TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš norinčiųjų įsigyti žemę kalbos mokėjimo nereikalaus

2014 04 24 13:42
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas patvirtino reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams - jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams. 

Seimas ketvirtadienį priėmė žemės pirkimo saugiklius įteisinančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas: už balsavo 78 parlamentaras, prieš - 7, o susilaikė 5 parlamentarai.

Parlamentarai nesutiko pristabdyti valstybinės žemės pardavimo, kol nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atstatymo procesas. Taip pat nesutiko, kad jau pradėtas žemės pirkimo procedūras būtų leidžiama baigti pagal iki gegužės 1-osios galiojusias taisykles. Šiems sandoriams galios naujos taisyklės.

„Lengva ranka nusispjovėte į žmones, kurie jau yra pradėję žemės pirkimo procedūras“, - pareiškė liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas.

Jis pataisas pavadino „ne šios civilizacijos, o feodalistinio periodo“ ir piktinosi, kad siekiant apsisaugoti nuo žemę „galimai išpirksiančių užsieniečių, trukdikliais apdedami vietos gyventojai“.

„Bijodami, kad Lietuvoje žemę neišpirktų užsieniečiai, iš 2 mln. vietos gyventojų atimam teisę įsigyti žemę“, - teigė jis.

Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos. Žemę bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyventų. Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada būtų galima ją parduoti.

Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį - 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Nors prieš pietus Seimas buvo nusprendęs dirbamos žemės nebelaikyti Lietuvos nacionaliniu turtu, po pietų persigalvojo ir atstatė galiojančią nuostatą, kad žemė yra Lietuvos nacionalinis turtas.

Asmenis, norėsiančius įsigyti žemės daugiau kaip 10 ha, parlamentarai įpareigojo gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą, o ne iš savivaldybės, kurioje žemė būtų perkama, sudarytos specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau. Šio leidimo nereikės, jei bendras - jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.

Konservatorius Kazys Starkevičius prognozavo, kad „savivaldos lygyje būtų daugiau politikavimo nei naudos“, o E.Gentvilas pabrėžė, kad savivaldybėse sudarytos komisijos, kurios turėtų išduoti leidimus pirkti žemę, „tampa korupcijos pretekstu“.

“Darbietė“ Virginija Baltraitienė piktinosi, kad šios komisijos neprisiims atsakomybės už savo sprendimus ir juos vėliau teks skųsti teismams.

Lojalumas nebūtinas

Aplinkos apsaugos komiteto narė Drąsos kelio frakcijos atstovė Aurelija Skancikienė apgailestavo, kad iš saugiklių sąrašo išbraukti lojalumo Lietuvai, kilmės ir pilietybės bei kalbos mokėjimo reikalavimus.

Seimas nepritarė jos siūlymams leisti žemę Lietuvoje įsigyti tik tiems, kurie susikalba lietuviškai bei mokėjo mokesčius Lietuvoje, nekelia grėsmės jos nacionaliniam saugumui, suverenitetui ar teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai ir bus pateikę įrodymus dėl ypatingų (finansinių, kultūrinių, giminystės, šeimos ir kilmės) ryšių su Lietuva ar vietos, kur norės įsigyti žemės, bendruomene. Taip pat parlamentarai nesutiko, kad bendrovėms įsigyti žemę būtų leidžiama tik tais atvejais, jeigu Lietuvos teritorijoje jos ne mažiau kaip 3 metus anksčiau bus mokėjusios mokesčius.

E.Gentvilas pareiškė, kad po tokio balsavimo emigrantai negrįštų į Lietuvą: „Ar mes galvojame apie tuos jaunus žmones, kaimo berniokus, išvažiavusius iš Lietuvos į Airiją, į Norvegiją, kad ten dirbtų, užsidirbtų, pasimokytų fermerystės patirties ir grįžęs į Lietuvą nusipirktų žemės (...)? Ne! Jis turės grįžęs į Lietuvą, turėdamas pinigų, nuomoti žemę trejus metus. Tik tada galės nusipirkti žemės. Sakykite, o kodėl tas vaikinas turi grįžti tada iš Airijos į Lietuvą, kuri jam atėmė teisę įsigyti nuosavybę Lietuvoje, apie kurią jis 10 ar 15 metų svajojo? Jis nusipirks žemę Airijoje. Jis negrįš į Lietuvą, nei jo pinigai, nei jo vaikai“.

„Pabandykite kitoje šalyje nemokėdamas kalbos įsidarbinti“, - priekaištavo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis pareiškė, kad Seimas, leidęs įsigytą žemę dirbti ne pačiam, o ją nuomoti, verčia tą savininką mokytis lietuviškai.

„Neleiskime krepšinio Lietuvoje žaisti tiems, kurie nemoka lietuvių kalbos“, - ironizavo E.Masiulis.

A.Skancikienė taip pat priekaištavo, kad Seimas ketina baudas už spekuliaciją žeme nustatyti tik bendrovėms.

„Nelieka baudų fiziniams asmenims, kurie supirkinės tūkstančius hektarų, bus baudžiami tik juridiniai asmenys“, - priekaištavo A.Stancikienė.

Socialdemokratas Mindaugas Bastys ramino, kad Seimui reikia priimti pataisas, o jeigu vėliau paaiškės, kad jos trukdys žemdirbiams, bus galima vėliau pataisyti.

E.Gentvilas prognozavo, kad Seimui priėmus žemės įsigijimo saugiklių pataisas, žemė atpigs, nes bus mažesnė jos paklausa.

Parlamentarai nesutiko, kad už numatytų dirbamos žemės įsigijimo taisyklių nevykdymą būtų skiriamos 2,5-5 tūkst. litų baudos - parlamentarai atmetė tai numatančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas.

Parlamentarai nesutiko, kad ketinantys įsigyti žemės asmenys turėtų pildyti deklaracijas ir jose pateikti ne tik duomenis apie jau įsigytą žemės kiekį iki gegužės 1-osios, bet ir lėšų, už kurias ketinama vėl pirkti žemę, kilmę, kokia žemės ūkio produkcija ir kokiu tikslu būtų auginama ar gaminama.

Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme, Seimas sugriežtino reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų.

Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.

Seimas nesutiko svarstyti E.Gentvilo siūlymo daugiau dirbamos žemės taip pat leisti įsigyti tiems ūkininkams arba įmonėms, kurios ketinamą įsigyti žemę nuomojo ir ją dirbo ne mažiau kaip 3 metus.

Dabar bendrovėms bei ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"