TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš patarėjų nėrė į kuruotą sritį

2015 02 03 6:00

Buvęs prezidentės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis prieš kelias savaites tapo naujo valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ padalinio, koordinuosiančio kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimą, vadovu. Politikai svarsto, kad pareigūnas, prieš pereidamas dirbti į savo kuravimo sričiai priklausiusią įmonių grupę, turėjo atsiklausti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nuomonės.

Nuo 2013 metų pradžios iki 2014-ųjų rugpjūčio prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo energetikos klausimais pareigas ėjęs N. Rasburskis, pasitraukęs iš tarnybos pasibaigus šalies vadovės pirmajai kadencijai, nuo sausio 12 dienos dirba valstybės valdomoje elektros gamybos įmonių grupėje „Lietuvos energija“, kurios veikla, einant pareigas prezidentūroje, nuolat buvo jo dėmesio centre. N. Rasburskis tapo naujai įsteigto „Lietuvos energijos“ padalinio - Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos (KJPT) - direktoriumi. Šis padalinys atsakingas už vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimą Vilniuje ir Kaune.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 18 straipsnis aiškiai nurodo, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės tarnyboje, metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, taip pat eiti kitų pareigų, tiesiogiai susijusių su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su tos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole, arba jei asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant, priimant jai palankius sprendimus.

Gavo pasiūlymą

N. Rasburskis anksčiau žiniasklaidai pasakojo iš prezidentūros pasitraukęs, nes gavo pasiūlymą „dalyvauti šitame (KJPT - aut.) projekte“. “Gavau pasiūlymą, kadangi esu pats energetikas, įdomus projektas, todėl mielai prisijungiau”, - prieš kelias savaites kalbėjo jis.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė stebėjosi, kad N. Rasburskiui pradedant eiti pareigas nebuvo kreiptasi išaiškinimo į VTEK. „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme numatyti aiškūs ribojimai, draudžiantys eiti pareigas įmonėse, kurias prieš tai kontroliavai, nes gali kilti įtarimų, kad dėl būsimųjų pareigų susitarta iš anksto. Gali būti, kad prezidentūra nepatenka į šio įstatymo reguliavimo lauką, bet juk ribojimai buvo sugalvoti ne šiaip sau“, - LŽ sakė ji.

Kaip žinoma, praėjusių metų gegužės 28 dienos nutarimu Vyriausybė suteikė „Lietuvos energijai“ valstybei svarbiais pripažintų kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje bei Kaune vykdytojo statusą. „Lietuvos energijai“ vykdyti projektą buvo pavesta įkuriant antrines įmones, kuriose valdančioji bendrovė turėtų 51 proc. akcijų, o likusios būtų parduotos kitiems investuotojams. Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą, Vilniuje ir Kaune turi būti pastatytos arba rekonstruotos kogeneracinės jėgainės, pritaikytos deginti atliekas ir biokurą.

Dar anksčiau, 2014-ųjų pradžioje, prezidentės patarėjo energetikos klausimais pareigas ėjęs N. Rasburskis ne kartą viešai kalbėjo, kad valstybės ryžtas sureguliuoti didžiųjų miestų šilumos ūkių problemas galėtų pasireikšti didesniu valstybės dalyvavimu modernizuojant šilumos gamybos įrenginius.

Sąsajos su pretendentais

Pernai vasarą „Lietuvos energija“ paskelbė pradėjusi potencialių partnerių paiešką kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune įrengti. Vilniuje toks projektas turėtų kainuoti, preliminariu vertinimu, iki 0,3 mlrd. eurų (1,2 mlrd. litų), Kaune - iki 0,2 mlrd. eurų (0,7 mlrd. litų). Maždaug tokius pat įsipareigojimus - apie 0,5 mlrd. eurų - Lietuva būtų prisiėmusi Visagino atominės elektrinės projekte.

Nors projektas įgyvendinamas didelio slaptumo sąlygomis, teigiama, kad partneriai, kurie investuos į naujų kogeneracinių elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, turėtų būti atrinkti iki šių metų kovo. Viešojoje erdvėje jau pasigirdo svarstymų, kad „Lietuvos energijos“ konkursas gali būti palankus konkretiems dalyviams. Esą vienas konkurso vertinimo kriterijus atrodo lyg būtų sąmoningai parašytas dviem veiklą Lietuvoje jau vykdančioms kompanijoms: koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei „Reenergy“ bei Suomijos kapitalo bendrovės „Fortum“ antrinei įmonei „Fortum Heat Lietuva“.

"Lietuvos energija" ir "Fortum Heat Lietuva" ketinimų protokolą statyti Vilniuje biokuru kūrenamą elektrinę yra pasirašiusios dar 2012 metais. „Fortum“ neslėpė noro dalyvauti ir projekte Kaune. 2013-ųjų rudenį „Lietuvos energija“ pasirašė ir ketinimų protokolą dėl Vilniaus termofikacinės elektrinės pritaikymo vietiniam kurui deginti arba naujos kogeneracinės jėgainės statybų su Vilniaus šilumos tinklais.

Pirmoji Baltijos šalyse atliekomis kūrenama termofikacinė jėgainė oficialiai buvo atidaryta 2013 metų pabaigoje Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Šį projektą įgyvendino būtent „Fortum“, o jos talkininke viešai buvo įvardijama bendrovė „AF-Consult“. Būtent iš pastarosios įmonės, kur trejus metus dirbo direktoriumi projektams, į prezidentūrą atėjo dabartinis KJPT vadovas N. Rasburskis.

Laukia etikos sargų dėmesio

„N. Rasburskio pareigos KJPT iš tiesų yra techninis klausimas. Jis buvo prezidentės patarėjas, o jiems, kaip ir ministrų patarėjams, kaip suprantu, interesų derinimo įstatymo normos netaikomos. Šią situaciją galima būtų vertinti per moralės prizmę: juk patarėjas kuravo būtent energetiką, todėl dėl naujų jo pareigų gali kilti įvairių klausimų, bet teisiškai nemanau, kad būtų problemų. Jei kalbėsime apie ankstesnes N. Rasburskio darbovietes, sąsajos tikrai nėra labai gražios, bet, manau, apie žmogų visą laiką reikia galvoti geriau, o ne blogiau. Taigi, gal vis dėlto praeities ryšiai nesutrukdys jam skaidriai dirbti“, - LŽ apie šią situaciją kalbėjo Seimo Energetikos komisijos vadovas Kęstutis Daukšys.

Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad abejones dėl buvusio prezidentės patarėjo naujųjų pareigų turėjo išnagrinėti VTEK, į kurią privalėjo kreiptis pats N. Rasburskis. „Yra VTEK, kuriai galima pateikti paklausimą, ar planuojamos eiti pareigos nesikerta su įstatyme numatytais reikalavimais. VTEK privalo tokius klausimus išnagrinėti ir pateikti atsakymą. Tam, kad nekiltų jokių abejonių, N. Rasburskis turėjo kreiptis į VTEK ir gauti pažymą - tada viskas būtų buvę gerai“, - svarstė politikas.

VTEK sekretoriato vadovo Tomo Čaplinsko teigimu, išaiškinimas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje labai aiškiai suformuluotas įstatyme. „Šiuo atveju, atrodo, daugiau kalbama apie procesų koordinavimą, todėl reikėtų vertinti, kokia apimtimi tie klausimai buvo sprendžiami. Iš karto atsakyti būtų labai sudėtinga. Jei gaus užklausą, VTEK šį klausimą, kaip ir bet kokį kitą, išnagrinės ir pateiks išvadas“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"