TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš saugos pelnysis tik privatininkai

2011 04 05 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Iki metų pabaigos beveik ketvirtadalis saugos rinkos bus perleista verslininkams. Dėl apsaugos policijos panaikinimo nukentės ir valstybė, ir gyventojai, pas kuriuos vykti privačioms tarnyboms neapsimokės.

Panaikinus apsaugos policiją į privatininkų rankas pateks jau suformuota verslo infrastruktūra su visais klientais. Šią iniciatyvą iškėlė ir aktyviai stūmė Liberalų sąjūdžio (LS) atstovai Seime.

Tačiau dalis pareigūnų tvirtina, kad apsaugos policiją galima paversti valstybės įmone, o vėliau ją parduoti paskelbus viešąjį konkursą. Tokiu atveju į valstybės biudžetą patektų solidi pinigų suma.

Pirmieji atleidimai

Apsaugos policijos funkcijas laikinai perėmusi viešosios policijos rinktinė "Vytis" nuo kovo 1 dienos atleido pirmuosius devynis pareigūnus. Jiems priklauso išeitinės kompensacijos. Rinktinės "Vytis" vadovas Saulius Gagas LŽ sakė, kad atleidimo lapelius buvo gavę 27 policininkai, bet daugeliui jų pavyko pasiūlyti kitą darbą vidaus reikalų sistemoje.

Tai tik pirmas atleidimų etapas. Rinktinė jai patikėtus objektus laikinai saugos tik iki šių metų pabaigos. Numatyta atleisti beveik pusę tūkstančio buvusių apsaugos policininkų, kurie laikinai dirba rinktinėje "Vytis". Jos dabartiniams klientams nebus iš ko rinktis - jie turės kreiptis vien į privačias saugos tarnybas. Nuogąstaujama, kad jos savo ekipažų nenorės siųsti į nuošaliau esančius objektus arba smarkiai šoktels jų apsaugos įkainiai.

Tinkamai nepasirengta

Netrūksta manančiųjų, kad ši reforma vykdoma pernelyg skubotai. Šių metų vasario 9 dieną Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė laikinai stabdyti pareigūnų atleidimą, nes apsaugos policijos funkcijos naikinimui nepasirengta. "Pirmieji pareigūnų atleidimai rodo, kad Vyriausybė į mūsų prašymą nereagavo. Tačiau policijos plėtros programą ketiname siūlyti persvarstyti Seime", - LŽ sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.

Dar 2006-aisiais Seime svarstant policijos plėtros programą buvo numatyta, kad apsaugos funkcija po kelerių metų bus naikinama. To itin griežtai reikalavo LS atstovai, ypač vienas šios partijos lyderių Gintaras Steponavičius. "Tokia funkcija nebūdinga policijai, be to, ten tikrai buvo netvarka. Negali būti nė kalbos, kad apsaugos policija išliktų ir, naudodamasi valdišku turtu - automobiliais, pultais, - dar krautųsi pelną", - LŽ teigė šiuo metu švietimo ir mokslo ministro kėdėje sėdintis G.Steponavičius.

TTK pirmininkas S.Šedbaras iš esmės sutinka su liberalų teiginiais, tačiau pabrėžia, kaip reformą būtina vykdyti neskausmingai klientams ir duodant naudos valstybei. Tam ir buvo skirtas kelerių metų pasiruošimo laikotarpis. Per jį reikėjo sutaupyti lėšų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, numatyti alternatyvas klientams, paruošti reikalingus teisinius dokumentus, nuspręsti, ką daryti su turimu turtu.

"Tačiau nieko nepadaryta. Dėl to būtų galima kaltinti užgriuvusį sunkmetį, bet tik iš dalies. Dabar policija netenka maždaug 5-6 mln. litų grynojo pelno, o privatininkams neatlygintinai perduodamas riebus kąsnelis. Apie 25 tūkst. klientų, kuriuos saugo policija, bus priversti išgirsti nemalonią žinią ir pagalbos ieškotis kitur. Didelių miestų gyventojams tai gal nesudarys didelių bėdų, bet mažuose miesteliuose prisikviesti saugos tarnybas bus sunku", - teigė S.Šedbaras.

