TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš Lietuvos grobstomi šviesūs protai

2007 08 04 0:00

Iš Europos Sąjungos (ES) aukštųjų mokyklų suolų pamažu stumiami afrikiečiai, azijiečiai ir arabai. Jų vietas pakeičia patraukliomis sąlygomis iš naujųjų ES šalių, taip pat ir iš Lietuvos, priviliojami jauni protai. Senųjų ES šalių akademinė visuomenė dėl to tik ploja rankomis. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi atvirkščiai.

Beveik 36 tūkst. vidurines mokyklas baigusių Lietuvos jaunuolių šiais metais pretendavo į 18 tūkst. vietų studijuoti 19 šalies aukštųjų mokyklų.

Kitaip tariant, aukštąjį išsilavinimą Lietuva siūlo tik kas antram norinčiajam jį gauti. O sąlygos čia studijuoti laikomos sunkiomis, tad vis daugiau mūsų jaunuolių renkasi kitų šalių aukštąsias mokyklas.

Šiuo metu jau baiminamasi, kad dar daugiau jaunų žmonių neteksime, kai nuo kitų metų rugsėjo už mokslą aukštojoje mokykloje studentas turės pakloti 2-5 tūkst. litų - apie tokias studijų kainas yra paskelbusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.

Birželio viduryje politinių partijų pasirašytame susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairių numatoma, kad įmokų dydį pagal valstybės nubrėžtas ribas nustatys patys universitetai, jie spręs ir dėl priimamų studentų skaičiaus.

Kaip orientyras, kokią sumą reikėtų pasiruošti studijoms, yra pateikiami tokie skaičiai: minimalus įmokos dydis - 8 MGL per metus, arba 2080 litų per metus, maksimalus - 20 MGL, arba 5200 litų per metus.

Pagal šiemetinę tvarką įstojusiems studentams tai negalios.

Visiems vienos mokyklos studentams įmoka turėtų būti vienoda. Ji gali skirtis tam tikrose studijų pakopose, taip pat už universitetines ir neuniversitetines studijas.

Teigiama, kad studijų laikotarpiu ir nustatytą laiką po studijų baigimo valstybės suteikta paskola studentui bus be palūkanų. Ji turėtų būti pradedama grąžinti po studijų, kai asmens pajamos pasieks nustatytą lygį.

2007 metais iš valstybės biudžeto tiesioginėms studijų išlaidoms skirta 296 mln. litų.

Norint padengti studijų sistemos išlaidas šiuo metu stinga beveik 50 proc. finansavimo. Lietuva yra trečia nuo galo tarp ES šalių pagal studijoms ir mokslui skiriamas lėšas.

Turi pinigų - studijuok

Reformos kritikai pabrėžia, kad studijos Lietuvoje taps dar sunkiau prieinamos neturtingų šeimų vaikams.

Jos sumanytojai kaltinami ir tuo, kad reforma drįstama vadinti plėšikišką sumanymą tiesiog surinkti iš studentų pinigus, reikalingus finansuoti nevykusiai dabartinei aukštojo mokslo sistemai, nedrįstant jos iš esmės reformuoti ir nukeliant šią finansavimo naštą nuo valstybės.

Taigi įsigaliojus tokiai tvarkai jau kitąmet planuojantys studijuoti gimtojoje šalyje jaunuoliai atsidurs svetimšalių padėtyje: turi pinigų - mokėk ir studijuok, neturi - tavęs čia nereikia.

Geresnes sąlygas studijuoti Lietuvoje šiuo metu gauna kai kurie ne mūsų šalies piliečiai.

Kaip LŽ teigė Saulius Raila, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) valdybos pirmininko pavaduotojas, nėra apibrėžta, kiek mūsų šalyje gali studijuoti žmonių, kurie nėra ES šalių piliečiai.

"Už mokslą jie moka daug didesnius pinigus nei ES piliečiai, Lietuvos piliečiai arba žmonės, turintys sąsajų su Lietuva", - teigė pašnekovas. Jis sako, kad ne ES šalių piliečiams studijų kainos, nelygu studijuojamas dalykas ir studijų programa, gali svyruoti nuo 3 iki 40 tūkst. litų per metus.

