TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš Paryžiaus - vis atidėliojamu klausimu

2013 01 14 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Advokatas dr. M.Michalauskas džiaugiasi gyvendamas Paryžiuje, viename gražiausių pasaulio miestų, tačiau ir ryšys su Lietuva išlikęs stiprus.

Trisdešimt šešerių metų advokatas dr. Mažvydas Michalauskas jau devyniolikti metai gyvena Prancūzijoje, tačiau nesijaučia nutolęs nuo Lietuvos. Paryžietis dažnai lankosi gimtajame krašte ir darbo reikalais, o neseniai buvo grįžęs dalyvauti "Globalios Lietuvos apdovanojimų" iškilmėse, skirtose geriausiems Lietuvos vardo garsintojams pagerbti.

Paryžiuje įsitvirtinusio advokato manymu, turbūt visiems lietuviams užsienyje aktualu, kuo gyvena Lietuva, kaip keičiasi. Jo paties ir klientūra gana lietuviška, ir daug draugų yra Lietuvoje, todėl atotrūkio tikrai nejaučia. Juo labiau kad atstumas nėra didelis. Ryšius su Lietuva dar stiprins visai neseniai Paryžiuje įkurtas jaunų lietuvių profesionalų ir verslininkų, dirbančių Prancūzijoje, klubas.

Tarp Paryžiaus advokatų

Iš Kauno kilęs M.Michalauskas į Prancūziją išvyko 1994 metais, baigęs vidurinę mokyklą. Pakvietė Prancūzijos lietuvės Mildos Arque, dabartinės Lietuvos garbės konsulės Normandijoje, šeima atvažiuoti pas juos gyventi ir studijuoti kuriame nors universitete. Prancūzų kalbos pradmenų išmokęs iš mamos, Kauno technologijos universiteto prancūzų kalbos dėstytojos Sofijos Michalauskienės, abiturientas išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Havro universitetą studijuoti teisę.

Po ketverių metų Normandijoje M.Michalauskas persikėlė į Prancūzijos sostinę. Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitete baigė doktorantūros studijas. Visus penkerius metus doktorantas ir dėstė. Taip užsidirbo pragyvenimui, tačiau ir dėstytojo darbas buvo prie širdies, sekėsi sudominti studentus - nuo pirmakursių, kuriems skaitė teisės įvadą, iki vyresnių kursų teisininkų, jau gerai žinančių, kad tokie specifiniai dalykai kaip bendrovių ar sutarčių teisė bus reikalingi tolesnei karjerai.

2003 metais M.Michalauskas apgynė teisės mokslų daktaro laipsnį. Nuo 2005 metų lietuvis yra Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas. Retkarčiais parašo ir straipsnių viena kita tema į Prancūzijos teisės žurnalus. Dar prieš dešimt metų išėjusiai tarptautinei lyginamosios teisės enciklopedijai M.Michalauskas parengė Lietuvos teisės pristatymą. Leidinys trumpai, tačiau gana išsamiai supažindina su visų šalių teise ir iš esmės yra skirtas teisininkams praktikams. Netrukus pasirodys atnaujinta enciklopedijos versija. Joje M.Michalauskas taip pat pateikia Lietuvos teisės pokyčius, per dešimt metų pakitusią teismų praktiką.

Advokatų skaičius Prancūzijoje neribojamas ir per pastaruosius dešimt metų, pasak pašnekovo, labai smarkiai išaugo. Vien Paryžiuje dabar yra apie 23-25 tūkst., o visoje šalyje - maždaug 45 tūkst. advokatų. Jų kontoros įvairios - nuo vieno žmogaus iki kelių šimtų darbuotojų. Vyrauja individuali advokatų veikla. Maždaug 60 proc. jų dirba sau, apie 30 proc. yra samdomi ir maždaug 10 proc. dirba kartu kaip partneriai. Dr. M.Michalauskas turi savo kontorą, tačiau patalpas dalijasi keliese, trys advokatai turi vieną sekretorę.

"Dirbu su savo klientūra iš Lietuvos, Rytų Europos, Prancūzijos, Ispanijos, Amerikos, - pasakojo bene vienintelis lietuvis advokatas Paryžiuje. - Klientų pasitaiko įvairių ir iš visur. Vienas per kitą susižino, taip pat Lietuvos ar Latvijos ambasada nukreipia tuos, kuriems reikia padėti."