Kovoja dėl rinkos

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas privačių saugos tarnybų nelinkęs kaltinti už norą pasinaudoti susidariusia situacija. "Tai - pelno siekiančios įmonės, tad natūralu, kad jos kovoja dėl rinkos. Kalti neūkiški, o galbūt ir nesąžiningi politikai, kurie ne tik švaisto valstybės pinigus, bet ir padeda sukurti monopoliją rinkoje. Galbūt už dykai atiduotą riebų kąsnį jie tikisi kokio nors atlygio?" - svarstė V.Bakas.

Kąsnis išties riebus. Policija dabar saugo apie 25 tūkst. objektų, tai sudaro 22 proc. visos saugos rinkos. Su policija sutartis yra sudariusios ir kai kurios privačios saugos tarnybos, kurioms laikyti vieną ekipažą vietose, kur tėra vienas ar du objektai, neapsimoka.

Kad vienas ekipažas užtikrintų objektų apsaugą visą parą, turi dirbti apie 10 žmonių. Jiems reikia apie 10 tūkst. litų vien atlyginimams. O kur dar transporto išlaidos?

"Be 15 tūkst. litų per mėnesį ekipažas dirbti negali. Tačiau niekada neatsisakydavome pagelbėti žmonėms, kartais net "eidami į minusą". Juk policijos funkcija - pagalba žmonėms. Nesuprantu, kodėl imta teigti, kad policijai ji nebūdinga", - piktinosi vienas buvęs aukšto rango apsaugos policijos pareigūnas, nenorintis, kad jo pavardė būtų skelbiama.

Skaičius vadina išgalvotais

Vienos didžiausių privačių saugos tarnybų G4S (buvusi "Falck Security") vadovas Saulius Tulevičius kalbas apie policijos užimamą beveik ketvirtą dalį visos rinkos pavadino nepagrįstomis. "Iš kur jūs ištraukėte tokius skaičius? Pažvelkime į apyvartą. Visos saugos rinkos apyvarta per metus siekia apie 900 mln. litų. Mūsų bendrovės apyvarta - 91 mln., apsaugos policijos - viso labo 25 mln. litų. Tai daugiausia 5 proc. rinkos. Be to, policija gauna vos 5 mln. litų pelno per metus, o jos metinis biudžetas yra daug kartų didesnis. Tai juokingi pinigai", - teigė S.Tulevičius.

Jis taip pat tvirtino, kad privačios bendrovės negali didinti kainų, nes gyvena didžiulės konkurencijos sąlygomis. Pasak S.Tulevičiaus, šiuo metu už saugos paslaugas klientas moka tik apie 20 proc. kainos, kuri buvo mokama prieš 10 metų. Bendrovės vadovas neneigė, kad ne visada galės skirti ekipažų atokiau įsikūrusiems objektams saugoti, bet tikino, kad klientai nebus palikti bėdoje. Esą jiems bus pasiūlytos techninės saugos priemonės.

Kitos didelės bendrovės "Apsaugos komanda" Saugos tarnybos direktorius Arūnas Jurevičius-Jurkevičius LŽ teigė nesuprantąs, kodėl jis, kaip ir visi mokesčių mokėtojai, turi skirti lėšų policijai, kuri jas naudodama iš to pelnosi. "Neteisinga, kad turiu mokėti tiems, kurie, be kita ko, yra mano konkurentai", - pareiškė direktorius.

Jis tikino, kad policijai sudarytos išskirtinės sąlygos, nes pareigūnai naudojasi mėlynais švyturėliais, turi tik jiems suteiktus įgaliojimus (daryti kratas ir pan.), kurių neturi ir negali turėti privatūs apsaugininkai.

Terminą reikėtų pratęsti

Policijos departamento Licencijavimo skyriaus specialistai, atlikę rinkos analizę, nesutinka su privataus verslo atstovų teiginiais, kad policija teturi 5 proc. apsaugos rinkos visame krašte, ir tvirtina, kad šis skaičius gerokai didesnis - 22 procentai.

"Privačios tarnybos itin suinteresuotos perimti policijos klientus. Apsaugos policijos panaikinimas galėtų būti puiki proga padidinti klientų skaičių", - LŽ sakė vienas pareigūnas.

