TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš jo veido sklido šviesa

2011 04 30 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį, gegužės 1 dieną, Vatikane prasidės tris dienas truksiančios popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo apeigos. Į jas atvyks mažiausiai 300 tūkst. žmonių, tarp jų bus ir šimtai lietuvių. Taip bus žengtas pirmas žingsnis visų mylėto popiežiaus paskelbimo šventuoju link.

Kai 1978 metais 200 tūkst. žmonių, buvusių Vatikano Šv. Petro aikštėje, išgirdo, kad naujuoju popiežiumi išrinktas Karolis Wojtyla, daugelis patyrė šoką. Pirmą kartą per 450 metų Šventuoju Tėvu tapo ne italas. Daug kas šį lenką tuomet laikė "kompromiso popiežiumi" ir abejojo, ar jis vertas vadovauti vienai įtakingiausių pasaulio Bažnyčių. Bet tie, kurie pažinojo K.Wojtylą, manė kitaip. Jie žinojo, kad šis tvirtai tikintis žmogus garsėja kosmopolitinėmis pažiūromis, didžiule erudicija ir analitiniu mąstymu, kad jis laisvai kalba 8 kalbomis, apsigynė disertacijas ir rašo knygas, kad šiam žmogui niekada nerūpėjo materialūs dalykai, o svarbiausia buvo atsakyti į klausimus, iškylančius dabartiniam žmogui.

Neužsidarė tarp Bažnyčios sienų

Dar būdamas vyskupas ir kardinolas K.Wojtyla kėlė žmogaus vertės problemą. Jis ragino Bažnyčią vengti moralų ir pamokomo tono. Jis niekada nebijojo pasaulio ir negyveno užsidaręs tarp bažnyčios sienų. Jis visada kalbėjo apie pagalbą žmogui ir nepamiršdavo sielovados, tą bylojo ir jo knygų, kurios pasirodė, kai jis dar buvo vyskupas, pavadinimai ("Meilė ir atsakomybė", "Asmenybė ir garbė"). Visada K.Wojtylos tyrinėjimų tema buvo žmonių išgyvenimai ir iš to kylantys filosofiniai apmąstymai. Jį domino ir meilė, ypač sutuoktinių meilė.

263-iasis Romos popiežius buvo savotiškas revoliucionierius. Tik jo revoliucija kitokia. Tai buvo idėjų ir vilčių revoliucija. Jonas Paulius II nepripažino kompromisų tik moralės srityje, jis nuolat pasisakydavo prieš kontracepciją, abortus ir dirbtinį apvaisinimą. Jis reikalavo iš kunigų laikytis celibato ir nenorėjo girdėti apie moteris, patarnaujančias prie altoriaus. Tačiau jis įtvirtino nepaprastą popiežiaus autoritetą ir privertė paklusti dvasininkus, reikalaujančius reformų.

Išrinktas popiežiumi K.Wojtyla pagarsėjo kaip nepavargstantis moralės balsas šiame sugadintame amžiuje. Jis pirmasis paprašė atleidimo už daugelį per 2000 metų Bažnyčios padarytų nuodėmių. Jis atsiprašė už Katalikų bažnyčios elgesį su žydais, čigonais, eretikais ir moterimis, jis kalbėjo, kad Bažnyčia turi atgailauti už kryžiaus žygius ir inkvizicijos procesus, už dvasininkų kolaboravimą per holokaustą. Jis nuolat primindavo pasauliui, kad net nepaprastos techninės pažangos ir mokslo laimėjimų eroje žmogaus asmenybė tebėra didžiulė vertybė.

Moralės balsas

Dar jaunystėje, kai šis geležinkelininko šeimoje gimęs lenkas dirbo rankų darbą, jam rūpėjo žmogaus teisės ir jo individualybė. Kad tai yra be galo svarbu, K.Wojtyla patyrė ir nacių okupuotoje Lenkijoje per Antrąjį pasaulinį karą. 1946 metais įšventintas į kunigus jis tęsė studijas, vėliau kaip Liublino universiteto profesorius keletą metų dėstė etiką. 1958-aisiais tapo Krokuvos vyskupu. Bet kai 1964 metų sausio 18 dieną popiežius Povilas VI paskyrė K.Wojtylą Krokuvos arkivyskupu, daug kas manė, kad jis per jaunas eiti tokias pareigas, nes tai buvo viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia, Lenkijos arkivyskupijų. Bet jis nenuvylė nei dvasininkų, nei tikinčiųjų. Dar daugiau - jo populiarumas ir įtaka vis didėjo ne tik Lenkijoje, bet ir Vatikane.

Lenkai žinojo, kad jų arkivyskupas pasižymėjo trimis paprastomis savybėmis: labai daug meldėsi, mokėjo nepaprastai intensyviai dirbti ir... mokėjo ilsėtis. Jo ekscelencija buvo ne tik didelis sporto gerbėjas, bet ir pats tikras atletas, praktikavęs aktyvų sportą: žiemą jis slidinėdavo, vasarą - plaukiodavo baidarėmis ir kopdavo į kalnus. Bet svarbiausia, kad jis gynė Lenkijos bažnyčią nuo komunistų. Savo tėvynės jis nepamiršo ir išrinktas popiežiumi. Jono Pauliaus II vizitas į Lenkiją, praėjus vos mėnesiui po to, kai jis tapo Katalikų bažnyčios galva, pažadino demokratiją Rytų Europoje, vėliau nušlavusią ir Berlyno sieną, ir Sovietų imperiją.

