Gatajevų bičiulis. Ir pridūrė, kad vaikai pamažu pamiršta gimtąsias čečėnų ir rusų kalbas, negauna jokių žinių apie jų krašto kultūrą, neturi galimybių išpažinti savo tikėjimą.

Raštą priėmė

LŽ kalbinta Lietuvos ambasados Suomijoje trečioji sekretorė Sandra Brikaitė teigė, jog per piketą nekilo jokių incidentų. Diplomatė taip pat patvirtino, kad ambasadorių Arūną Jievaltą pasieks prezidentei D.Grybauskaitei skirtas raštas, kuriuo valstybės vadovė prašoma paraginti Lietuvos institucijas spręsti vaikų grąžinimo tikriesiems globėjams klausimą, nes pasiuntinybės darbuotojai šį kreipimąsi priėmė. "Daugiau ambasada nieko nenori komentuoti, nes tai nesusiję su jos darbu", - sakė S.Brikaitė.

Abejingumo siena

2009 metų spalį į Suomiją pasitraukusių Gatajevų, kuriuos Lietuvoje persekiojo Valstybės saugumo departamento darbuotojai, pagalbos šauksmui mūsų valstybės institucijos tebėra kurčios. Ir patys sutuoktiniai, ir dalis jų vaikų ne kartą kreipėsi į Vilniaus SOS vaikų kaimo vadovybę, kad būtų sudarytos sąlygos pasikalbėti su ten augančiais globotiniais telefonu ar per "Skype'ą", tačiau nesėkmingai.

Iki šiol neatsakyta į klausimus apie jaunųjų čečėnų teisinį statusą, jiems primestą atskirtį nuo globėjų. Vilniaus SOS vaikų kaimo vadovas Dainius Miežis LŽ yra tvirtinęs, kad vaikai patys nenori bendrauti su savo globėjais, o gimtosios čečėnų kalbos globotiniams mokytis esą beveik neįmanoma. Visi minėti klausimai buvo užduoti ir Lietuvoje už vaiko teisių apsaugą atsakingiems pareigūnams, bet atsakymų nesulaukta iki šiol.

Tuo metu precedento Europos Sąjungos teisinėje sistemoje neturintis atvejis, kai iš trečiosios šalies į Lietuvą atvykę asmenys turėjo bėgti į kitą Bendrijos valstybę ir ten prašyti politinio prieglobsčio, artimiausiu metu turėtų būti įvertintas. Suomijos Aukščiausiasis Teismas netrukus skelbs sprendimą, ar sutuoktiniams Gatajevams bus suteiktas politinis prieglobstis šioje šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"