Beveik vienareikšmiškai galima prognozuoti, kad klientus dalysis tikrai ne visos asmenų bei turto apsaugą vykdančios bendrovės. Jų, Statistikos departamento duomenimis, dabar įregistruota 47. Mažosios tokio kąsnio neapžios. Tad liūto dalis, matyt, atiteks stambiosioms, tokioms kaip G4S, "Apsaugos komanda", galbūt "Ekskomisarų biuras". Kai kurie specialistai prognozuoja, kad taip didžiosios bendrovės "suvalgys" mažąsias ir po keleto metų rinkoje teliks vos 3-5 didelės saugos bendrovės, kurios galės tvarkytis taip, kaip joms patinka.

Tokia pati ir Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus nuomonė. "Policijos apsaugos funkcijos panaikinimui reikia pasiruošti. Tikiuosi, kad terminas, kada liautis teikti tokią policijos paslaugą, bus pakoreguotas. Kitaip sulauksime skundų lavinos. Panašiai atsitiko paskubėjus šildymą atiduoti į privačias rankas. Leidome atsirasti monopolijai, dabar kainos kyla, o padaryti nieko nebegalime", - LŽ sakė R.Valentukevičius.

Jis neabejoja, kad kaimuose žmonės pagalbos nesulauks. Pasak Seimo kontrolieriaus, pranešus apie nusikaltimą, pavyzdžiui, įsilaužimą į namus, visada atvyks policija. Tačiau jis priminė, kad pareigūnai vyksta į vietą tik jau įvykus faktui, jie tikrai neskubės kiekvieną kartą, kai suveiks verslininkų minėtos techninės saugos priemonės. Abejonių, kad daugeliui gyventojų teks pasirinkti kur kas brangesnę alternatyvą arba jos visai netekti, išreiškė ir S.Šedbaras. "Nenormalu, kai policija bus priversta pareikšti žmogui - tavęs nebesaugosime", - pabrėžė Seimo TTK pirmininkas.

Ragina stabdyti

LŽ klausimo, kodėl suformuota infrastruktūra su jau esančia klientų baze atiduodama "už gražias akis", liberalas G.Steponavičius tarsi negirdėjo. Jis tik kartojo, kad apsauga esanti ne policijos funkcija ir jos reikia atsisakyti. Esą svarstyti kitus dalykus - ne jo kompetencija, o politikas dirba švietimo ir mokslo srityje.

Tačiau, NPPSS pirmininko V.Bako teigimu, įmanoma pasiekti, kad apsaugos policijos funkcijos atsisakymas būtų naudingas valstybei, o ne privačiam verslui. Tereikia apsaugos policiją paversti valstybės įmone, o vėliau ją parduoti paskelbus viešąjį konkursą. Tokią procedūrą numato Civilinis kodeksas.

"Gauta suma bent artimiausius pusantrų ar dvejus metus padėtų išspręsti statutinių pareigūnų problemas, susijusias su lėšų trūkumu. Politikai privačiam verslui įteikia gražią dovanėlę - atsisako tarnybos, kuri pati save išlaiko ir netgi duoda pelno, o valstybė dar verčiama prisiimti papildomų įsipareigojimų įdarbinti likusius be tarnybos policininkus arba mokėti jiems išeitines kompensacijas", - pažymėjo V.Bakas.

Seimo TTK pirmininkas S.Šedbaras vylėsi, kad dar ne viskas prarasta. "Atsisakyti saugos funkcijos norėta anksčiau. Dar būdamas vidaus reikalų ministras, 1998-aisiais šį procesą stabdžiau ir tikinau, kad negalima skubėti. Ir dabar manau, kad vertėtų pagalvoti apie pardavimo procedūrą", - sakė politikas.

Kai kurie LŽ kalbinti pareigūnai mano, kad toks kelias yra įmanomas, tačiau, pasak jų, tai reikia daryti nedelsiant. Juk klientai tikrai nelauks paskutinės apsaugos policijos veiklos dienos, bet pamažu pereis į privačias bendroves. Kai kurie žmonės jau dabar tai daro. Vilniuje matyti privačios bendrovės reklamų, skelbiančių, kad apsaugos policija netrukus nebevykdys apsaugos funkcijos, ir siūlančių pereiti pas ją. Tad jei politikai nesusigriebs, gali nebelikti ką parduoti. Privatininkai jau bus pervilioję klientus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"