"Tokių studentų dalis šalies aukštosiose mokyklose yra nedidelė, o daugiausia į Lietuvą atvyksta studijuoti iš Azerbaidžano, Kazachstano, Indijos, Pakistano, Libano, Izraelio. Jie turi gauti leidimus čia gyventi, o šis procesas užtrunka, tad jie dažniausiai stoja ne per bendrą priėmimą", - aiškina S.Raila.

Tuo metu ne Lietuvoje gyvenantiems, bet turintiems lietuviško kraujo asmenims arba lietuviams, kurie jau trejus metus svečioje šalyje mokėsi vidurinėse mokyklose, Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet numatyta 150 vietų bakalauro ir magistro studijoms. Tačiau norinčiųjų studijuoti, pasak pašnekovo, buvo mažiau nei 150.

"Buvo pretendentų iš Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado, Rusijos. Manome, kad jiems dar šiek tiek trūksta drąsos, tačiau džiaugiamės, kad kiekvienais metais vis daugiau tokių žmonių atvyksta studijuoti į Lietuvą", - kalbėjo S.Raila.

Prancūzijoje studijos nemokamos

Į universitetą svečiose šalyse Lietuvos jaunuoliai įstoja kur kas paprasčiau nei gimtinėje - jį išsirenka tiesiog internete. Vilnietė Indrė LŽ pasakoja, kad jau ketverius metus studijuoja Prancūzijoje - Paryžiaus penktojo universiteto Odontologijos fakultete jai likę dar trys studijų metai.

"Dar mokykloje nusprendžiau studijuoti ne Lietuvoje. Kai išlaikiau abitūros egzaminus, išvykau į Prancūziją. Universiteto, kuriame galėčiau studijuoti, ieškojau internete. Prancūzų kultūros centre sužinojau apie įstojimo sąlygas", - pasakoja pašnekovė.

Ji sako, kad Prancūzijoje universitetinis mokslas yra nemokamas tiek atvykėliams iš kitų šalių, tiek ir vietiniams. "Tik vieną kartą per metus reikia susimokėti apie 150 eurų, dar maždaug tiek kainuoja draudimas. Po metų pagal egzaminų rezultatus kai kurie studentai iškrenta, o likusieji vėl susimoka pusantro šimto eurų ir studijuoja toliau", - teigė Indrė.

Ji minėjo, kad šiame universitete diduma studentų prancūzai, o didžiausią užsieniečių dalį sudaro jaunimas iš tokių šalių kaip Marokas, Alžyras, Libanas.

Kol studijuoja - užsidirba

Su LŽ Londone bendravęs Marius pasakoja, kad po to, kai Didžiojoje Britanijoje buvo nuspręsta ES piliečiams ir vietos gyventojams suvienodinti mokestį už studijas ir taikyti vienodas sąlygas paskoloms gauti, dėstytojai universitete garsiai džiūgavo, kad sumažės į Didžiąją Britaniją ne iš ES šalių atvykstančių studentų srautai.

"Didžiosios Britanijos ir ES piliečiams studijos universitete kainuoja tiek pat, tik nelygu universitetas. Vidutinė bakalauro studijų kaina - apie 3500 svarų per metus. Ne ES piliečiai už mokslą moka gerokai daugiau - apie 10 tūkst. svarų per metus ir tikrai ne pačiame geriausiame universitete", - sako Marius.

Už magistrantūros studijas, į kurias šiemet pretenduoja Marius, studentai čia moka net iki 20 tūkst. svarų, o paskolą magistrantūros studijoms gauti gerokai sunkiau. "Magistro studijos Didžiojoje Britanijoje trunka metus. Tačiau neįmanoma vienu metu ir studijuoti, ir dirbti. Tiesa, yra galimybė paskaitas paskirstyti per dvejus metus ir suderinti su darbu. Tokiu atveju mokslas nebus brangesnis - dveji metai kainuoja tiek pat, kiek ir vieneri", - aiškina vaikinas.