Nors M.Michalauskas nėra Prancūzijos pilietis, problemų nekyla. Verstis advokato praktika nėra jokių apribojimų ne tik Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Paryžiuje yra labai daug tarptautinių advokatų, pavyzdžiui, iš Pietų Amerikos ar Rusijos. Jei išlaiko egzaminą, turi diplomą, profesinė veikla nėra varžoma.

Angliška pievelė

Lietuvio daktaro disertacija buvo skirta asociacijų, kaip visuomeninių, ne pelno siekiančių organizacijų, reglamentuojamų įstatymo, Prancūzijoje priimto po ilgų debatų daugiau nei prieš šimtą metų ir nė karto nekeisto, kritinei studijai. M.Michalauskas pasakojo, kad rašydamas darbą skaitė dar XIX amžiaus teismų sprendimų komentarus, parašytus beveik tokia pat kalba kaip dabar, nes teisinė mintis Prancūzijoje turi labai senas tradicijas.

"Teisės raida vyksta kartu su pramonės augimu. Jei kyla pramonė, bankai, statybos, atsiranda draudimas, plėtojasi ir teisė. Prancūzijoje tai įvyko XIX amžiuje ir brandą pasiekė XX amžiaus pradžioje, - pabrėžė teisininkas. - Tradicijos iš tikrųjų labai daug reiškia, todėl būtų sunku lyginti Prancūzijos ir Lietuvos teisines sistemas. Prisimenu pasakojimą apie anglišką pievelę. Brito klausia, kaip užauginti tokią gražią veją, o jis atsako, kad labai paprastai. Geroje žemėje pasėjai žolę, palaistei, jei nelyja, kas savaitę nuskutai - ir taip pastaruosius keturis šimtus metų."

Labai panašu ir teisės srityje. Reikia, pasak M.Michalausko, laiko, kad susiklostytų tam tikros tradicijos, jų supratimas, ir, aišku, reikia ekonominių veiksnių. Pavyzdžiui, kreditų rinka Lietuvoje atsirado gal tik prieš dešimt metų. Kai pradeda veikti ekonominė sistema, randasi ir tam tikrų draudimo, užstato, garantijų sutarčių, kartu ginčų, problemų, precedentų, kuriasi teisinė praktika. Šiuo požiūriu Lietuvai dar daug kas prieš akis.

"Lietuvos teisinė sistema, sakyčiau, veikia efektyviau nei prancūziška, nes sprendimą gali gauti palyginti greitai, o Prancūzijoje procesas trunka vienus, dvejus, trejus metus. Ir nieko nepakaltinsite. Pinigų nėra, laiko nėra, bylos didelės, teisėjų kvalifikacija nepakankama, - kalbėjo advokatas. - Teisinė sistema veikia, tačiau labai lėtai. Šiuo požiūriu nesvarbu, kad sistema yra labai aukšto lygio, tačiau irgi daug ko trūksta. Jei byla sudėtingesnė ar tarptautinė, iškyla nemažai bėdų."

Džiaugtis ir dirbti

M.Michalauskas sukūrė lietuvišką šeimą. Jurgita Michalauskienė yra baigusi architektūros ir verslo vadybos studijas. Susipažino Lietuvoje, susituokė 2008 metais ir laukiasi antro vaikelio. Pirmajam, Aleksandrui Vytautui Paskaliui, mat gimė Velykų sekmadienį, ateinantį balandį bus treji metai.

"Jaučiuosi paryžiečiu, - sakė lietuvis. - Patiriu džiaugsmą, kad gyvename pačiame Paryžiuje, vos ne centre, ir mano kontora beveik centre, netoli Parlamento. Matau šį miestą ryte ir vakare. Įvairiais metų laikais. Vaizdas nepabostantis, nes miestas iš tikrųjų labai žavus, išskirtinis, ir gyventi Paryžiuje su visais jo pliusais ir minusais, manau, yra tam tikra privilegija. Aišku, nesilaikau to miesto įsikibęs. Užtektinai jame gyvenau. Kur man įdomu profesiškai, ten ir esu."

