TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš paežerių šluojami vasarnamiai

2010 05 14 0:00
Šį namą, legaliai pastatytą miške, ant Zalvės ežero kranto, savininkas privalo nugriauti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Anksčiau išduoti leidimai statyti namus miškuose tapo negaliojantys. Kaip tai atsitiko, nesupranta net statybų inspektoriai. Dabar jų pareiga pasirūpinti, kad vasarnamiai būtų nugriauti.

Vien Zarasų rajone nuo žemės paviršiaus turėtų būti nušluoti aštuoni vasarnamiai, pastatyti ar dar statomi turint visus statyboms reikalingus dokumentus. Jie iškilo ant išlikusių ankstesnių sodybų pamatų. Naikinti namus savininkai verčiami remiantis įstatymais, nurodančiais, kad miškų ūkio paskirties žemėje, kurioje, savo nelaimei, jie įsikūrė, bet kokios statybos draudžiamos. Tačiau visos valstybinės įstaigos kiekvienos sodybos statybą yra palaiminusios daugybe parašų. "Taip įmanoma tik Lietuvoje", - dūsauja statybų inspektoriai, privalantys įtikinti savininkus nugriauti miškuose esančius namus.

Atpirkimo ožiai

Žaizda, simbolizuojančia mūsų krašte priimtų įstatymų pinkles, statybų inspektoriai vadina Zarasų rajono Sartų regioniniame parke, miške prie Zalvės ežero, vis dar stovinčius, bet jau pasmerktus tris namus. Šioje vietoje kitados stovėjusią sodybą mena išlikęs senas sodas ir penkių buvusių pastatų pamatai, čia jau ėmė kurtis naujieji savininkai. Vieni jų nusipirko dalį žemės su buvusių statinių pamatais, kiti atsikėlė žemės plotus, turėtus kitose vietose. Vienas spėjo atsigabenti tik statybinį vagonėlį, antras ėmė ręsti vasarnamį, o trečiasis, gavęs leidimą statyti namą, pardavė ir turimą žemę, ir leidimą. Naujasis savininkas susirentė namą.

Dabar visų trijų - ir statybinio vagonėlio, ir nebaigto, ir jau pastatyto vasarnamio - šeimininkai privalo juos nugriauti. Savininkams iškilo grėsmė netekti šioje vietoje turimos žemės. "Esame atpirkimo ožiai, kurie privalo nuginti žmones nuo jų teisėtai įsigyto turto ir priversti tą turtą sunaikinti", - LŽ guodėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Utenos teritorinio skyriaus statybos inspektorius Rimantas Povilas Gražys.

Neleido, bet ir nedraudė

Pasak R.P.Gražio, iškelti įkurtuves miške ant Zalvės ežero kranto sutrukdė 2006 metais Lietuvos Konstitucinio Teismo paskelbtas Žemės ir Miškų įstatymų išaiškinimas. Jame teigiama, jog miško paskirties žemėje, esančioje saugomoje teritorijoje, bet kokia statyba draudžiama.

"Šie įstatymai buvo taip painiai surašyti, kad galėjai suprasti, jog miško paskirties žemėje statybos negalimos, bet ir nedraudžiamos. Remiantis tuo painiu įstatymu būdavo išduodami leidimai statyti. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos, kurios valdininkai anksčiau patys pritardavo leidimams statyti miško paskirties žemėje, dabar ragina mus, statybų inspektorius, įtikinti žmones griauti neteisėtai pastatytas sodybas", - LŽ pasakojo VTPSI Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Jonas Spietinis.

Jo vadovaujamai tarnybai teko Vilniaus apygardos prokuratūrai apskųsti statybų vagonėlio ir abiejų vasarnamių ant Zalvės ežero kranto savininkus dėl neteisėto įsikūrimo. Prokuratūros surinkta medžiaga jau pasiekė Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau šiam dar nepriėmus sprendimo, prasidėjo kiti teismai, kuriuose aiškinamasi, ar tie žmonės apskritai galėjo tapti miško paskirties žemės savininkais. Taigi dabar teismai spręs, ar miške esančių sodybų savininkai tik privalės nugriauti namus, ar neteks ir įsigytos žemės.

Klaidžios įstatymų pinklės

Kas kaltas dėl to, kad anksčiau leidus žmonėms statytis pastatus, dabar liepiama juos griauti? VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Gruzdytė sako, kad sunku nurodyti konkretų kaltininką. Jos teigimu, taip yra dėl to, kad skirtingos institucijos teisės aktus interpretuoja skirtingai.

Antai Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis leido ir ligi šiol leidžia atkurti sodybas tose vietose, kur jos buvo anksčiau. Todėl VSTT ir neprieštaravo, kai savivaldybės leisdavo statyti namus ant buvusių pamatų miškų ūkio paskirties žemėje.

Ne Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos nustato žemės paskirtį. Tai - žemėtvarkos specialistų darbas. Neretai žemės plotą, kuriame savaime užaugo medžių, žemėtvarkininkai įvardija miško paskirties žeme. "Pavyzdžiui, atnešė vėjas ar kėkštai sėklų, užaugo pievoje keletas medelių ir ten - jau miško paskirties žemė. Tokioje ne tik nebegalima statyti, bet ir rekonstruoti esamų gyvenamųjų namų, statyti jiems priklausančių pastatų", - LŽ aiškino R.Gruzdytė.

Ji akcentavo, kad tik savivaldybės turi teisę išduoti leidimus statytis. "Daug metų valstybinių parkų vadovai net nežinodavo, kokios statybos vykdomos jų teritorijoje, ar jos teisėtos. Tik neseniai mums pagaliau pavyko išsireikalauti, kad mūsų atstovai būtų kviečiami į savivaldybių komisijų posėdžius, kuriuose sprendžiama apie statybos leidimų išdavimą", - pasakojo VSTT atstovė.

Anot R.Gruzdytės, VSTT neprieštarautų, kad tose vietose, kur kadaise stovėjo sodybos, jos būtų atkuriamos. "Dėl to problemų nedarytume. Tačiau dabar privalome paisyti Konstitucinio teismo nurodymo", - tikino R.Gruzdytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"