Veja iš gimtinės

Turkijoje metus studijavusi Aistė pasakoja, kad turkės pagal šalies įstatymus į valstybinę mokymo įstaigą negali eiti dėvėdamos pagal religiją privalomus drabužius. "Studijavau Stambulo universitete ir Tarptautinėje kalbų mokykloje. Įdomu tai, kad į universitetus eidamos merginos prie durų nusirišdavo skareles, o auditorijose sėdėdavo su kepuraitėmis arba perukais. Išėjusios iš paskaitų vėl apsirengdavo, kaip reikalauja religija. Dar labiau nustebau, kai viena mergina, atvykusi iš Azerbaidžano, nebuvo priimta mokytis vien todėl, kad nesutiko nusiimti čadros. Nepaisant to, kad ji buvo gavusi stipendiją mokytis toje mokykloje, mokyklos direktorė pareiškė nesutinkanti jos priimti: mokytojai per čadrą nematys jos veido, o tai esą labai svarbu mokantis kalbą", - LŽ pasakoja Aistė.

Pašnekovė minėjo, kad dėl šių priežasčių dauguma religingų mokslo siekiančių Turkijos merginų pasuko studijuoti į Prancūziją, Didžiąją Britaniją arba Vokietiją, kur jos nevaržomos gauna aukštąjį išsilavinimą.

Kai kurios šalys jau pajuto, kad laikas imtis priemonių ir palengvinti sąlygas tik tiems studentams, kurie yra ES piliečiai, arba atvirkščiai - mažinti atvykstančių jaunų žmonių srautus iš Azijos, Afrikos ar Arabų šalių.

Kratosi svetimų

Neseniai Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šalis atidaro sienas tik slavams. "Lenkijoje maloniai laukiami tie, kurie nori adaptuotis, o jų kultūra artima lenkų kultūrai, tai yra ukrainiečiai, baltarusiai, rusai", - Lenkijos dienraštyje "Dzennik" cituojamas Lenkijos darbo ir socialinės politikos ministerijos Imigracinės politikos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Janushas Grzyba.

Teigiama, kad šie imigrantai bus skatinami mokytis Lenkijos aukštosiose mokyklose išskirtinėmis sąlygomis, Vyriausybė jiems suteiks socialinį būstą, padės ieškotis darbo. Atvykėliai iš už rytinių Lenkijos sienų gaus leidimą gyventi, jis bus atnaujinamas kasmet. Galiausiai jie galės siekti Lenkijos pilietybės.

Skelbiama, kad pirmenybė bus teikiama jauniems žmonėms, nes jie gali pagerinti demografinę šalies padėtį. "Dzennik" klausia, kaip sukurti sietą, per kurį pereitų tik slavai imigrantai, o ne afrikiečiai, azijiečiai ir arabai. Vyriausybės ekspertai analizuoja, kaip su šia problema susidorojo kanadiečiai, australai ir kai kurios Europos Sąjungos šalys.

"Lenkija nenori kartoti klaidų, kurias padarė Prancūzija su arabais arba Vokietija su turkais", - sako J.Grzyba.

Kaip rašo laikraštis, naujos migracijos politikos idėjos jaudina nevyriausybines organizacijas. Jos pareiškė priekaištus Lenkijos valdžiai kaltindamos ją etnine diskriminacija ir rasistinių kriterijų taikymu.

"Neturi būti taip, kad leistų apsigyventi tik katalikiškiems santechnikams arba slaviškiems elektrikams", - teigia Michaelas Abramowichius iš Lygių galimybių centro Briuselyje. Tačiau, kaip skelbia laikraštis "Dzennik", ES valdžia neturi galimybės uždrausti šalims narėms tokios migracinės politikos. Pasak dienraščio, viliodama rytinius slavus Lenkiją jau aplenkė Italija, Ispanija, Portugalija.

Taigi aukštojo mokslo "reformatoriai" nepakankamą universitetų finansavimą užkrovę studentams ir jų tėvams, pasigerino savo materialines sąlygas ir padarė viską, kad šviesiausi protai leistųsi į svečias šalis. Ten, kur jų laukia. Ne taip, kaip tėvynėje.

Aukštojo mokslo "reformatoriai" padarė viską, kad šviesiausi protai leistųsi į svečias šalis, kur jie yra laukiami. Ne taip, kaip tėvynėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"