Advokatas labai daug važinėja po visą Prancūziją - į teismo posėdžius ar susitikimus. Yra darbo kelionių ir į Liuksemburgą, Belgiją, Šveicariją, Lietuvą. Gimtinę gana dažnai aplanko visa šeima ir Naujuosius metus sutiko Telšių rajone Pavirvytės dvare. Ten dabar gyvena į pensiją išėję tėvai. Dvarą tėvas Valdemaras Michalauskas, anksčiau dirbęs anglų kalbos dėstytoju Vilniaus Gedimino technikos universitete, paveldėjo iš senelės dar vaikystėje dovanojimo aktu. Sovietmečiu dvaro sodyba atiteko kolūkiui ir buvo labai suniokota, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje atgauta, restauruota.

Verslo klubas

"Paryžiuje vos ne kasdien sutinku lietuvių. Ten lietuvių bendruomenė gyvuoja jau šešiasdešimt metų. Jaunimas turi savo organizaciją. Visai neseniai įkūrėme jaunų lietuvių profesionalų ir verslininkų, dirbančių Prancūzijoje, klubą. Panašių jau yra kitose bendruomenėse, pavyzdžiui, Londono Sičio - Jungtinėje Karalystėje ar Volstryto - Niujorke, JAV, - pasakojo M.Michalauskas. - Gruodžio mėnesį buvo pirmas susitikimas. Susirinko nemažai žmonių. Pasižiūrėjome sąrašą - visai neblogai. Vien iš Paryžiaus - penkiasdešimt. Yra keli gydytojai, advokatas, kai kas turi savo parduotuves, kiti daugiausia samdomi darbuotojai, dirba didelėse paslaugų, finansų ar pramonės įmonėse."

Pašnekovo teigimu, per tuos dvidešimt metų Lietuva labai smarkiai pasikeitė. Prancūzija irgi keičiasi, bet ne taip greitai. "Dabar, manau, Lietuvoje unikali galimybė, kad yra kartų kaita ir jauni žmonės užima iš tikrųjų labai aukštas pozicijas, kai tokiose senose valstybėse kaip Prancūzijoje sustabarėjusi sistema neprileidžia jaunų žmonių prie svarbesnių pareigų ar postų. Šiuo požiūriu Lietuvoje tikrai labai įdomu gyventi. Žinoma, yra didelė atsakomybė, tačiau ir didelė patirtis. O senosiose valstybėse viskas yra nusistovėję, "susklerozėję" ir vyksta daug lėčiau", - teigė M.Michalauskas.

Neprarasta

Dr. M.Michalausko manymu, visi emigrantai nori grįžti į Lietuvą ir kiekvienas sau tą klausimą iškelia, tačiau vis atideda atsakyti. Taip atidėliojant praeina labai daug laiko. Kita vertus, šiais laikais geografinė padėtis nebėra tokia svarbi, juo labiau kai gyveni Europoje.

"Nelaikome savęs nutolusiais nuo Lietuvos. Europa yra mažas vienetas. Kur gyveni - nėra taip svarbu. Lėktuvu per dvi su puse valandos jau esi Paryžiuje. Juk yra žmonių, kurie gyvena Vilniuje, bet dirba Briuselyje, namo parskrenda savaitgaliui. Tokių variantų labai daug, - kalbėjo paryžietis. - Pavyzdžiui, aš kasdien šneku prancūziškai, tačiau neturiu prancūziško akcento, ir ryšys su Lietuva išlikęs stiprus. Kol kas esame ten, kaip bus rytoj - nežinau. Neatmetu jokių galimybių. Aišku, emigracijos tema yra sunki ir sudėtinga. Manau, reikia visiems emigrantams pasižiūrėti Jono Meko filmą "Lost lost lost". Pirmoje dalyje jis labai poetiškai iškelia visus klausimus. Galbūt J.Mekas taip pat nemano, kad yra išvykęs. Jis kaip ir yra Lietuvoje, bendrauja su lietuviais, šneka lietuviškai. Svarbu vidinis pasaulis. Kai žiūri filmą, matai, kad jis labai stipriai susijęs su Lietuva."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"