Krikščionybė įveikė komunizmą

Jonas Paulius II buvo puikus diplomatas - rytą jis šnekėdavosi su separatizmu besiskundžiančiu SSSR prezidentu, po pietų - priimdavo "separatistų" vyskupus. Vašingtone jis spausdavo ranką JAV prezidentui Billui Clintonui, o Havanoje svečiuodavosi pas didžiausią amerikiečių priešą Fidelį Castro. Bet svarbiausia, kad šis Romos popiežius tapo dominuojančia dvasine jėga per revoliucinius šio amžiaus pabaigos pasikeitimus, kad stengėsi pakeisti vyraujantį supratimą apie žmogaus gyvenimo prasmę. Šio lenko nuopelnas, kad krikščionybė pasirodė esanti stipresnė nei komunizmas.

Bet visa širdimi nekentęs komunizmo ir laikęs socializmą ekstravagantiška istorijos klaida, Jonas Paulius II dažnai kritiškai atsiliepdavo ir apie kapitalizmą. Romos popiežius ne kartą sakė, kad jei žlugo komunizmas, dar nereiškia, kad triumfuoja kapitalizmas, kad kritikavo komunizmą ne už jo ekonominę trumparegystę, o už tai, kad jis pamynė žmogaus orumą. Tos minties jis neatsisakė iki mirties.

Nuvedė į trečią tūkstantmetį

Tik keliems Romos popiežiams pavyko suvaidinti tokį svarbų vaidmenį istorijoje kaip Jonui Pauliui II. Jo pontifikatas pasižymėjo daugybe vizitų ir žmonių miniomis, norinčiomis savo akimis pamatyti Šventąjį Tėvą. Jonas Paulius II apkeliavo visą pasaulį ir daugybė paprastų žmonių, tarp jų ir lietuviai, galėjo išgirsti pilnus išminties bei gerumo jo žodžius. Šimtatūkstantinės minios - seniai ir paaugliai - verždavosi jį pamatyti, į kurią šalį jis benuvyktų.

Ir jo populiarumas nemažėjo. Atrodė, kad pati Apvaizda saugojo šį žmogų. Jis ir pats vos ne stebuklu laikė tai, kad 1981 metais jam pavyko pasveikti nuo į jį paleistos žudiko kulkos. Visas pasaulis kalbėjo apie komunistų bloko sąmokslą prieš Šventąjį Tėvą, nors to įrodyti taip ir nepavyko. Net šiandien ne visai aiškios pasikėsinimo priežastys. Tačiau samdytam turkų ekstremistui Mehmetui Ali Agcai nužudyti popiežiaus Šv. Petro aikštėje - pačioje Vatikano širdyje - nepavyko. Sunkiai sužeistas Jonas Paulius II tikėjo, kad Dievas padės jam pasveikti ir jis galės nuvesti žmoniją ir Bažnyčią į trečią tūkstantmetį.

Šis jo noras išsipildė, nors gera sveikata popiežius jau negalėjo pasigirti, sužeidimai ir ligos negalėjo nepalikti pėdsakų. Paskutiniais gyvenimo metais Jono Pauliaus II kalba jau nebuvo išraiškinga, bet jo veido išraiška, iš jo sklindanti šviesa pavergdavo kiekvieną. Ne veltui sakoma, kad niekas nebuvo matęs labiau spindinčio veido, kai Šventasis Tėvas kreipdavosi į žmones. Tai veikė visus - jaunus ir senus. Šis Dievo tarnas turėjo tokią nepaprastą charizmą, kad jai buvo neįmanoma atsispirti. Žmonės juo tikėjo ir kartojo jo žodžius, nes jis jiems buvo atrama ir paguoda. Todėl Jonui Pauliui mirus, iš karto imta reikalauti jį paskelbti šventuoju. Sekmadienį prasidėsianti beatifikacija - žingsnis to link, nes žmonių noras jį matyti šventuoju neišblėso. Per šešerius metus, praėjusius nuo popiežiaus mirties, Jonui Pauliui II buvo pristatyta daugybė paminklų, jis įamžintas bronzoje, žalvaryje ir drobėje. Jau gegužės mėnesį atvykstančius į Romą Šventojo miesto "Termini" geležinkelio stotyje maldininkus pasitiks 4 metrų aukščio Jono Pauliaus II paminklas, pastatytas už privačias lėšas. Sekmadienį Vatikane Joną Paulių pagerbs 70 šalių valstybinės delegacijos (tarp jų ir Lietuvos) ir vyriausiasis Romos rabinas. Į Romą atvyks daugiau nei 50 tūkst. lenkų, kai kurie visą kelią bus nuėję pėsčiomis. Klaipėdoje jam skambės koriolano varpai. Ir ne vienas katalikas beatifikacijos proga prisimins tą nepaprastą šviesą, kurią visada spinduliavo Jonas Paulius II.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"